„Jei man reikėtų nupiešti Suomiją, aš nupieščiau didelį ledkalnį, iš kurio kyšotų tik patikliai į pasaulį žvelgiančio suomio galva. Jo pasaulis – giliai giliai po ledu. Netiesa, kad į jį neįmanoma prisibelsti.“
Jei iki šiol apie suomius ir Suomiją žinote tik tiek, kad ten šalta, todėl visi geria, kad visi suomiai vaikšto su finkomis, mylisi nenusiėmę slidžių, kad ten daug ežerų, todėl ir uodų, kad Laplandija – tai tik pasakų apie trolius ir Kalėdų Senį šalis, būtinai turite perskaityti šią knygą.
Žinoma žurnalistė Laima Lavaste skaitytojams šmaikščiai atveria netikėtai linksmą, stebinančią, pilną įdomybių Suomiją, keliančią ir nuostabą, ir pagarbą, ir juoką. Knygoje pasakojama ir apie rimtus bei tragiškus suomių tautos įvykius. Jums paaiškės, kodėl iki šiol niekas nėra matęs garsiosios Mannerheimo linijos, kad per Žiemos karą kovojo visi 10 suomių tankų, kodėl suomių kariai avėjo rusų kareivių batais. Sužinosite ir apie Suomijos prezidentus, politiką, meną, sportą, garsias bendroves.
Nė viena Europos šalis nėra taip apipinta legendomis ir mitais kaip Suomija. Man Suomija yra šalis, kur dar gyvena pasaulio vaikystė. Čia viskas tikra. Tikra žiema su balto sniego pusnimis ir speigų kaustoma tyla. Tikri tankūs miškai, kur slampinėja meškos ir vilkai. Tikra trumpa karšta vasara su saunų dūmeliu ir baltosiomis naktimis, prinokinančiomis laukų ir miškų gėrybes. Skaidrūs ežerai su tikromis žuvimis ir geriamu vandeniu. Tikri ir dėl to net juokingi žmonės su tikra tiesa, tikra išmintimi ir tikrais jausmais.
Perskaitę šią knygą sužinosite, kodėl suomei negalima bučiuoti rankos, ir kodėl suomis kalbėdamas kasosi. Kodėl jie nori nusišlapinti prie Rusijos sienos. Ir ką daro, kai užtinka žmoną su kaimynu lovoje. Jūs sužinosite, kad suomiai moteris ant rankų privalo nunešti 253 metrus 50 centimetrų, kad 20 procentų suomių mylisi kasdien (pirmauja Europoje) ir kad sausasis įstatymas nebegalioja nuo 1932 metų.
Laima Žiūkienė Lavaste – lietuvių žurnalistė, dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondentė Suomijoje.
Laima Lavaste taip pat rašė leidiniui „Ekstra“; savo straipsniuose aprašo Suomijos aktualijas, yra parašiusi keletą straipsnių ir Lietuvos tematika, sulaukusių rezonanso visuomenėje.
Pilna: seksistinių stereotipų (apie blondines ir geriančius vyrus), nacistinių stereotipų (apie Lietuvius durnelius ir Suomius draugelius), literatūrinių klišių ("neįtikėtinų" faktų ir ištraukų iš wikipedijos).
Spėju parašyta tik tam, kad būtų galima užkalti pinigų.
Knygoje yra įdomių faktų, bet bendras įspūdis - nekoks. Toks jausmas, kad didžioji dalis teksto - tiesiog ankstesnių žurnalistės straipsnių rinkinys. Pavadinimo žodžiai "linksma knyga" labai klaidina. Na nebent to linksmumo turėjo pridėti beveik kiekvieno skyrelio pradžioje įdėti keli anekdotai (kurių dauguma gan lėkšti ir neskoningi). Taip pat nustebau, kad daug "pletkų" lygio straipsnelių - pvz., apie Suomijos prezidentų nesantuokinius meilės ryšius. Žodžiu, skaityti nebūtina. Jei norite ką nors įdomaus sužinoti apie Suomiją (ne tik "Lietryčio" lygio "pikantiškas" detales), galima ieškoti ir kitų šaltinių. Juolab kad dalis knygoje pateiktos informacijos jau beviltiškai pasenusi - pvz., apie "Nokia" galybę...
Knyga man tikrai pasirodė labai linksma ir juokinga. :) Tikrai norėsiu aplankyti Helsinskį. :) Tiesa, knyga yra senesnio leidimo, tai kai kurios žinios gali atrodyti pasenusios.
Pavėlavau knygą perskaityti kokių keliolika metų. Dalis informacijos apie Suomiją ir suomius jau gerokai pasenusi. Linksmoji dalis-šmaikštūs juokeliai, daugiau ten juokingo nieko nėra.
Lengvai skaitoma, gal kiek su humoru, bet tai - ne knyga, o straipsnių rinkinys. Skyriai vis iš skirtingų perspektyvų - tai pirmuoju asmeniu, tai bendriniu pobūdžiu. Ir bendra tarp visų tekstų tik viena - Suomija. Daugiau skyriai niekuo nesisiejo. Tad skaityti nebuvo įdomu. Skaityti atskirai, kaip straipsnius kokiam žurnale, manau, būtų įdomiau. Ir aktualiau, mat pateikiama gan daug faktų, o skaičiai laikui bėgant kinta.
Linksma, bet stereotipiška, pasenusi ne tik informacija, bet ir pasaulėžiūra. Tarsi kelionė laiku į 2000-uosius, nes tai, kas tuomet gal stebino, atrodo savaime suprantama dabar.