Baltos durys

by Vytautas Račickas

Šiuolaikinis jaunimas, kaip ir visais laikais, mokosi, svajoja, maištauja, ieško, klysta, randa, pasitaiso ir vėl klysta. Deja, mūsų abejingoje visuomenėje gyvybiškai svarbių kryžkelių ir pavojų, netikrų pranašų ir viltingų miražų labai pagausėjo. Ar pasirengęs jaunas žmogus visa tai suvokti, atpažinti, įveikti?

Romane "Baltos durys" minimalistiškai įtaigiai, savita vidinių monologų ir neapdailinto gyvenimo forma atskleidžiamas šiuolaikinio jaunuolio nuopuolio kelias.

Jokių didaktikų - tik labai liūdna istorija, kuri kiekvieną iš mūsų gali paliesti pačiais netikėčiausiais kampais ir kurios pabaigą daugelis iš mūsų įvairiais pavidalais šiandien išgyvename...

212 pages, Hardcover

First published January 1, 2010

About the author

Vytautas Račickas (slapyvardis Vytautas Dvarčionis). Gimė 1952 01 01 Anykščių rajone Keblonių kaime. 1969 m. baigė Utenos antrąją vid. mokyklą, vėliau - Vilniaus universitetą.

Visą savo gyvenimą dirbo laikraščiuose (1974–1977 m. - laikraščio "Tarybinis mokytojas“ korespondentas, 1977–1985 m. - "Lietuvos pionierius“ korespondentas, 1987–2000 m. - "Genio“ žurnalo literatūros redaktorius, vyr. redaktorius.) Rašė prozą, daugiausia vaikams. Už knygą Zuika padūkėlis gavo Respublikinę komjaunimo premiją.

V. Račicko kūriniuose keliamos opiausios problemos, tokios kaip tėvų skyrybos, nesutarimai, mokykla. Visos jos pateikiamos grakščiai, be nereikalingo banalumo. Apsakymai lengvi, suprantami, tačiau tuo pat metu įtraukiantys ir sudominantys. Knygų herojai raiškių charakterių, tikri, niekuo nesiskiriantys nuo mūsų - jie myli, neapkenčia, atleidžia...

V. Račickas moka sudominti ne tik vaikus, bet ir vyresnę skaitytojų kartą. Knygų įvykiai pateikiami įdomiai, su detektyviniu prieskoniu. Tad nenuostabu, jog jo knygas norisi skaityti dar ir dar.

Vytautas Račickas - vienas populiariausių Lietuvos rašytojų kuriančių vaikams. Tai patvirtina ir jaunųjų skaitytojų anketos.

Apdovanojimai:

1987 m. Komjaunimo premija už knygą Zuika Padūkėlis.
1996 m. IBBY Lietuvos skyrius apysaką Šlepetė išrinko geriausia metų knyga vaikams.
1998 m. G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija už knygą Zuika dar gyvas.
2003 m. V. Tamulaičio premija I-oji premija už trečiąją trilogijos knygą Nauji Zuikos nuotykiai.

Bibliografija:

Kai mes mylėjome vienas kitą: apysakos. - Vilnius: Vaga, 1980.
Trejetas su minusu: apsakymai. - Vilnius: Vaga, 1982; Kaunas: Spindulys, 2005.
Zuika Padūkėlis: apysaka. - Vilnius: Vyturys, 1985.
Visai netyčia: apsakymai. - Vilnius: Vyturys, 1987.
Mano vaikystės ledai: apsakymai. - Vilnius: Vyturys, 1988.
Šlepetė: apysaka. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996.
Zuika dar gyvas: apysaka. - Vilnius: Vaga, 1997.
Kita šlepetės istorija: apysaka. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998.
Pasaka apie rasos lašelį stikliniais bateliais. - Vilnius: Vytautas Račickas, 2000.
Šlepetė-3: apysaka. - Vilnius: Vytautas Račickas, 2000.
Nauji Zuikos nuotykiai, arba Tikrasis džiaugsmas: apysaka. - Kaunas: Vytautas Račickas, 2001.
Kiekvienas turi savo nosį: komiksai. - Kaunas: Vytautas Račickas, 2002.
Mikė ir Juozapėlis: trumpos novelės. - Vilnius: Vytautas Račickas, 2002.
Jos vardas Nippė: apysaka. - Kaunas: Vytautas Račickas, 2002.
Pirmas kartas. Selemuko Ropės meilės istorija: apsakymas. - Vilnius: V. Račickas, 2003.
Šokoladas iki pirmadienio: trumpos novelės. - Vilnius: V. Račickas, 2003.
Geriausias draugas: apsakymai. - Vilnius: V. Račickas, 2004.
Nippė nori namo: apysaka. - Vilnius: V. Račickas, 2004.
Seni pažįstami, arba Ketvirtoji šlepetė: apysaka. - Vilnius: Spauda, 2004.
Vaikų anekdotai / sudarė Vytautas Račickas. - Vilnius: Spauda, 2004.
Pamokos po pamokų: apsakymai. - Kaunas: Šviesa, 2005.
Sunku būti mokiniu: apsakymai. - Kaunas: Spindulys, 2005.
Nebaigtas dienoraštis: apysaka. - Vilnius: Spauda, 2006.

Reviews

[Readerlt · Rating 4 out of 5]

Nors ši knyga savo siužetu priminė kitą to paties rašytojo knygą - ,,Nebaigtas dienoraštis’’, o pabaiga buvo kiek nuspėjama dėl knygos pradžioje užsimenamų tam tikrų skaudžių dalykų, skaityti vis tiek buvo laabai įdomu. Kūrinys parašytas dienorasčio forma gan dideliu šriftu, todėl persiskaitė labai greitai ir lengvai. Labiausiai patiko tai, jog kiekviename puslapyje galima atrasti po įdomių filosofinių minčių ir originalių pašiepimų.
Tai tiek, knyga nėra kažkas tokio wow, ką perskaičius dar ilgai negali atsigauti ir keletą dienų mąstai apie istoriją. Tačiau, kai norisi ko nors kiek paprastesnio, ji puikiai tinka.
4/5

[Justinas Binkys · Rating 3 out of 5]

Copy of Junk

[Akvile · Rating 3 out of 5]

"Good teenager-ish read"
"Drugs, addiction and whatnot"

[Silvija · Rating 5 out of 5]

Nežinau, kas čia nutiko, ar paveikė nostalgija, kai autoriaus knygas skaitydavau keletą kartų ir skolindavau kitiems, ar tai tiesiog puikiai parašyta knyga tiek paaugliams, tiek suaugusiems?
Jau kuris laikas nebeskaitau paauglių žarno knygų, tačiau neįsivaizduoju, kodėl tiek laiko "Baltas duris" laikiau savo lentynoje- gal jei būčiau skaičiusi būdama paauglė, būtų patikę dar labiau.

Taigi, trumpai- knygoje ne tik atsiveria 90-ųjų Vilniaus vaizdai, bet ir narpliojamos, tuo metu gal mažiau dėmesio susilaukusios temos: priklausomybių, problematiško tėvų auklėjimo ir santykio su jais, pirmosios mokyklinės meilės ir t.t. Nepaisant to, jog knygos skyreliai buvo trumpi, autorius puikiai pavaizdavo Geno problemą ir parodė, kaip netikėtai viskas gali sugriūti ir pasisukti kita linkme. Vietomis net norėjosi, kad pasakojimas būtų ilgesnis, nes tikrai buvo ką panagrinėti daugiau, bet kadangi knyga labiau skirta paaugliams, logiška, jog veiksmas vyko gana greitai. Greta to, autorius trumpuose skyreliuose įpina ir humoro, ir gilesnių pamąstymų ir rašoma iš kitų veikėjų perspektyvos, ne tik Geno.

Tik gaila, jog knygos anotacija pasako gana daug, tai jeigu "Baltos durys" jus sudomino, rekomenduoju aprašymo neskaityti, o aš berods dar turiu keletą autoriaus knygų, skirtų paaugliams ir vaikams, tai bandysiu ilgai jų lentynoje nebelaikyti.

4,5/5 ⭐️

[Rugilė Miškinytė · Rating 3 out of 5]

Mačiau pagal šitą knygą sukurtą spektaklį. Aktoriai tikrai vaidino kažkaip stebuklingai, ir knyga beveik viskam prilygo. Nors į spektaklį antrą kartą eičiau, o knygos turbūt neskaityčiau. Gal negalima tokių dalykų lyginti. Ir šiaip, be knygos to spektaklio net nebūtų. Bet kai kuriuos puslapius tikrai galėtum išsiplėšti ir ant sienos užsiklijuot.
O viršelis įdomus be proto.

,,Kam skirta sudegti, tas nenuskęs.'