Pagrindinės knygos herojės Deivės Tauraitės lūpomis pasakojama paauglės gyvenimo istorija, pasibaigusi tragiška penkiolikmetės žūtimi.
Šis kūrinys - tai lyg savotiškas bandymas aiškintis, kodėl jauni žmonės savanoriškai pasitraukia iš gyvenimo. Kas dėl to dažniausiai būna kaltas? Šeima? Mokykla? Draugai? Ar tiesiog beprotiškas mūsų gyvenimas?
Vytautas Račickas (slapyvardis Vytautas Dvarčionis). Gimė 1952 01 01 Anykščių rajone Keblonių kaime. 1969 m. baigė Utenos antrąją vid. mokyklą, vėliau - Vilniaus universitetą.
Visą savo gyvenimą dirbo laikraščiuose (1974–1977 m. - laikraščio "Tarybinis mokytojas“ korespondentas, 1977–1985 m. - "Lietuvos pionierius“ korespondentas, 1987–2000 m. - "Genio“ žurnalo literatūros redaktorius, vyr. redaktorius.) Rašė prozą, daugiausia vaikams. Už knygą Zuika padūkėlis gavo Respublikinę komjaunimo premiją.
V. Račicko kūriniuose keliamos opiausios problemos, tokios kaip tėvų skyrybos, nesutarimai, mokykla. Visos jos pateikiamos grakščiai, be nereikalingo banalumo. Apsakymai lengvi, suprantami, tačiau tuo pat metu įtraukiantys ir sudominantys. Knygų herojai raiškių charakterių, tikri, niekuo nesiskiriantys nuo mūsų - jie myli, neapkenčia, atleidžia...
V. Račickas moka sudominti ne tik vaikus, bet ir vyresnę skaitytojų kartą. Knygų įvykiai pateikiami įdomiai, su detektyviniu prieskoniu. Tad nenuostabu, jog jo knygas norisi skaityti dar ir dar.
Vytautas Račickas - vienas populiariausių Lietuvos rašytojų kuriančių vaikams. Tai patvirtina ir jaunųjų skaitytojų anketos.
Apdovanojimai:
1987 m. Komjaunimo premija už knygą Zuika Padūkėlis. 1996 m. IBBY Lietuvos skyrius apysaką Šlepetė išrinko geriausia metų knyga vaikams. 1998 m. G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija už knygą Zuika dar gyvas. 2003 m. V. Tamulaičio premija I-oji premija už trečiąją trilogijos knygą Nauji Zuikos nuotykiai.
Bibliografija:
Kai mes mylėjome vienas kitą: apysakos. - Vilnius: Vaga, 1980. Trejetas su minusu: apsakymai. - Vilnius: Vaga, 1982; Kaunas: Spindulys, 2005. Zuika Padūkėlis: apysaka. - Vilnius: Vyturys, 1985. Visai netyčia: apsakymai. - Vilnius: Vyturys, 1987. Mano vaikystės ledai: apsakymai. - Vilnius: Vyturys, 1988. Šlepetė: apysaka. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996. Zuika dar gyvas: apysaka. - Vilnius: Vaga, 1997. Kita šlepetės istorija: apysaka. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998. Pasaka apie rasos lašelį stikliniais bateliais. - Vilnius: Vytautas Račickas, 2000. Šlepetė-3: apysaka. - Vilnius: Vytautas Račickas, 2000. Nauji Zuikos nuotykiai, arba Tikrasis džiaugsmas: apysaka. - Kaunas: Vytautas Račickas, 2001. Kiekvienas turi savo nosį: komiksai. - Kaunas: Vytautas Račickas, 2002. Mikė ir Juozapėlis: trumpos novelės. - Vilnius: Vytautas Račickas, 2002. Jos vardas Nippė: apysaka. - Kaunas: Vytautas Račickas, 2002. Pirmas kartas. Selemuko Ropės meilės istorija: apsakymas. - Vilnius: V. Račickas, 2003. Šokoladas iki pirmadienio: trumpos novelės. - Vilnius: V. Račickas, 2003. Geriausias draugas: apsakymai. - Vilnius: V. Račickas, 2004. Nippė nori namo: apysaka. - Vilnius: V. Račickas, 2004. Seni pažįstami, arba Ketvirtoji šlepetė: apysaka. - Vilnius: Spauda, 2004. Vaikų anekdotai / sudarė Vytautas Račickas. - Vilnius: Spauda, 2004. Pamokos po pamokų: apsakymai. - Kaunas: Šviesa, 2005. Sunku būti mokiniu: apsakymai. - Kaunas: Spindulys, 2005. Nebaigtas dienoraštis: apysaka. - Vilnius: Spauda, 2006.
Pirmą kartą šią knygą skaičiau ankstyvoje paauglystėje. Ji taip mane sukrėtė ir sužavėjo, kad tikriausiai daugiau nei savaitę laiko tik apie tai ir galvojau. Taigi, dabar nusprendžiau perskaityti ją dar kartą. Pamatyti, suprasti viską kitomis, suaugusio žmogaus akimis. Istorija, žinoma, gana išskirtinė. Tiek rašymo stiliumi, tiek visu siužetu. Rašymo stilius nebuvo man labai priimtinas, man nelabai patiko tai, kaip perteikiamas tas paauglių bendravimas. Skamba labai netikroviškai, gana dirbtinai. Bandyta pabrėžti tą "paauglių kalbą", mąstymą, bet matyt autoriui nelabai pavyko susidraugauti su tuo dabartiniu paauglių mąstymu ir bendravimu. Bet būtent tas toks rašymo stilius suteikė didelį išskirtinumą, savotišką prieskonį. Vietomis tikrai nesupratau Deivės veiksmų ir sprendimų. Kodėl ji taip nusprendė padaryti, kodėl neatsisakė? Bet na, visi mes esam skirtingi... Tiesiog su Deive radau nedaug panašumų. Pabaiga, žinoma, priverčia sustoti ir ramiai pakvėpuoti, pamąstyti. Bet nebuvo labai dramatiška. Norėjosi daugiau... Daugiau intrigos. Nors kaip ir minėjau, paauglystėje ta pabaiga mane labai šokiravo. Tad matyt čia tiesiog, kad dabar matau viską jau kitomis akimis, o siužetas man jau buvo žinomas.
Paaugliams tikrai rekomenduoju. O vyresniems gali pasirodyti gal silpnokas kūrinys. Bet perskaityti tikrai galima. Tuo labiau ir knygos apimtis tokia, jog persiskaitė vos per dvi valandas.
- Ar tai šitas jos šunelis? - pagaliau paklausiau - Taip, šitas - atsakė Živilė. - Turėtų būti juodas... - Pražilo. Dodžeris buvo su Deive iki paskutinės akimirkos. Jis vienintelis matė... - Kaip ji mirė? - Ne. Kaip iš po traukinio ratų į dangų pakilo baltas balandis.
Man labai patiko, labai privertė susimąstyti apie tai,nes tai tikrai didelė problema lietuvoje... Gal šiek tiek trūko daugiau emocinio veikėjos aprašymo,kaip ji jautėsi ir t.t
Mėgstamiausia knyga iš visų mano skaitytų. Labai patiko. Vargšė Deivė... Norėjau kad Deivė surastų tėvą, tas atsiprašytų ir ilgai ir laimingai gyventų. Na, toks gyvenimas.
Pirmą kartą šią knygą perskaičiau dar būdama paauglė (dabar man 26-eri), pamenu, kaip šiandien, tą kartą ašaros liejosi upeliu...😢 Šį kartą, po daugiau kaip 10-ies metų pertraukos, skaityt ją buvo lengviau... 😊
𝔸𝕟𝕠𝕥𝕒𝕔𝕚𝕛𝕒. Pagrindinės knygos herojės Deivės Tauraitės lūpomis pasakojama paauglės gyvenimo istorija, pasibaigusi tragiška penkiolikmetės žūtimi.
Šis kūrinys - tai lyg savotiškas bandymas aiškintis, kodėl jauni žmonės savanoriškai pasitraukia iš gyvenimo.
Kas dėl to dažniausiai būna kaltas? Šeima? Mokykla? Draugai? Ar tiesiog beprotiškas mūsų gyvenimas?🕊️
𝕄𝕒𝕟𝕠 įž𝕧𝕒𝕝𝕘𝕠𝕤. 🔹Knygelė įtraukia nuo pat pirmojo puslapio, skaitosi labai lengvai ir greitai, kadangi tai yra dienoraštis;
🔹Nors teigiama, kad knyga yra paremta tikrais faktais, skaitant jaučiasi ir kažkiek literatūrinio pagražinimo;
🔹Didžiausias smūgis - merginos žūtis, atskleidžia, kad net, iš pirmo žvilgsnio, stipri, protinga, daili mergina, niekaip nesuprantanti, kodėl jauni žmonės žudosi, ryžtasi tokiam pačiam žingsniui;
🔹Knygoje gausu kasdieninių paaugliškų išgyvenimų, džiaugsmų ir nuoskaudų, o taip pat ir daugybė neatsakytų klausimų...
Į𝕧𝕖𝕣𝕥𝕚𝕟𝕚𝕞𝕒𝕤. 10/10 (vien už sukeltas emocijas ir privertimą susimąstyti, kad net stipriausia asmenybė gali būti labai lengvai palaužiama....) 🌹
This entire review has been hidden because of spoilers.
✨Dar viena knygutė iš lentynos, skirtos paauglių literatūrai. Dažnai pirma dukros imu paskaityti, kuri vis stebisi, mama, taip greit perskaitei? ✨Tai apysaka apie penkiolikmetę mergaitę, kuri rašo dienoraštį. Knyga apie paauglės išgyvenimus ir jos patirtį. Poros valandų istorija, lengvai skaitoma. ✨Tikiu, kad paaugliams aktuali knyga, aktuali tema. Apie savižudybę ne tiek jau daug yra prirašyta. Visada kyla klausimas, nuo kada viskas pasileidžia žemyn? Nuo kada pasaulis ima atrodyti nesvetingas? ✨Kalbėkitės su savo vaikais. Kalbėkitės, net jei jie ir nenori. Parodykit, kad jie mums rūpi.
Sia knyga perskaiciau galbut kiek per jauno amziaus - buvau gan sukresta. Tuo paciu jauciausi kaip labiau pasiruosusi paauglystei. Tikrai idomus skaitynis paaugliams, ir visai kitokio braizo negu daugelis kitu Racickos knygu.
Buvau vos 13, kai skaičiau šią knygą. Anksčiau man buvo labai sunku skaityti ir niekada nerasdavau knygų, kurios užkabintų. Bet štai ši knyga labai lengvai persiskaitė, labai patiko, labai sukrėtė. Tačiau norėjosi daugiau.