Princas Edvardas įsimyli Adelę, dėl jo galvą pametusią geriausio draugo nuotaką. Jos tėvas despotiškasis karalius Albrechtas nekenčia princo.
Albrechto sūnus Rikardas dega vieninteliu noru – kad atšiaurus tėvas įtrauktų jį į karūnos paveldėtojų sąrašą. Tėvas sutinka tai padaryti, jeigu intrigomis garsėjantis sūnus jo mirtino priešo Lyros karaliaus dukrą Lyją supirš su Edvardu. Netikėtai Rikardas supranta, kad pats geidžia karalaitės.
Gražuolė Lyja atstumia visus jaunikius, kurių siūloma kariuomenė ar turtai padėtų laimėti ilgamečius karus. Ji tiki pranašyste, jog pati yra Lyros gelbėtoja, o jai padės Žaibo Žmogus, už kurio ir ištekės. Tačiau kas yra Žaibo Žmogus? Tiksliau tariant, kuris iš jų yra tikrasis?
Herojai nuolat priversti rinktis, paklusti šaltam protui ir pareigai ar visgi klausyti širdies. Juk jeigu karaliai negali tuoktis iš meilės, ką jie apskritai gali?
Labai sunku vertinti knygą, pradžia nuobodoka, reikia laiko įsivažiuoti, antra pusė jau įdomesnė. Daug magijos, burtų, intrigų senovės karalių gyvenimuose. Labai patiko Lyjos personažas, primenantis princesę Meridą.
Edvardas ir Adelė įsimyli, tačiau ji pažadėta jo geriausiam draugui Deimianui. Netrukus Edvardas išjoja į karą ir jo keliai su Adele išsiskiria... Tačiau neužilgo jį išsiunčia į Lyrą – žiauraus karo varginamą kraštą, kuriame tenka vesti derybas su Lyros karaliumi dėl taikos. Ten jis susipažįsta su aršia karaliaus dukra Lyja. Edvardas užsimano jos žirgo Vėjo, dėl kurio kyla baisus konfliktas su mergina. Ar pavyks Edvardui pamiršti Adelę? Ir kuo baigsis karalysčių karas?
Šią knygą buvau atidėjęs ilgam ir neskaičiau, nes pati pradžia buvo nuobodoka, bet... kai antrą kartą paėmiau į rankas – pamilau šitą knygą. Nors tos meilės tikrai nebuvo daug knygoje, bet skaityti buvo labai įdomu. Tikrai negalėjau nuspėti kaip pasisuks siužetas toliau ir ko laukti knygos pabaigoje. O magijos buvo tikrai nemažai – super. Tai buvo tikrai sunkiai nuspėjama knyga, vis plot twist po plot twist – o tokio tipo istorijos mano mėgstamiausios.
Kadangi knyga yra apie neegzistuojantį pasaulį, tai man norėjosi žemėlapio knygos pradžioje. Būtų buvęs fantastiškas leidimas. Nes truputį sunkokai sekėsi įsivaizduoti karalysčių ribas ir kur ta jūra. Veikėjų buvo tikrai nemažai ir man tai netrukdė, anaiptol – buvo tik įdomiau skaityti. Nors skaitymas buvo lėtokas, bet man knyga vis tiek labai patiko. Buvo justi ta senovinė dvasia kaip iš filmų. O humoras buvo tikrai išskirtinis ir tinkantis tokiems laikams ir pasauliui. Tikrai nesinorėjo paleisti tokios knygos iš rankų.
Pabaiga man pasirodė kiek neišbaigta. Dar buvo galima prirašyti kokį šimtą puslapių arba antrą knygą parašyti. Na, bet bent jau viskas baigėsi laimingai.
Rekomenduoju visiems, kam patinka politiniai žaidimai, karai ir senovinis pasaulis. Nerekomenduoju tiems, kas ieško stiprios meilės linijos.
Labai patiko, nors skaitėsi ilgokai dėl laiko stokos, tačiau tikrai buvo įdomu. Nesitikėjau tokios istorijos, tokios pabaigos. Lengvas, neįpareigojantis romanas. Knygoje rasite visko – meilės, magijos, šmaikščių situacijų, įvairių veikėjų ir netikėtų pasakojimo vingių. Kiek gal vargino daug veikėjų, pusės vardų net neskaičiau, permečiau akimis ir bandžiau įsijausti į patį pasakojimą. Ir netikėjau, tai yra lietuvių autorės knyga. Pačia istorija ir jos vertimu, maniau, kad tai versta knyga, tačiau wow. Na man labai patiko.
Kilmingųjų pasaulyje nebūna nė vienos ramios dienos be intrigų ar konfliktų. Čia gyvenimas verda pilnu tempu ir nuolat verčia priiminėti svarbius sprendimus. Tačiau karaliai irgi žmonės ir jie taip pat nori šilumos bei ramybės, jie taip pat nori mylėti. Bet mylėti jiems ne taip lengva, ypač kai visi jų santykiai yra stebimi ir aptarinėjami aplinkinių. Vieną dieną visą dėmesį kilmingieji skiria karui ir dalykiniams reikalams, o kitą dieną meilei ir šeimai. Kaip viską suderinti, kai dažniausiai reikia rinktis tarp savo atsakomybių ir širdies balso?
Smagus, lengvas romanas, kuriame gausu visokios meilės. Čia rasite ir šiek tiek magijos, šmaikščių dialogų, ir įvairių veikėjų. Knyga skaitosi labai lengvai, bet mane kiek blaškė didelis veikėjų skaičius ir netikėti siužeto šuoliai. Norėjosi didesnio tęstinumo, įsigilinimo į tam tikras situacijas. Daug kas atrodė labai greitai prabėgta ir vos paliesta, iškart peršokta prie naujų įvykių. Romanas, kurį siūlau skaityti, jei ieškote kažko greito ir gaivaus bei norite paremti lietuvių rašytojus.
Mistika, burtai, magija, fantazija... Paslaptis, tikejimas ir meile.... Viskas supinta ir perpinta, bet "del meiles nepakovosi, ji yra arba ne...", ir jokios intrigos cia nepades. Protui gali isakyt, o va, sirdziai ne. Parasymo stilius, super, kitoks, itrauke ir nebepaleido. Ir taip pradzia tokia niuroka, bet pradejus, geriau nepaleist arba is vis geriau net nepradet.
Keista knyga ir pats pasakojimas. Perskaičiau , bet buvo beveik nuobodu. Gal gelbėjo tie burtai, žolelės ir paskutiniuose puslapiuose atskleista tiesa.
Knyga parašyta itin savotišku stiliumi. Sukta apsukta persukta. Bet pasirodo tokia ir esmė knygos. Pirma beveik pusė knygos buvo gan nuobodi arba ne tokia įtraukianti, bet viską atperka antroji pusė knygos. Tad jei pradėjot skaityt, būtinai pabaikit.
Įdomi knyga, nėra tradicinis meilės romanas, tam man trūko pritrūko N-18:) Jei būtų buvę, būtų nerealiai, be šito gal labiau nuotykinis fantasy, bet geras. Skaitant kažkaip nenorom prieš akis kilo Sostų karai, na pilna intrigų knyga, tikiesi vienaip, o autorė padaro visai kitaip, net negalčiau išskirti, kuris veikėjas man buvo pačiausias, visi patiko, visi stiprūs ir nežinau, bet kažkodėl manau,kad ji turėtų turėti tęsinį, labai to tikiuosi, nes istorija išsiskirianti
Jau antra mano skaityta lietuvių rašytojos romantasy stiliaus knyga. Turiu pripažinti - ši man patiko labiau. Rimčiau išvystyti personažai, į aprašomą įsivaizduojamą laikmetį “įsipaišantys” vardai bei pavadinimai, plačiau išvystytas aprašomas pasaulis. Visgi, pritrūko minčių gilumo, vaizdingesnio veikėjų jausmų aprašymo (nepavyko su jais susitapatinti, “pajusti” jų vidinių kovų), siužetas nors ir negalėtų būti pavadintas “muilo opera”, bet ir iki rimto romantasy netraukia. Ech, gal dar kada sulauksim ir LT gebančio panašų į ACOTAR šedevrą sukurti. 🤞🏻🤞🏻🤞🏻
Graži meilės istorija tarp karalių ir karalaičių.Smagu buvo atsidurti fantastinėje karalystėje,kurioje pilna intrigų ir paslapčių ir kai visą šitą kovą nugali meilė.Tik pabaigos norėjosi daugiau išplėstos,o dar geriau,kad būtų knygos tęsinys,nes norėčiau daugiau sužinoti,kai sekėsi knygos herojams, atradusiems savo širdies gelbėtojus.
This entire review has been hidden because of spoilers.
“Ką reiškia mūsų pažadai? Medžiai pavasarį krauna pumpurus, kaupia visas jėgas, kad jie sprogtų ,augina lapus, o atėjus rudeniui numeta visus iki vieno. Viskas keiciasi.”
Tikrai kitokia meilė✨, kaip ir viskas fainai, daug detalumo ir politikos 70% knygos, įdomi pabaiga, bet kaip ir nieko per daug įspūdingo, įdomiai parašyta, kitaip, nei pratusi prie užsienio rašytojų stiliaus, bet iki galo, atrodo, vistiek kažko trūko. Tai va taip..⭐️⭐️⭐️