What do you think?
Rate this book
Odė džiaugsmui
Antroji Jurgos Ivanauskaitės, Nacionalinės premijos laureatės (2005) poezijos knyga, autentiškai liudijanti (iš pirmo žvilgsnio – kelerių metų, o iš esmės – viso gyvenimo) dvasinę patirtį.
Lyrikos rinkinio „Odė džiaugsmui“ pavadinimas pateisinamas: eilėraščiai nuosekliai ir atkakliai teigia nepaneigiamai svaigų, sodrų, kartkartėm atmieštą vos tveriamu skausmu buvimo džiaugsmą. Teigia stojiškai.
Trys knygos skyriai „Čia“, „Ten“ ir „Niekur“, įsukdami į autorės išgyventą ir išgyvenamą patirčių bei suvokčių ratą, nardindami į kosminį ilgesį, skausmą ir vienišystę, vis dėlto švyti ir degina gyvenimo geismu.
Lyrikos rinkinio „Odė džiaugsmui“ pavadinimas pateisinamas: eilėraščiai nuosekliai ir atkakliai teigia nepaneigiamai svaigų, sodrų, kartkartėm atmieštą vos tveriamu skausmu buvimo džiaugsmą. Teigia stojiškai.
Trys knygos skyriai „Čia“, „Ten“ ir „Niekur“, įsukdami į autorės išgyventą ir išgyvenamą patirčių bei suvokčių ratą, nardindami į kosminį ilgesį, skausmą ir vienišystę, vis dėlto švyti ir degina gyvenimo geismu.
133 pages, Paperback
First published January 1, 2007
2 people are currently reading
107 people want to read
About the author
Jurga Ivanauskaitė
27 books242 followersJurga Ivanauskaitė was a Lithuanian writer, painter and playwright. Studying at the Vilnius Art Academy, her first book was The Year of the Lilies of the Valley, published in 1985. She subsequently published six novels, a children's book and a book of essays. Her works have been translated into several languages, including English, Latvian, Polish, Russian, German, and Swedish. After her visits in the Far East, she became an active supporter of the Tibet liberation movement. She died from the soft tissue sarcoma at the age of 45.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 15 of 15 reviews
February 18, 2018
Poezinė hipnozė sekmadieniui. Arba eilėraščiai, norintiems suprasti skausmą, žinojimą, kad gyventi liko nebe devyni kalnai ir nebe devynios marios. Čia, ten, niekur. Eilės persismelkusios žmogaus laikinumo, gyvenimo trapumo, vienišumo temomis, noru atstumti visą pasaulį, užsidaryti, užsibareikaduoti ir neprisileisti nieko, nes svetimo skausmo juk nebūna. Žavi savo rafinuotumu, aštrumu, eilėraščiai nepatogiai duriantys, nepasaldinti cukraus pabarstukais. Labiausiai įsiminę - "Vasara", "Niekur", "Mirti iš meilės", "Taifūno akyje".
December 26, 2017
***
„Nenoriu
kas mane liestų
rankomis
pirštų galiukais
žvilgsniais
maloniais žodžiais
apkalbomis
pasiūlymais
patarimais
prašymais
reikalavimais
prakeiksmais
palikite mane
.................
ačiū“
„Nenoriu
kas mane liestų
rankomis
pirštų galiukais
žvilgsniais
maloniais žodžiais
apkalbomis
pasiūlymais
patarimais
prašymais
reikalavimais
prakeiksmais
palikite mane
.................
ačiū“
August 16, 2025
"Prisikėlusi iš mirusiųjų
slampinėčiau pajūriu,
prisirinkčiau
pilnas kišenes kriauklių,
klausyčiaus ir klausyčiaus
bangų ošimo,
kol pagaliau pamirščiau,
kaip barbeno žemės grumstai
į karsto dangtį."
slampinėčiau pajūriu,
prisirinkčiau
pilnas kišenes kriauklių,
klausyčiaus ir klausyčiaus
bangų ošimo,
kol pagaliau pamirščiau,
kaip barbeno žemės grumstai
į karsto dangtį."
January 1, 2021
𝘚𝘵𝘢𝘵𝘪𝘴𝘵𝘪𝘬𝘢 𝘵𝘷𝘪𝘳𝘵𝘪𝘯𝘢,
𝘬𝘢𝘥 85 𝘱𝘳𝘰𝘤. 𝘮𝘺𝘭𝘪𝘯č𝘪ų𝘫ų
𝘯𝘦𝘯𝘰𝘳𝘪 𝘱𝘢𝘵𝘦𝘬𝘵𝘪 į 𝘙𝘰𝘫ų,
𝘯𝘦𝘴 𝘴𝘪𝘦𝘭𝘰𝘮𝘪𝘴 𝘷𝘪𝘳𝘵ę
𝘱𝘳𝘢𝘳𝘢𝘴 𝘧𝘪𝘻𝘪𝘯𝘪𝘶𝘴 𝘬ū𝘯𝘶𝘴.
...
Jurga Ivanauskaitė "Odė džiaugsmui"
@tytoalba.lt , 2007m., 133 psl.
Poezijos knyga, eilėraščių rinkinys
Turbūt niekas nedrįs ginčytis, kad Jurga Ivanauskaitė buvo ypatinga ir vėžio per anksti atimta iš jos kūrybą mylinčių skaitytojų. Visgi, ji spėjo padovanoti nemažai nuostabių kūrinių ir "Odė džiausmui" vienas iš jų.
Nors skaičiau rinkinį antrą kartą, negalėjau nesižavėti jos eilėraščiais, kurie nėra tokie pozityvus kaip pagalvotum pavadinime perskaičiusi "džiaugsmui". Jose yra visko - meilės, geismo, aistros, liūdėsio, skausmo, net tos pačios mirties alsavimo. Kartais atrodytų, jog Jurga rašo apie šiandieną, kai kurie dalykai tikrai nesensta.
Taip pat man būtina paminėti, kad pats knygos leidimas ypatingas - iliustruotas Ivanauskaitės studijų metų piešiniais, su raudonu kaspinu-skirtuku, o šriftas visoje knygoje yra violetinis ir malonus akiai. Kitaip tariant - labai fotogeniška knyga 😍
Rekomenduočiau perskaityti visiems, vargu ar jos eilėraščiai paliks abejingus, o Ivanauskaitės ar apskritai poezijos mėgėjams - tikrai verta įsigyti!
*glosto savo kopiją* 💜
𝘬𝘢𝘥 85 𝘱𝘳𝘰𝘤. 𝘮𝘺𝘭𝘪𝘯č𝘪ų𝘫ų
𝘯𝘦𝘯𝘰𝘳𝘪 𝘱𝘢𝘵𝘦𝘬𝘵𝘪 į 𝘙𝘰𝘫ų,
𝘯𝘦𝘴 𝘴𝘪𝘦𝘭𝘰𝘮𝘪𝘴 𝘷𝘪𝘳𝘵ę
𝘱𝘳𝘢𝘳𝘢𝘴 𝘧𝘪𝘻𝘪𝘯𝘪𝘶𝘴 𝘬ū𝘯𝘶𝘴.
...
Jurga Ivanauskaitė "Odė džiaugsmui"
@tytoalba.lt , 2007m., 133 psl.
Poezijos knyga, eilėraščių rinkinys
Turbūt niekas nedrįs ginčytis, kad Jurga Ivanauskaitė buvo ypatinga ir vėžio per anksti atimta iš jos kūrybą mylinčių skaitytojų. Visgi, ji spėjo padovanoti nemažai nuostabių kūrinių ir "Odė džiausmui" vienas iš jų.
Nors skaičiau rinkinį antrą kartą, negalėjau nesižavėti jos eilėraščiais, kurie nėra tokie pozityvus kaip pagalvotum pavadinime perskaičiusi "džiaugsmui". Jose yra visko - meilės, geismo, aistros, liūdėsio, skausmo, net tos pačios mirties alsavimo. Kartais atrodytų, jog Jurga rašo apie šiandieną, kai kurie dalykai tikrai nesensta.
Taip pat man būtina paminėti, kad pats knygos leidimas ypatingas - iliustruotas Ivanauskaitės studijų metų piešiniais, su raudonu kaspinu-skirtuku, o šriftas visoje knygoje yra violetinis ir malonus akiai. Kitaip tariant - labai fotogeniška knyga 😍
Rekomenduočiau perskaityti visiems, vargu ar jos eilėraščiai paliks abejingus, o Ivanauskaitės ar apskritai poezijos mėgėjams - tikrai verta įsigyti!
*glosto savo kopiją* 💜
March 14, 2021
JURGA IVANAUSKAITĖ “ODĖ DŽIAUGSMUI”
Tai yra antroji Jurgos Ivanauskaitės poezijos rinktinė, sudaryta iš trijų dalių: “Čia”, “Ten”, “Niekur”.
Skaitant šios nuostabiai talentigos žodžio ir plunksnos virtuozės kūrinius apima egzistencialistinė būsena. Toks įdomus jausmas, lyg sklandytum kažkur čia, ten, niekur įvairiais pavidalais, keisdamas erdves ir laiką tokiu spartumu lyg pirštui spragtelėjus. Bet taip man dažnai būna su gera poezijos knyga. Man patinka, jog Jurgos Ivanauskaitės eilės, beje kaip ir jos proza, pasakoja VAIZDINIAIS. Rašytoja žodžiais tapo paveikslus, istorijas, liūdnas, linksmas, apie meilę, ieškojimą, keliones, pasaulio miestus, išsilaisvinimą, sielos laisvę, dvasingumą, džiaugsmą, atgimimą, baimę, mirties baimę, kančią, skausmą.
Kai kurie eilėraščiai rašyti jau prieš pat mirtį, kai Jurga Ivanauskaitė sunkiai sirgo ir kentė didelius skausmus. Tačiau yra nemenka mozaika eilėraščių su apsčia viltimi, netgi sakyčiau atrasta ramybe, be iliuzijų apie nieką. Tiesiog suvokimu apie savo būtį ir “perpetuum mobile” - nuolat kintantį, begalinį, nepertraukiamą buvimą, gyvenimą, egzistavimą, būtį.
Skaičiau kai kuriuos eilėraščius keletą kartų, ir kiekvieną kartą juos perskaičius jie vis kitokie, dar gilesni, stipresni, rodos, vis kintantys, srovenantys savo prasme kaip upė. Kaip smilkalai ir jų dūmai, vinguriuojantys ore su tiršta, tirštesne, besisklaidančia ūkana. Užverti poezijos knygą, bet dar tas besiplaikstantis ore kvapas, kaip ir smilkalų, kelias akimirkas lieka ir lieka. Primindamas kiekviename žingsnyje apie kątik patirtą skaitymo džiaugsmo ir vaizdinių užlietą sielos pakylėjimą. Susimąstymą.
Labiausiai patikę eilėraščiai man buvo šie: “Penktoji kelionė į Indiją”, “Indiškos miniatūros”, “Mirti iš meilės”, “Daiktai savyje”, “Odė džiaugsmui”, “Žiema”, “Čia, Dabar ir Aš”, “Perpetuum mobile”, “Priegalvio užrašai”.
Tai yra antroji Jurgos Ivanauskaitės poezijos rinktinė, sudaryta iš trijų dalių: “Čia”, “Ten”, “Niekur”.
Skaitant šios nuostabiai talentigos žodžio ir plunksnos virtuozės kūrinius apima egzistencialistinė būsena. Toks įdomus jausmas, lyg sklandytum kažkur čia, ten, niekur įvairiais pavidalais, keisdamas erdves ir laiką tokiu spartumu lyg pirštui spragtelėjus. Bet taip man dažnai būna su gera poezijos knyga. Man patinka, jog Jurgos Ivanauskaitės eilės, beje kaip ir jos proza, pasakoja VAIZDINIAIS. Rašytoja žodžiais tapo paveikslus, istorijas, liūdnas, linksmas, apie meilę, ieškojimą, keliones, pasaulio miestus, išsilaisvinimą, sielos laisvę, dvasingumą, džiaugsmą, atgimimą, baimę, mirties baimę, kančią, skausmą.
Kai kurie eilėraščiai rašyti jau prieš pat mirtį, kai Jurga Ivanauskaitė sunkiai sirgo ir kentė didelius skausmus. Tačiau yra nemenka mozaika eilėraščių su apsčia viltimi, netgi sakyčiau atrasta ramybe, be iliuzijų apie nieką. Tiesiog suvokimu apie savo būtį ir “perpetuum mobile” - nuolat kintantį, begalinį, nepertraukiamą buvimą, gyvenimą, egzistavimą, būtį.
Skaičiau kai kuriuos eilėraščius keletą kartų, ir kiekvieną kartą juos perskaičius jie vis kitokie, dar gilesni, stipresni, rodos, vis kintantys, srovenantys savo prasme kaip upė. Kaip smilkalai ir jų dūmai, vinguriuojantys ore su tiršta, tirštesne, besisklaidančia ūkana. Užverti poezijos knygą, bet dar tas besiplaikstantis ore kvapas, kaip ir smilkalų, kelias akimirkas lieka ir lieka. Primindamas kiekviename žingsnyje apie kątik patirtą skaitymo džiaugsmo ir vaizdinių užlietą sielos pakylėjimą. Susimąstymą.
Labiausiai patikę eilėraščiai man buvo šie: “Penktoji kelionė į Indiją”, “Indiškos miniatūros”, “Mirti iš meilės”, “Daiktai savyje”, “Odė džiaugsmui”, “Žiema”, “Čia, Dabar ir Aš”, “Perpetuum mobile”, “Priegalvio užrašai”.
September 29, 2018
"Ką galėčiau pasakyt apie Taiką,/kai mano širdyje pjaunasi katės..." <...> "bent akimirką, net ne laiko vienetą,/būti nei čia, nei ten, nei niekur."
"laikas neteka, niekada neateina rytais,/bet vidurnakčio tramvajaus ratai/vis tiek bilda tą patį:/iš gyvenimo - mirtį..."
"Pššš - taip veržiasi oras/iš pradurtos padangos/mano pačios išrasto dviračio,/kuriuo bandžiau pabėgti/kuo toliau nuo savęs,/nuo tavęs, nuo mudviejų."
"laikas neteka, niekada neateina rytais,/bet vidurnakčio tramvajaus ratai/vis tiek bilda tą patį:/iš gyvenimo - mirtį..."
"Pššš - taip veržiasi oras/iš pradurtos padangos/mano pačios išrasto dviračio,/kuriuo bandžiau pabėgti/kuo toliau nuo savęs,/nuo tavęs, nuo mudviejų."
March 23, 2025
Labai ryškiai jaučiasi, kad J. Ivanauskaitė rašė prieš mirtį: lyrinis subjektas kenčia, nori pabėgti nuo visų, trokšta mirti iš meilės, bet ne nuo motinos gamtos. Tiesą pasakius, nepatiko budizmo religijos elementai, kurių ypač daug dalyje „Ten“.
Citatos, įstrigusios galvoje:
„Ką galėčiau pasakyt apie Taiką,/ kai mano širdyje pjaunasi katės“,
„Jei jau ryžčiausi/ Amžinajam gyvenimui,/ tai tik - tavo glėbyje“.
Citatos, įstrigusios galvoje:
„Ką galėčiau pasakyt apie Taiką,/ kai mano širdyje pjaunasi katės“,
„Jei jau ryžčiausi/ Amžinajam gyvenimui,/ tai tik - tavo glėbyje“.
August 2, 2023
Neabejotinai didelis talentas - mokėti TAIP rašyti. Taip teigti gyvenimą. Taip laviruoti. Jurga buvo nuostabi ir šioje knygoje tiek daug jos galima pajausti. Ir pasisemti jos gilumos. Temų, kurios jai buvo svarbios. Ir tikrumo. Drąsiai kalbėti apie viską, et tai, kas neskanu. Kas skauda. Kas yra visas gyvenimas. Nuo-iki.
January 26, 2024
Ar tokią Ivanauskaitę skaičiau paauglystėje?
„Vasarą“ mokėjau širdimi; gera girdėti, kad garsiai skaitantis balsas ramesnis, mažiau ekstaziškas, subtiliau intonuojantis. Bet vis dar tikiu eilėraščiu, vis dar regiu!
Kai kurios eilės, nors ir pirmąsyk skaitytos, labai laikui nepavaldžios. Kažkaip net suglumino tas žodžių laikinis sunkis.
„Vasarą“ mokėjau širdimi; gera girdėti, kad garsiai skaitantis balsas ramesnis, mažiau ekstaziškas, subtiliau intonuojantis. Bet vis dar tikiu eilėraščiu, vis dar regiu!
Kai kurios eilės, nors ir pirmąsyk skaitytos, labai laikui nepavaldžios. Kažkaip net suglumino tas žodžių laikinis sunkis.
December 30, 2018
The book is a silent scream for the imminent death that was crawling onto the author: it's dark, painful and sad. The poems deconstruct normal punctuation rules or rhyming patterns, they have many references to Tibetan culture and modern day aspects.
June 25, 2017
"...NIEKUR įkrentu, kai
saldžiai trokštu išnykti
arba smaugiama
pavasario grožio
karčiau nei karčiai
bijau mirti."
saldžiai trokštu išnykti
arba smaugiama
pavasario grožio
karčiau nei karčiai
bijau mirti."
June 5, 2025
Prisėdau paskaityti ir tiesiog prilipau…
July 3, 2025
i like her poetry way more than her prose 👍
January 9, 2014
"[..] o gyvieji pavydi mirusiems./ Ką jūs sakote,/ argi taip gali būti?"
"Tavo lelija -užmerkti akių vokai,/ tarp Tavo drabužių klosčių -/ mano sapnų nuobiros"
"Ilgesys + nuodėmė = gyvenimas./ Aprimsiu + nebemylėsiu = mirsiu."
"Buvo baisu. Buvo gera./ Tapo galiausiai niekaip."
Tikėjausi, kad labiau sužavės, bet paprasčiausiai nebuvo aktualu: labai daug dėmesio skiriama religjai - budizmui, islamui, krikščionybei, dominuoja Indijos kultūra. Gana dažnai pasitaiko literatūrinių ikonų. Viskas pateikiama per ganėtinai subjektyvią terpę, parašyta grubia maniera, nors galima rasti ir jausmingesnių eilėraščių ("Niekur").
"Tavo lelija -užmerkti akių vokai,/ tarp Tavo drabužių klosčių -/ mano sapnų nuobiros"
"Ilgesys + nuodėmė = gyvenimas./ Aprimsiu + nebemylėsiu = mirsiu."
"Buvo baisu. Buvo gera./ Tapo galiausiai niekaip."
Tikėjausi, kad labiau sužavės, bet paprasčiausiai nebuvo aktualu: labai daug dėmesio skiriama religjai - budizmui, islamui, krikščionybei, dominuoja Indijos kultūra. Gana dažnai pasitaiko literatūrinių ikonų. Viskas pateikiama per ganėtinai subjektyvią terpę, parašyta grubia maniera, nors galima rasti ir jausmingesnių eilėraščių ("Niekur").
Displaying 1 - 15 of 15 reviews