Kelionė į Tandadriką

by Vytautė Žilinskaitė

Išmonės ir nuotykių nestokojanti Vytautės Žilinskaitės apysaka-pasaka nukelia į šaltą Naujųjų metų naktį. Vieniši, nuskriausti ir likimo valiai palikti žaislai gūdžiame miške atranda kosminį laivą iš nesvetingos Žemės skraidinantį į žaislų planetą Tandadriką. Žaisliniai bičiuliai surizikuoja leistis į kelionę, tačiau nė vienas nenutuokia, kad čia jiems teks patirti ne vieną išbandymą, lemsiantį tolimesnę draugystę.

Genres: Childrens, Fiction

248 pages, Hardcover

First published January 1, 1984

About the author

Vytautė Genovaitė Žilinskaitė (g. 1930 m. gruodžio 13 d. Kaune) – Lietuvos prozininkė, humoristė, vaikų literatūros rašytoja.
Vytautė Žilinskaitė suaugusiųjų literatūroje garsi kaip daugybės kandžių humoreskų rašytoja, satyrikė. Vaikų literatūroje žinomi jos apsakymai, literatūrinės pasakos, eilėraščiai ir kelios pjesės. Rašytoja dažniausiai pasakoja ne istorijas, o svarsto kokią nors problemą, ji „filosofuoja“ pasirinkta tema, naudodamasi stulbinančiomis hiperbolėmis, fantastiškais įsivaizdavimais, kurdama absurdiškas situacijas. „Vytautė Žilinskaitė gana sėkmingai pakeitė lietuviškojo sąmojo pobūdį, intelektualizuodama jo ištakas ir išraišką dabartinės prozos ir poezijos dvasia“, – rašė Vytautas Kubilius 1995 metais.

Pagal Vaižganto apysaką „Dėdės ir dėdienės“ parašė scenarijų kino filmui „Tas prakeiktas nuolankumas“ (rež. Algirdas Dausa, 1970 m.). 2008 m. jos apysaka „Kintas" įrašyta į Tarptautinės vaikų knygos tarybos (IBBY) garbės sąrašą. Kūryba versta į anglų, vokiečių, lenkų, čekų, slovakų, rusų, bulgarų, portugalų, moldavų, vengrų, latvių ir kt. kalbas.

Reviews

[pelekas · Rating 5 out of 5]

Valio Žilinskaitei! Gaila, kad perskaičiau tik dabar, bet geriau vėliau, nei niekada. Nešiosiuos.

[HK · Rating 4 out of 5]

Loved it in childhood, but still it was a little depressive as for a children's book. The most depressive scene still lives in my head: the puppy sits in apathy amidst the ruins of a planet he burnt down and cries, and the bunny tries to cheer him up. God! -- I thought then. -- What it feels to destroy the whole planet!

It may be the first science fiction book I ever read.

[InspektoriusGagdzetas · Rating 5 out of 5]

"Žaislinis, o gal nežaislinis
Tupėjo lizdely kikilis,
Tupėjo prie upės kikilis,
Viskuo ir visais nusivylęs, -
Tik sykį snapelį nusvilęs,
O jau visu kuo nusivylęs... "

[Jurgita Videikaitė · Rating 5 out of 5]

Pabaigoje abu su sūnum nubraukėm ašaras. Jis labiau, kad mama susigraudino ir Kutas Tandadrikos nepasiekė (na, pirmokui toji Tandadrika kiek kitur ir kitokia rodės), o aš liūdėjau to Kikilio - tik vieną kartą snapą nusvilusio, o jau viskui nusivylusio.

Man atrodė, kad šią knygą vaikystėje buvau praleidusi, nes neatsiminiau nieko, nors atkeliavo ji iš mano vaikystės lentynų.

Kiek jautrumo, fantazijos ir žodžių lobyno gali talpinti vienas autorius?! O S. Eidrigevičiaus iliustracijos - dar kita knygos plotmė. Visas įsirėminčiau ir juokčiausi bei ašaročiau kasdien.

[Tauras · Rating 4 out of 5]

Nežinau kuo, bet labai keista knyga.
Pradėjęs ją skaityti labiau vertinau gražią stilistika, įdomu žodyno pasirinkimą. Kiek vėliau ėmiau gilintis į veikėjų charakterius, ieškojau kas juos padarė tokius kokie yra.

Dažnai skaitant vaikiškas pasakas pastebiu labai ryškius ir aiškius veikėjų tipažus, tačiau šioje knygoje man patiko kaip tie veikėjai kito ir kaip jie reagavo tarpusavyje. Dalinai patiko knygos dramatiškumas ir savaime su tuo lydėjęs minčių gilumas.

Manau knyga vertinga perskaitymui, nors turbūt vis tiek geriausia su ja susidurti vaikystėje ir išgyventi tą paliktą įspūdį. Norėčiau ateityje ją perskaityti dar kartą, nes tikiu, jog kitą kartą įsisavinsiu visiškai kitokias mintis.

[Guoda · Rating 5 out of 5]

The best book from my childhood. I've read it maybe 3 times and I'd love to read it again now being an adult. Wonderful sci-fi elements and a sad yet playful plot.

[Viki · Rating 5 out of 5]

Nuostabi knyga kiek paūgėjusiems vaikams/ankstyvajai paauglystei. Apie tai, kad gyvenimas tai ne vien fun&games.

[Samanta · Rating 5 out of 5]

Žaislinis, o gal nežaislinis
Tupėjo lizdely kikilis.
Tupėjo lizdely kikilis,
Tik sykį snapelį nusvilęs,
O jau visu kuo nusivylęs

[Viktorija Micpovilienė · Rating 3 out of 5]

Filosofiškai melancholiška istorija. Skaitėsi gana sunkiai. Daug veikėjų. Kiekvienas unikalus, ypatingas, kitoks. Visi jie kažkaip sužaloti, netobuli, tačiau turintys savo stiprybių. Kažko tarsi trūksta...

[Asta · Rating 5 out of 5]

Įdomi knyga. Perskaičiau ją, nes vaikystėje buvo mėgstamiausia knyga. Smalsu buvo sužinoti, kaip dabar viskas atrodys. Ir uf, knygoje nemažai simbolizmo, atrodo, lyg svarstomos dorybės, charakterių pasikeitimai gavus aukštesnę poziciją, pasiaukojimai, žudymai. Keista, kokios temos rašomos vaikų knygoje, deja, nepamenu kaip viską buvau priėmus kuomet buvau vaikas. Yra dalis kur planetos gyventojai bando apsaugoti baltą paukštelį su alyvos šakele (taikos simbolis?), bet jie jį saugo apsiginkluodami ir bandydami pralenkti vieni kitus ginklų bombų gausa užmiršta apie paukštelį ir tuomet šuo netyčia susprogdina visą planetą dėl to, ir šuo iš sielvarto nori susideginti, bet jį perkalba kiti, bet galu gale jis vis tiek pasiaukoja kaip feniksas su viltim kad iš jo mirties pelenų atgims kažkas geresnio. Ta prasme :DDD aš nebegaliu. Plius, naujesnis leidimas neturi visos pabaigos. Kiek pamenu senesniam leidime šuo grįžta prie laužo, naujesniam kur skaičiau baigiasi viskas su kiškiu prie laužo tik. Ką kiti manote apie visos knygos simboliką ir pabaigą?

[Vytautas Valatka · Rating 5 out of 5]

Lithuanian Sci-fi novel suitable for kids.

[Martyna · Rating 5 out of 5]

Viena labiausiai patikusių ir atminty išlikusių vaikystės knygų. Labai džiaugiuosi, kad tai lietuvių autorė. Tikrai skaitysiu ją ir savo būsimiems vaikams!

[Oreon · Rating 5 out of 5]

http://whatsread.pp.ua/work/6070
Яка чарівна, чудова казка! Наскільки наповнена смислами та філософією. Наскільки незаслужено забута чи швидше досі так і не відкрита. Ну чим вона гірша від всесвітньо відомого Маленького принца чи Аліси з країни чудес?! Це теж казка для дорослих, але я її із задоволенням і великою цікавістю читав класі в 5-6-му, тепер бачив, як із тим самим задоволенням її слухали мої діти. Казка несе свій сенс крізь сюжет дуже ненав'язливо, але вона дуже педагогічна, на її прикладах легко і наочно можна показати дітям ціну тих чи інших вчинків, до чого призводить брехня, як із боку виглядає пристрасть до користолюбства, що таке егоїзм, що таке жертовність, як влада, навіть невелика, може змінювати людину і т.д. і т.п. та ще багато чого. І це крізь захоплюючий, пригодницький, казковий сюжет. Але мені, дорослому, теж було цікаво її читати, цікавіше багатьох дурнуватих, гиденьких чи повсякденних творів, що носять звання сучасної популярної літератури.

Розкривати сюжет чи описувати героїв сенсу не бачу. Можу лише додати, що герої об'ємні, вельми характерні, не схожі один на одного і легко впізнавані. Герої не статичні, всі вони змінюються за сюжетом книги, незважаючи на те, що вони ляльки, вони виглядають живими, живішими за героїв багатьох інших дорослих книг. І якщо мій відгук підштовхне вас почитати цю книгу самому або з дитиною, я буду радий.

Але є нюанс. Дитині важко буде зрозуміти кінцівку. Така серйозна, нехай і казкова річ, просто не може мати типової, лінійної, хепіендівської кінцівки, це просто понизило б рівень усієї книги. Мені, важко її осягнути до кінця, чому так, але якщо вдуматися - то як краще її можна було закінчити? Осмисливши, мені важко придумати іншу, більш витончену кінцівку. Іграшки, порвані і зношені, викинуті на смітник, вирушають у далеку і небезпечну подорож у пошуках свого лялькового раю на Тандадрику, як описати, що їх там має чекати, у цьому раю, як ви бачите рай для іграшок?

[Vytas · Rating 5 out of 5]

I remember very clearly, expecting this to be an ordinary happy or bittersweet story like the ones I was reading at the time. And then, when the heroes met the throwaway toys, I remember thinking “such cold and heartless creatures”. There were bad heroes or cruel heroes in “The Little Prince”, but not that bad, not that mechanical. I don’t remember what the situation was, but at that moment I realized there was something in this children’s book I would only be able to understand later. I still haven’t reread it - I don’t want to destroy what I remember as the original impression.

[Aistė Aleksandravičienė · Rating 5 out of 5]

4.5

Tikra lietuviška “Žaislų istorija”: daug veiksmo, daug netikėtų siužeto vingių, ryškūs herojų psichologiniai portretai.

Istorija prasideda naujametinę naktį, kai vienas Vilniaus šiukšliavežės vairuotojas, skubantis švęsti Naujųjų, išverčia šiukšles ne sąvartyne, o miškelyje pakeliui į ten (esu tikra, kad šis istorijos vingis neišgalvotas, juk knyga parašyta tarybiniais laikais). Iš tos šiukšlių kaugės išsikapanoja keletas aplūžusių apiplyšusių ir dėl to nebereikalingų žaisliukų. Kiekvienas su savo charakteriu, istorija ir paslaptimis, kurios atsiskleidžia ne iš karto. Intriga užsimezga, kai sniege po egle herojai randa žaislinę raketą ir išsiaiškina, kad ši gali juos nuskraidinti į Tandadriką - savotišką žaislų Rojų. Tik bėda, kad norinčių skirsti šeši, o vietos raketoje tik penkios… Tai pirmoji, bet toli gražu ne paskutinė moralinė dilema, kurią turi išspręsti knygos herojai.

Nors tai vaikams skirta istorija, bet kitaip nei pasakose, čia nėra aiškių teigiamų ir neigiamų personažų. Yra tik labiau teigiami ir labiau neigiami, nes pirmieji ne visada elgiasi teisingai, o antrieji ne visada - blogai. Be to, veikiami aplinkybių, herojai keičiasi (pvz., geraširdis kiškis Kadrilis, išrinktas vadu, ilgainiui tampa pasipūtusiu ir nedraugišku garbėtroška, o linksmuolis optimistas šuniokas Kutas, netyčia sudeginęs Pajaco planetą, pasineria į gilią melancholiją ir tampa pačiu tikriausiu egzistencialistu). Jie realūs kaip ir mes, žmonės, todėl skaitant nesunku susitapatinti su vienu ar kitu herojumi ir įsijausti. Mums su dukra labiausiai patiko lėlė Einora ir šuniokas Kutas.

Mano priekabioms akims iki absoliutaus malonumo, kurį teikia skaitymas, knygai vis dėlto šiek tiek pritrūko. Visų pirma, pasigedau redaktoriaus indėlio, kad būtų išgaudyti smulkūs, bet akį rėžiantys neatitikimai (pvz., namo balkonų spalva). Visų antra, tose knygos vietose, kur aprašomas veiksmas, norėtųsi daugiau aiškumo, sklandesnio teksto - man daug kur pynėsi liežuvis.

Knygos pabaiga sukrečia gerąja prasme. Abi su dukra verkėm pasisriūbaudamos. Ačiū autorei už priminimą, kas mūsų gyvenime svarbiausia. O tai, žinoma, draugystė, ištikimybė, pasiaukojimas, atjauta… Elkimės taip, kad nereikėtų laukti antro šanso.

[Rūta Marozaitė · Rating 5 out of 5]

Stasio Eidrigevičiaus hipnotizuojančios, baugios ir įtaigios iliustracijos veikė pasąmonę vaikystėje kaip stimuliuojantis užtaisas - atsvara Walt Disney personažams. Esu dėkinga už tai

[Gintare Galdikaite-Petkus · Rating 5 out of 5]

Nepaprastai fantastiska knyga! Nors skaiciau pries kokius 15-20 metu, ir net siuzeto nepamenu, bet pamenu ta rakinanti gilu jausma... issiknisiu ta knyga is mamos lentynu ir skaitysiu is naujo.

[Žaneta Stankevičiūtė · Rating 5 out of 5]

Puiki knyga ir dideliam ir mažam :)

[Mantas Ben · Rating 2 out of 5]

Viskas ir gražu ir įdomu, daug gražių lietuviškų žodžių, bet kai gale viskas baigiasi “tai buvo tik sapnas” labai nuvilia.

[Anna Azarenko · Rating 5 out of 5]

яку ж вона історію написала, та Вітауте. Оля Корепанова шо Китичка

[Oleg Gerdy]

Чудова книжка! Одна з улюблених.
Дуже раджу і дорослим.