Nespalvota

by Teklė Kavtaradzė

200 pages, Paperback

First published January 1, 2006

Reviews

[Orient]

Teklė Kavtaradzė šią knygą parašė būdama penkiolikos metų.

Smagu, kad Lietuvos jaunimas nesnaudžia ir šturmuoja rašytojų pasaulį. Juk amžius nėra svarbu, svarbu pats kūrinys ir kiek rašytojas savęs į jį įdėjo.
"Nespalvota" atradau įdomių dalykų, pvz., buvo epizodų kai pagrindinė veikėja tiesiogiai kreipdavosi į skaitytoją, užduodavo klausimus taip priversdama susimąstyti. Patiko humoro detalės, praskaidrindavo niūrią atmosferą.
Kai pradėjau skaityti „Nespalvota“, susidūriau su šiek tiek erzinančiomis smulkmenomis: nemažai pernelyg detalių aprašymų, nenaudingos ir neaktualios informacijos, verkšlenimų, pasikartojimų be jokio konkretaus tikslo. Kai kurios situacijos, jų pateikimas toks nelabai tikroviškas (pvz. Situacija su šundaktariu, epizodai teatre). Maždaug pakalbėkim apie viską ir tuo pačiu apie nieką. Nuotaika niūroka. Cituoju Severiją(pagrindinę veikėją):
„Viskas! Taip daugiau negalima. At-si-bo-do.“
Tai puikiai atspindi mano nuotaiką skaitant pirmą knygos pusę :D . Taip pat kartais pagrindinės veikėjos mintys būdavo ganėtinai keistos, jos konkuravo su įdomiomis ir linksmomis. Severijos naivumas ir keistumas vienu metu ir erzino ir trikdė ir kėlė gailestį.
Kyla mintis kad Teklė Kavtaradzė neturėjo jokio plano, ką šiuo kūriniu norėjo pasakyti/pranešti– tiesiog rašė.
Perskaičius apie pusę knygos, buvau maloniai nustebinta nes pasidarė įdomiau skaityti.Atsirado kryptis ir siekis, užtikau autorės talentą. Tai buvo tikra atgaiva po ašarų upelio, nes buvo atskleistos visos paslaptys, atsirado įdomių detalių.
Finalas buvo tikrai jaudinantis man (žmogiškasis faktorius suveikė, nes maždaug prieš metus mano mamai darė operaciją, nieko baisaus nebuvo, tpfu, tpfu, bet puikiai žinau tą jausmą kai galvoji kad gali netekti mamos). Skaitant pabaigą net graudu pasidarė. Seniai beskaičiau tokią keistą knygą.
Tai tikrai nėra bloga ar meh knyga, bet antrą kartą tikrai neskaityčiau. Pradžia jau padaryta, bet tai tik pusė darbo. Linkiu autorei sėkmės, kūrybiško darbo ir nesustoti ties antra knyga.

[Alatea]

Skaitant šią knygą mane apniko dvejopi jausmai. Viena vertus, mane džiugina, kad tai lietuviška knyga, paauglės parašyta paaugliams ir nenubanalinta iki skausmo. Kita vertus, mane šiek tiek erzino autorės stilius, tuštoki pagrindinės veikėjos paverkšlenimai (šiaip aš nesu prieš paverkšlenimus, kas gi nemėgsta skųstis? Bet kažkaip man jie nesusisiejo, pagrindinė veikėja atrodė silpna ir net šiek tiek apgailėtina. Ir vėl - nieko čia blogo, žmonių būna visokių, o ji juk buvo ne statiška, jos elgesys šiek tiek pakito į knygos pabaigą ir aš turbūt tiesiog ieškau ko nors, už ko galėčiau užsikabinti), bet taip pat trukdė ir pasikartojimai bei nereikalingi epizodai. Mielai būčiau kartu su visa ketveriuke paklajojusi po Lietuvą šiek tiek ilgiau, bet trumpiau skaičiusi apie apgailėtiną ir varganą pagrindinės herojės savijautą. Jeigu staiga nebūtų buvę kelionės, vargu ar būčiau skaičiusi toliau - jau buvau numetusi knygą ir kelias dienas prie jos nesiliečiau, tad naujas motyvas buvo labai labai laiku. Tiesa, taip apibendrindama aš labai supaprastinu situaciją, aprašomą knygoje. Ji jokiu būdu nebuvo tuščia, tačiau nebuvo ir išpildyta.

Prašau nesmerkti už toliau pateiktą komentarą, bet man atrodo, kad autorė rašė tik tam, kad rašytų. Nesmerkite, nes aš nemanau, kad tai blogai. Tik nemanau, kad ir skaitytojui kažkas perduodama. Tiesiog knyga, kuri buvo rašoma, kad rašyti. Knyga, kurią galima skaityti, kai norisi skaityti. Ir tokių knygų pilna (99% romantinių knygų bibliotekų lentynose). Tačiau tuo pačiu yra menkutė pretenzija į šiek tiek aukštesnės klasės kūrinį, kuri tai atsiranda, tai vėl pranyksta paverkšlenimų baloje.

Ak, ir pabaiga. Viskas gerai ir gražu, tik... visas tas reikalas liko kaboti ore. Irgi nieko blogo - kai kurios fantastiškos knygos baigiasi cliffhanger'iu, bet tai nėra tokia knyga (bent jau man taip atrodo?...). O gal ir yra. Oi, nežinau. Keista knyga. Nežinau, ką aš visgi apie ją manau.

Tiesiog noriu pasidžiaugti autore ir tai, kad ji rašo. Keep on going!