Ši knyga - tai trileris/detektyvas/fantasy su siaubo ir mistikos priemaišomis ir gera doze ironijos, hiperbolizavimo bei satyros. Pirmieji puslapiai mane erzino ir piktino, bet paskui supratau, kad taip nutiko tik todėl, kad pernelyg rimtai ir tiesiogiai viską priėmiau iš pradžių :) Pačiame pirmame skyriuje supažindina skaitytoją su pačiu žiauriausiu ir negailestingiausiu žudiku. Bet, pasirodo, kaip naujas skyrius, taip randasi vis koks nors kitas blogietis - šitas tai jau tikrai nuožmiausias, žiauriausias žudikas, niekas nenorėtų atsidurti skersai jam kelio, o, žiūrėk, kitas skyrius, nu viskas, šitas tai dar nuožmesnis už aną, šitas tai jau koks baisus... O, pala, dabar susipažinkim su VISŲ laikų PAČIU žiauriausiu ne tik šito miestelio samdomu žudiku, bet ir už jo ribų... Kaip ir sakiau, daug ironijos ir satyros :) Tai gali erzinti, bet jei nesipriešini ir priimi kūrinį, tai knyga tikrai teikia malonumą. Veiksmo daug, veikėjų daug, visko joje daug išties: nedidelis miestelis, nepaaiškinami saulės užtemimai, tame miestelyje vykstantys dažniau nei kitur, įspūdingo stoto girtuokliai žudikai, atmintį praradusi paslaptinga moteris, Mėnulio akis, Kukurūzinis, pašėlstantis išgėręs kukurūzinės degtinės stiklą ir išžudantis visus, esančius bare, pora nekaltučių vienuolių, nesusigaudančių pasaulyje, bet turinčių surasti ir atgauti Mėnulio akį... Ir trykštantis kraujas, taškomos smegenys, išlupamos akys. Knyga užkabina, ypač jei pavyksta pagauti tą cinkelį ir kartu su autoriumi juoktis iš visų tų stereotipinių kūrinių apie detektyvus, geriečius/blogiečius, žudynes, vampyrus, visų taip trokštamą brangakmenį, turintį antgamtinių galių... Geras pasirinkimas, kai norisi ko nors lengvesnio, bet kartu įdomaus.