What do you think?
Rate this book
Doriano Grejaus portretas
Vienintelis išspausdintas Oskaro Vaildo romanas. 1890 m. jis pasirodė žurnale Lippincott’s Monthly Magazine. Kūrinyje pasakojama apie Dorianą Grėjų – Bezilio Holvardo paveikslo pozuotoją. Nagrinėjamos nuodėmės, meno, grožio ir kultūros reikšmės idėjos, teigiama hedonistinė pasaulėžiūra.Vaildas kūrinį parašė per 3 savaites. Po romano paskelbimo kilo skandalas – „Doriano Grėjaus portretą“ reikalauta uždrausti, o autorių nuteisti už amoralaus gyvenimo būdo propagavimą. Tačiau skaitytojų tarpe jis buvo populiarus. Kūrinys laikomas filosofiniu romanu su dekadentiška, faustiška dvasia. Čia Fausto vietoje – Dorianas Grėjus, o Mefistofelio – lordas Henris. Romane jaučiamos ir kitų kūrinių įtakos, bet bendrai jis laikomas unikaliu literatūros istorijoje.Pagal šį romaną pastatyta daug filmų. Pats Doriano Grėjaus vardas dažnai naudojamas kaip amžinos jaunystės sinonimas. Doriano Grėjaus sindromu vadinamos didelės pastangos paslėpti kūno senėjimo požymius.Airių rašytojo Dž. Džoiso romanas „Meninko jaunų dienų portretas“, atskleidžiantis talentingo jaunuolio dvasinę plėtotę, jo kaip menininko brendimą.
- GenresClassics
Paperback
Published January 1, 1989
11 people are currently reading
94 people want to read
About the author
Oscar Wilde
5,495 books38.8k followersOscar Fingal O'Fflahertie Wills Wilde was an Irish poet and playwright. After writing in different forms throughout the 1880s, he became one of the most popular playwrights in London in the early 1890s. He is best remembered for his epigrams and plays, his novel The Picture of Dorian Gray, and his criminal conviction for gross indecency for homosexual acts.
Wilde's parents were Anglo-Irish intellectuals in Dublin. In his youth, Wilde learned to speak fluent French and German. At university, he read Greats; he demonstrated himself to be an exceptional classicist, first at Trinity College Dublin, then at Magdalen College, Oxford. He became associated with the emerging philosophy of aestheticism, led by two of his tutors, Walter Pater and John Ruskin. After university, Wilde moved to London into fashionable cultural and social circles.
Wilde tried his hand at various literary activities: he wrote a play, published a book of poems, lectured in the United States and Canada on "The English Renaissance" in art and interior decoration, and then returned to London where he lectured on his American travels and wrote reviews for various periodicals. Known for his biting wit, flamboyant dress and glittering conversational skill, Wilde became one of the best-known personalities of his day. At the turn of the 1890s, he refined his ideas about the supremacy of art in a series of dialogues and essays, and incorporated themes of decadence, duplicity, and beauty into what would be his only novel, The Picture of Dorian Gray (1890). Wilde returned to drama, writing Salome (1891) in French while in Paris, but it was refused a licence for England due to an absolute prohibition on the portrayal of Biblical subjects on the English stage. Undiscouraged, Wilde produced four society comedies in the early 1890s, which made him one of the most successful playwrights of late-Victorian London.
At the height of his fame and success, while An Ideal Husband (1895) and The Importance of Being Earnest (1895) were still being performed in London, Wilde issued a civil writ against John Sholto Douglas, the 9th Marquess of Queensberry for criminal libel. The Marquess was the father of Wilde's lover, Lord Alfred Douglas. The libel hearings unearthed evidence that caused Wilde to drop his charges and led to his own arrest and criminal prosecution for gross indecency with other males. The jury was unable to reach a verdict and so a retrial was ordered. In the second trial Wilde was convicted and sentenced to two years' hard labour, the maximum penalty, and was jailed from 1895 to 1897. During his last year in prison he wrote De Profundis (published posthumously in abridged form in 1905), a long letter that discusses his spiritual journey through his trials and is a dark counterpoint to his earlier philosophy of pleasure. On the day of his release, he caught the overnight steamer to France, never to return to Britain or Ireland. In France and Italy, he wrote his last work, The Ballad of Reading Gaol (1898), a long poem commemorating the harsh rhythms of prison life.
Wilde's parents were Anglo-Irish intellectuals in Dublin. In his youth, Wilde learned to speak fluent French and German. At university, he read Greats; he demonstrated himself to be an exceptional classicist, first at Trinity College Dublin, then at Magdalen College, Oxford. He became associated with the emerging philosophy of aestheticism, led by two of his tutors, Walter Pater and John Ruskin. After university, Wilde moved to London into fashionable cultural and social circles.
Wilde tried his hand at various literary activities: he wrote a play, published a book of poems, lectured in the United States and Canada on "The English Renaissance" in art and interior decoration, and then returned to London where he lectured on his American travels and wrote reviews for various periodicals. Known for his biting wit, flamboyant dress and glittering conversational skill, Wilde became one of the best-known personalities of his day. At the turn of the 1890s, he refined his ideas about the supremacy of art in a series of dialogues and essays, and incorporated themes of decadence, duplicity, and beauty into what would be his only novel, The Picture of Dorian Gray (1890). Wilde returned to drama, writing Salome (1891) in French while in Paris, but it was refused a licence for England due to an absolute prohibition on the portrayal of Biblical subjects on the English stage. Undiscouraged, Wilde produced four society comedies in the early 1890s, which made him one of the most successful playwrights of late-Victorian London.
At the height of his fame and success, while An Ideal Husband (1895) and The Importance of Being Earnest (1895) were still being performed in London, Wilde issued a civil writ against John Sholto Douglas, the 9th Marquess of Queensberry for criminal libel. The Marquess was the father of Wilde's lover, Lord Alfred Douglas. The libel hearings unearthed evidence that caused Wilde to drop his charges and led to his own arrest and criminal prosecution for gross indecency with other males. The jury was unable to reach a verdict and so a retrial was ordered. In the second trial Wilde was convicted and sentenced to two years' hard labour, the maximum penalty, and was jailed from 1895 to 1897. During his last year in prison he wrote De Profundis (published posthumously in abridged form in 1905), a long letter that discusses his spiritual journey through his trials and is a dark counterpoint to his earlier philosophy of pleasure. On the day of his release, he caught the overnight steamer to France, never to return to Britain or Ireland. In France and Italy, he wrote his last work, The Ballad of Reading Gaol (1898), a long poem commemorating the harsh rhythms of prison life.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 8 of 8 reviews
August 10, 2024
Kvailai darot; pasaulyje tik viena blogybė pranoksta tą, kai visi apie tave kalba, tai blogybė, kai niekas apie tave nekalba.
Iš tikro menas lyg veidrodis atspindi ne gyvenimą, o žiūrovą.
Kiekvienas nepaprastas daiktas slepia ką nors tragiška.
Žmonės baisiai mėgsta duoti tai, ko patiems labiausiai trūksta. Tai ir yra begalinis dosnumas.
Mylėti - tai būti kažkuo daugiau negu esi.
O gyvenimas sugriaunamas tik tada, kai jo augimą kas sustabdo. Jei nori sugadinti žmogaus prigimtį, pradėk ją taisyti.
Gal žmogus kaip tik tada ir atrodo visiškai nesuvaržytas, kai jis priverstas apsimetinėti.
O kai žmogus tikrai ko pasiekia, bematant įgyja priešų. Būk vidutinybė, jei nori būti populiarus.
Iš tikro menas lyg veidrodis atspindi ne gyvenimą, o žiūrovą.
Kiekvienas nepaprastas daiktas slepia ką nors tragiška.
Žmonės baisiai mėgsta duoti tai, ko patiems labiausiai trūksta. Tai ir yra begalinis dosnumas.
Mylėti - tai būti kažkuo daugiau negu esi.
O gyvenimas sugriaunamas tik tada, kai jo augimą kas sustabdo. Jei nori sugadinti žmogaus prigimtį, pradėk ją taisyti.
Gal žmogus kaip tik tada ir atrodo visiškai nesuvaržytas, kai jis priverstas apsimetinėti.
O kai žmogus tikrai ko pasiekia, bematant įgyja priešų. Būk vidutinybė, jei nori būti populiarus.
April 21, 2020
Neskaičiau visos knygos, nes mano tikslas nebuvo toks. Turėjau perskaityti "Doriano Grėjaus portretą", jį ir skaičiau. Ką galiu pasakyti, nėra labai sudėtinga skaityti, bet painu, nes daug nežinomų žodžių, labai daug....
Knygoje, skatinamas dailininko Dorianas taip išaukština savo grožį, kad dėl amžino grožio prakeikia pats save. Labai gražus, bet labai neteisingas savo paties atžvilgiu. Skatinamas kito draugo - lordo Henrio, jis ima gyventi malonumais ir nepamato tikro gyvenimo džiaugsmo. Nors išorė spindi, jo vidus, jo siela pūva. Bet net ir to matymas, jo nestabdo. Dėl jo poveikio ar paties rankos miršta žmonės, nekalti žmonės, kurie tiesiog pamilo grožį. Galiausiai Dorianas Grėjus nusižudo pats, suvokdamas ką padarė, jis pagaliau sulaukia atpildo, nužudymas ir sielą, ir grožį.
Knyga apie grožį, bet ne iš gražiosios pusės. O iš tos, kuri parodo, kad neužtenka būti gražiam ir kartais žmogaus išorė klaidina. Smagu būti gražiam, bet dėl to nereikia jaustis idealu, nes svarbiausia ne išorė, nors dažnai renkamės pagal išvaizdą, galų gale pamatome, kas viduje ir nepaisant nepakartojamo grožio nustumiame į šalį egoistus, savanaudžius, savimylas, arogantiškus, pasipūtusius žmones.
Knygoje, skatinamas dailininko Dorianas taip išaukština savo grožį, kad dėl amžino grožio prakeikia pats save. Labai gražus, bet labai neteisingas savo paties atžvilgiu. Skatinamas kito draugo - lordo Henrio, jis ima gyventi malonumais ir nepamato tikro gyvenimo džiaugsmo. Nors išorė spindi, jo vidus, jo siela pūva. Bet net ir to matymas, jo nestabdo. Dėl jo poveikio ar paties rankos miršta žmonės, nekalti žmonės, kurie tiesiog pamilo grožį. Galiausiai Dorianas Grėjus nusižudo pats, suvokdamas ką padarė, jis pagaliau sulaukia atpildo, nužudymas ir sielą, ir grožį.
Knyga apie grožį, bet ne iš gražiosios pusės. O iš tos, kuri parodo, kad neužtenka būti gražiam ir kartais žmogaus išorė klaidina. Smagu būti gražiam, bet dėl to nereikia jaustis idealu, nes svarbiausia ne išorė, nors dažnai renkamės pagal išvaizdą, galų gale pamatome, kas viduje ir nepaisant nepakartojamo grožio nustumiame į šalį egoistus, savanaudžius, savimylas, arogantiškus, pasipūtusius žmones.
January 20, 2024
Pati geriausia skaityta privaloma knyga, iš tikrųjų norėjau jau anksčiau ją skaityti, nes filmas labai patiko, bet filmas neprilygsta knygos grožiui ir gilioms mintims. Nors 11 skyrius buvo bevertis visiškai ir knyga sunkokai skaitosi, buvo verta . Veikėjai buvo irgi įdomūs, labiausiai Hendris su savo nesamonėm, nežinau ar norėčiau trenk jam ar klausytis jo.
November 3, 2018
...O jeigu taip, vadinasi, visa, ką maniau, kad manau, ką jaučiau, kad jaučiu, visa tai, kas buvo iki tol, iš tikrųjų...Išsimiegok, rytą bus kitaip (Joyce)
Read
September 20, 2021Knygą skaičiau seniai, bet labai patiko ir paliko gilų įspūdį O. Parkerio filmas.
December 13, 2022
More like 3.5 ⭐️. You have to struggle through the half of the book, but, in my opinion, the ending is worth it.
August 23, 2025
I read it for school, but it was really boring and uninteresting. I had to force myself to get through it.
Displaying 1 - 8 of 8 reviews