What do you think?
Rate this book
Pasaulis puodelyje arbatos
Knygoje „Pasaulis puodelyje arbatos“ Romualdas Neimantas supažindina su Japonijos kultūra, remdamasis savo patirtimi. Autorių Tekančios Saulės šalyje labiausiai žavi senovinės japonų tradicijos, menas, istorija. R. Neimantas, keliaudamas po Japoniją, aprašo jį labiausiai sudominusias vietas, sutikdamas žymius žmones, neretai įtraukia ir pokalbius su jais įvairiomis temomis – apie dailę, arbatos ceremoniją ar Japonijos istoriją. Knyga leidžia pajusti senąją Japonijos dvasią, jos skonį, tačiau niekada nepamirštama palyginti praeities su dabartimi. Autorius smulkiai aprašo visas savo mintis, kylančias aplankius tam tikrus istorinius objektus, ar sutikus daug papasakoti galinčius žmones. Daugelį įvykių iliustruoja gausybė nuotraukų.
Knygos pradžioje pasakojama apie arbatos ceremoniją, į kurią pakviestas buvo R. Neimantas ir visi tolimesni aprašymai – tai autoriaus mintys bevykstant arbatos ceremonijai. Daug dėmesio skiriama arbatos namelio aprašymui. Tiasico (sic.) – taip vadinamas namelis, į kurį nuo seniausių laikų įžengti galėjo tik inteligentija, o jo šeimininkė buvo tikrų tikriausia geiša. Knygoje aprašomos visos arbatos ceremonijos subtilybės, jos paslaptys. Tikriausiai nenuostabu, jog Japonijos augalija yra ne mažiau paslaptinga už pačią valstybę. Prie arbatos namelių randama augalija yra labai subtili, reikalaujanti specialios priežiūros. R. Neimantas ypatingą dėmesį knygoje kreipia japoniškų medelių bonsai aprašymams.
Taip pat, visoje knygoje aprašomas budizmas, kaip religija, padariusi didelę įtaką dabartinės Japonijos formavimuisi. Vaizduojami mokslininkai, tyrę budizmą nuo seniausių laikų, formuojamos aiškios religijos tiesos. Išskiriamos atskiros budizmo rūšys, tokios kaip dzenbudizmas ir kt. Jos lyginamos tarpusavyje.
Visgi, didžiausias dėmesys knygoje yra skiriamas meniškajai Japonijos pusei apžvelgti. Smulkiai aprašomas japoniškas drožybos menas – neckės. Daugiausiai žinių apie neckių drožybą autorius gauna iš Anscho – atsidavusio neckių drožėjo. Meistras papasakoja apie šio meno istoriją, kuo neckių drožyba žavi jį patį, parodo savąją drožinių kolekciją. R. Neimantą šis menas labai žavi, norima kuo įspūdingiau perteikti prisiminimus. Žinoma, japoniškoji dailės ir jos atšakų aprašymas knygoje taip pat nėra išimtis. Autorius lankosi dailės namelyje Osakoje, kuriame nuo seniausių laikų niekas nepasikeitė – jame vis dar veikia dailės mokykla, kurioje mokomi vaikai meno paslapčių. Pažymima, jog japoniškoji dailė vis labiau skyrėsi į keletą atšakų.
Labai įdomiai perteikiama septintojo amžiaus Japonijos istorija apie lakų meno mokinį ir jo mokytoją. Tuo metu šis menas buvo bene populiariausias, mokinių niekada nestokojo. Smulkiai aprašomas sunkus ir ilgas lako gaminimo procesas, taip pat, mokinio Ioto egzaminas, gaminant papuošalų dėžutę iš lako. Tai padeda suvokti, jog japonams laikas nėra toks reikšmingas, kaip vakariečiams. Paaiškinama, kodėl jie vienam darbui pabaigti, gali užtrukti net visą gyvenimą.
Pagaliau, autorius prisimena aplankęs kabukio teatrą, pasakoja įspūdžius iš jo, lygina su kitu tradiciniu teatru Japonijoje – No teatru. Pasak jo, kabukio teatrą verta aplankyti dėl emocijų, perteikiamų vaidinimo metu. No teatras laikomas rimtesniu, daugiau aukštuomenei skirtu teatru. Teatro aprašymu baigiamas romanas. Autorius mintimis tarsi grįžta į realybę, ten, nuo kur pradėjo pasakojimą – į arbatos namelį.
„Pasaulis puodelyje arbatos“ yra skirta visiems, norintiems bent šiek tiek prisiliesti prie senosios Japonijos gyvenimo būdo bei tradicijų. Ši knyga sužavės kiekvieną romantikos fanatiką, kadangi parašyta lengvai skaitomu meniniu stiliumi. Dėl smulkiai aprašytų detalių, knyga tarsi atgija skaitytojui – kiekvieną situaciją žmogus gali nesunkiai įsivaizduoti, net būdamas tūkstančius kilometrų nuo aprašomos vietos.
Knygos pradžioje pasakojama apie arbatos ceremoniją, į kurią pakviestas buvo R. Neimantas ir visi tolimesni aprašymai – tai autoriaus mintys bevykstant arbatos ceremonijai. Daug dėmesio skiriama arbatos namelio aprašymui. Tiasico (sic.) – taip vadinamas namelis, į kurį nuo seniausių laikų įžengti galėjo tik inteligentija, o jo šeimininkė buvo tikrų tikriausia geiša. Knygoje aprašomos visos arbatos ceremonijos subtilybės, jos paslaptys. Tikriausiai nenuostabu, jog Japonijos augalija yra ne mažiau paslaptinga už pačią valstybę. Prie arbatos namelių randama augalija yra labai subtili, reikalaujanti specialios priežiūros. R. Neimantas ypatingą dėmesį knygoje kreipia japoniškų medelių bonsai aprašymams.
Taip pat, visoje knygoje aprašomas budizmas, kaip religija, padariusi didelę įtaką dabartinės Japonijos formavimuisi. Vaizduojami mokslininkai, tyrę budizmą nuo seniausių laikų, formuojamos aiškios religijos tiesos. Išskiriamos atskiros budizmo rūšys, tokios kaip dzenbudizmas ir kt. Jos lyginamos tarpusavyje.
Visgi, didžiausias dėmesys knygoje yra skiriamas meniškajai Japonijos pusei apžvelgti. Smulkiai aprašomas japoniškas drožybos menas – neckės. Daugiausiai žinių apie neckių drožybą autorius gauna iš Anscho – atsidavusio neckių drožėjo. Meistras papasakoja apie šio meno istoriją, kuo neckių drožyba žavi jį patį, parodo savąją drožinių kolekciją. R. Neimantą šis menas labai žavi, norima kuo įspūdingiau perteikti prisiminimus. Žinoma, japoniškoji dailės ir jos atšakų aprašymas knygoje taip pat nėra išimtis. Autorius lankosi dailės namelyje Osakoje, kuriame nuo seniausių laikų niekas nepasikeitė – jame vis dar veikia dailės mokykla, kurioje mokomi vaikai meno paslapčių. Pažymima, jog japoniškoji dailė vis labiau skyrėsi į keletą atšakų.
Labai įdomiai perteikiama septintojo amžiaus Japonijos istorija apie lakų meno mokinį ir jo mokytoją. Tuo metu šis menas buvo bene populiariausias, mokinių niekada nestokojo. Smulkiai aprašomas sunkus ir ilgas lako gaminimo procesas, taip pat, mokinio Ioto egzaminas, gaminant papuošalų dėžutę iš lako. Tai padeda suvokti, jog japonams laikas nėra toks reikšmingas, kaip vakariečiams. Paaiškinama, kodėl jie vienam darbui pabaigti, gali užtrukti net visą gyvenimą.
Pagaliau, autorius prisimena aplankęs kabukio teatrą, pasakoja įspūdžius iš jo, lygina su kitu tradiciniu teatru Japonijoje – No teatru. Pasak jo, kabukio teatrą verta aplankyti dėl emocijų, perteikiamų vaidinimo metu. No teatras laikomas rimtesniu, daugiau aukštuomenei skirtu teatru. Teatro aprašymu baigiamas romanas. Autorius mintimis tarsi grįžta į realybę, ten, nuo kur pradėjo pasakojimą – į arbatos namelį.
„Pasaulis puodelyje arbatos“ yra skirta visiems, norintiems bent šiek tiek prisiliesti prie senosios Japonijos gyvenimo būdo bei tradicijų. Ši knyga sužavės kiekvieną romantikos fanatiką, kadangi parašyta lengvai skaitomu meniniu stiliumi. Dėl smulkiai aprašytų detalių, knyga tarsi atgija skaitytojui – kiekvieną situaciją žmogus gali nesunkiai įsivaizduoti, net būdamas tūkstančius kilometrų nuo aprašomos vietos.
166 pages, Paperback
First published January 1, 1994
1 person want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 2 of 2 reviews
August 1, 2025
Nepaprasto gilumo knyga apie Japonijos kultūrą, tradicijas, meną, o visa tai sudaro šios šalies filosofinį ir moralinį pagrindą. Skaičiau knygą ruošdamasi kelionei į Japoniją. Nors nėra čia lankytinų objektų ir maršrutų aprašymų, bet tai, kas yra, tikrai padės geriau suprasti tuos objektus. Kol buvo einama į arbatos namelį ir kol Fujuchika- san ruošė mačią, tiek daug sužinojau apie japonų santykį su gamta ir kultūra. Kaligrafija, haiku, ukijo, lako dirbiniai, raku, ikebana, Kabuki ir No jau nėra tik nesuprantami žodžiai, o ištisas pasaulis, kurį nekantrauju pamatyti savo akimis. Knygą skaityti nebuvo lengva, reikėjo gilaus susikaupimo, neretai norėjosi stabtelėti- pamąstyti ir kai ką užsirašyti.
October 13, 2025
Gana sunkoka skaityti buvo. Dalimis Neimantas tikrai užsitese aprašymais (ypač apie mena), kurie nieko nedaro istorijos vystimuisi. Bet patiko rašymo forma - viskas vyksta vis po truputi einant i arbatos nameli.
Displaying 1 - 2 of 2 reviews