What do you think?
Rate this book
Vulgarus požiūris
Knygoje nagrinėjami apibendrinti individo poreikiai bei jų tenkinimo dėsningumai. Kodėl „vulgarus“? Todėl, kad čia sudėtingi dalykai aprašyti paprastai, pragmatiškai, be pagražinimų, kartais su satyros elementais. Tai kai kuriuos skaitytojus gali šiek tiek šokiruoti.
Knyga turėtų būti įdomi įvairaus amžiaus, išsilavinimo bei profesijų skaitytojams, kurie domisi ekonomika, marketingu, vadyba, filosofija, menu, religija ir kitomis žmogiškosios veiklos sritimis.
Knyga turėtų būti įdomi įvairaus amžiaus, išsilavinimo bei profesijų skaitytojams, kurie domisi ekonomika, marketingu, vadyba, filosofija, menu, religija ir kitomis žmogiškosios veiklos sritimis.
439 pages, Hardcover
Published January 1, 2004
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 of 1 review
January 11, 2025
Sudėtinga vertinti tokią knygą, nes tai kaip vertinti žmogų (tarkim tave) penkių žvaižgdučių skalėje. Kiek žvaigždučių tu vertas?
...Ši knyga - visa gyvenimo patirtis (autoriui leidybos metu buvo 77 metai, gimęs 1927-tais).
Spėju, kad nebuvo skirta konkrečiam skaitytojui, kadangi pradedama, baigiama ir per vidurį tęsiama lyg skaitytojas būtų kažkas - nei jaunas, nei senas, nei žinantis kas yra koliziejus, nei pažįstantis gorbačiovų vardus.
Tai ilga, chaotiška, be galo ištęsta, nukrypimų pilna, vietomis šokiruojančiai beprasmiška, ir taip pat ŽMOGIŠKA knyga. Įsivaizduok, tarkim, sėdim kavinėj ir nori man papasakoti savo gyvenimo filosofiją, pasidalint patirtim ir patarimais kaip gyventi gerą gyvenimą... Nuo ko pradėtum? Kuo tęstum? Kaip pabaigtum? Spėju, kadangi neturi kažkokio didelio plano, tavo temos, palyginimai ir pastebėjimai nebūtų tvarkingiausi. Autoriaus kūryboje tas irgi matosi.
Spręsiu iš knygos įžangos ir pabaigos, kad knygos rašymas buvo toks:
1) Autorius gimė 1927 metais;
2) Autorius nugyveno bent 70 metų, spėsiu, kad rašė du metus, tai turbūt nugyveno ir 75. Tarp kitko, sprendžiant iš autoriaus biografijų internete - sėkmingą ir gerą gyvenimą nugyveno, bet čia smulkmena;
3) Autorius surinko planą - temas apie ką nori pakalbėti. Apie žmogaus svarbiausius poreikius, apie gyvenimo filosofijas, apie politiką;
4) Autorius rašė;
5) (Pagal knygos aprašą) autorius pats tekstą ir pasitaisė, pasidarė dizainą;
6) Autorius knygą išleido. Darbą atliko.
Kam buvo skirta ši knyga? Ar bent kažkam bus aišku KĄ norima pasakyti ir KAIP apsakyta tai, kad būtų tikrai aišku kas turima omenyje? Autoriui, man atrodo, tai turbūt nebuvo svarbu. Spėsiu, kad autorius rašė labiau dėl savęs. Ypač kai įžangoje tą patį autorius ir teigia - rašo, nes išėjo į pensiją ir nuobodu, nori kažką palikti po savęs.
Autorius paliko įspūdingą kūrinį. Žmogišką kūrinį. Aš norėčiau, kad KIEKVIENAS žmogus parašytų panašią knygą, bandytų sudėti visą savo patirtį į ją. Norėčiau tokią knygą parašyti aš.
Bet kūrinys siaubingas. Jo neįmanoma skaityti. Ar tiksliau įmanoma, bet tai lyg nardymas pro gervuoges sode, slinkimas džiunglėmis, kur tenka laužyti galvą:
- Apie ką ši tema?
- Kodėl autorius kitoje pastraipoje kalba apie Staliną ir Hitlerį?
- Kodėl peršoka prie kalbininkų?
- Kodėl autorius čia pateikia ryšį su Biblija ir Koranu?
- Kodėl čia iš karto šoka prie...
Aš neperdedu. Mintys, palyginimai, aprašymai kaitaliojasi kas pastraipą. Taip, yra išlaikoma kažkokia minties tąsa, bet kodėl einama tokiu aplinkiniu keliu? Šioje knygoje galėtume išmesti 90% žodžių, ir gautume kažką skaitytino.
Mane labai glumino ir paaiškinimai. Kodėl autorius mano, kad reikia išnašos, paaiškinančios, kad Mocartas buvo toks kompozitorius, jei kalbama apie kompozitoriaus Mocarto ir kompozitoriaus tokio ir anokio ginčą? Kodėl patikslinima kas yra koliziejus ir, kad jis Romoje, jei kontekste rašoma, kad visi keliai veda į Romos koliziejų..? Kodėl paaiškinama, kad renesansas buvo toks laikotarpis po viduramžių??? Ar aš durnas? Ar aš kažko nesuprantu??? Autoriau, prašau, dėl Dievo meilės, kam skirta ši knyga??
Norėčiau susitikti su šiuo autoriumi. Bet kartu ir nenorėčiau, nes tikiu, kad pamatyčiau tik savo atspindį - spėju, kad kai aš, būdamas diedukas, rašysiu savo gyvenimo filosofijos aprašą, irgi aiškinsiu kas tas Landsbergis ir kas tie Goodreadsai. Gal. Spėju, kad ir aš rašysiu tokiu nesuprantamu būdu, nes tiesiog rašysiu tą, ką galvosiu - ne dėl kitų, o dėl savęs. Nesuprasiu kaip veikia 2068-tųjų metų skaitytojai ir kokių tekstų jie pageidauja. Gluminsiu skaitytojus. Tikiuosi, kad kažką priversiu rašyti ilgą apžvalgą apie mano kūrinį.
Taigi, kaip vertinti šį kūrinį?
a) Tai idealus kūrinys, nes tai ŽMOGAUS atspindys popieriuje, o ŽMOGUI įsiamžinti tekste yra toks atviras, nuogas veiksmas, kad man net gėda skaityti, tai matyti... Kaip matyti savo dieduką nuogą - nu tai tiesiog žmogus, velniai griebtų, tai neįvertinamai nuostabu, tai gyvenimo grožis!
b) Tai siaubingas kūrinys, nes jį sunku skaityti, neaišku kas norima pasakyti, mintys šokinėja, aprašymai nuobodūs, o patarimai paskęsta triukšme, ši knyga ir jos 1000 vnt. tiražas buvo nusikaltimas prieš gamtą, o iš to ir prieš žmogiškumą, nes buvo spausdinta ant medienos produkto, o tam reikėjo nukirsti medį, niokoti gamtą, o nekalbant apie laiką, praleistą bandant skaityti, laiką ir darbą logistikai šią knygą pristatyti skaitytojams!
c) Aš nežinau. Norėčiau, kad Goodreads turėtų įvertinimo būdą "tai neįvertinama" arba "tai menas", nes nežinau į kokią skalę tai padėti.
Myliu autorių, kad jis šitai užrašė. Nekenčiu jo, kad aš skaičiau. Tokias knygas turėtų parašyti kiekvienas, ir gal niekas. Aš pasimetęs.
Blet.
Jei visa tai ir buvo autoriaus tikslas - kad skaitytojas pajustų gyvenimo grožį ir įsijaustų į autoriaus poziciją ne per žodžių knygoje suvokimą, o pačio skaitymo ir apžvalgos rašymo procesą - jis tai pasiekė.
Romanai Zigmundai Zinkau, ačiū.
...Ši knyga - visa gyvenimo patirtis (autoriui leidybos metu buvo 77 metai, gimęs 1927-tais).
Spėju, kad nebuvo skirta konkrečiam skaitytojui, kadangi pradedama, baigiama ir per vidurį tęsiama lyg skaitytojas būtų kažkas - nei jaunas, nei senas, nei žinantis kas yra koliziejus, nei pažįstantis gorbačiovų vardus.
Tai ilga, chaotiška, be galo ištęsta, nukrypimų pilna, vietomis šokiruojančiai beprasmiška, ir taip pat ŽMOGIŠKA knyga. Įsivaizduok, tarkim, sėdim kavinėj ir nori man papasakoti savo gyvenimo filosofiją, pasidalint patirtim ir patarimais kaip gyventi gerą gyvenimą... Nuo ko pradėtum? Kuo tęstum? Kaip pabaigtum? Spėju, kadangi neturi kažkokio didelio plano, tavo temos, palyginimai ir pastebėjimai nebūtų tvarkingiausi. Autoriaus kūryboje tas irgi matosi.
Spręsiu iš knygos įžangos ir pabaigos, kad knygos rašymas buvo toks:
1) Autorius gimė 1927 metais;
2) Autorius nugyveno bent 70 metų, spėsiu, kad rašė du metus, tai turbūt nugyveno ir 75. Tarp kitko, sprendžiant iš autoriaus biografijų internete - sėkmingą ir gerą gyvenimą nugyveno, bet čia smulkmena;
3) Autorius surinko planą - temas apie ką nori pakalbėti. Apie žmogaus svarbiausius poreikius, apie gyvenimo filosofijas, apie politiką;
4) Autorius rašė;
5) (Pagal knygos aprašą) autorius pats tekstą ir pasitaisė, pasidarė dizainą;
6) Autorius knygą išleido. Darbą atliko.
Kam buvo skirta ši knyga? Ar bent kažkam bus aišku KĄ norima pasakyti ir KAIP apsakyta tai, kad būtų tikrai aišku kas turima omenyje? Autoriui, man atrodo, tai turbūt nebuvo svarbu. Spėsiu, kad autorius rašė labiau dėl savęs. Ypač kai įžangoje tą patį autorius ir teigia - rašo, nes išėjo į pensiją ir nuobodu, nori kažką palikti po savęs.
Autorius paliko įspūdingą kūrinį. Žmogišką kūrinį. Aš norėčiau, kad KIEKVIENAS žmogus parašytų panašią knygą, bandytų sudėti visą savo patirtį į ją. Norėčiau tokią knygą parašyti aš.
Bet kūrinys siaubingas. Jo neįmanoma skaityti. Ar tiksliau įmanoma, bet tai lyg nardymas pro gervuoges sode, slinkimas džiunglėmis, kur tenka laužyti galvą:
- Apie ką ši tema?
- Kodėl autorius kitoje pastraipoje kalba apie Staliną ir Hitlerį?
- Kodėl peršoka prie kalbininkų?
- Kodėl autorius čia pateikia ryšį su Biblija ir Koranu?
- Kodėl čia iš karto šoka prie...
Aš neperdedu. Mintys, palyginimai, aprašymai kaitaliojasi kas pastraipą. Taip, yra išlaikoma kažkokia minties tąsa, bet kodėl einama tokiu aplinkiniu keliu? Šioje knygoje galėtume išmesti 90% žodžių, ir gautume kažką skaitytino.
Mane labai glumino ir paaiškinimai. Kodėl autorius mano, kad reikia išnašos, paaiškinančios, kad Mocartas buvo toks kompozitorius, jei kalbama apie kompozitoriaus Mocarto ir kompozitoriaus tokio ir anokio ginčą? Kodėl patikslinima kas yra koliziejus ir, kad jis Romoje, jei kontekste rašoma, kad visi keliai veda į Romos koliziejų..? Kodėl paaiškinama, kad renesansas buvo toks laikotarpis po viduramžių??? Ar aš durnas? Ar aš kažko nesuprantu??? Autoriau, prašau, dėl Dievo meilės, kam skirta ši knyga??
Norėčiau susitikti su šiuo autoriumi. Bet kartu ir nenorėčiau, nes tikiu, kad pamatyčiau tik savo atspindį - spėju, kad kai aš, būdamas diedukas, rašysiu savo gyvenimo filosofijos aprašą, irgi aiškinsiu kas tas Landsbergis ir kas tie Goodreadsai. Gal. Spėju, kad ir aš rašysiu tokiu nesuprantamu būdu, nes tiesiog rašysiu tą, ką galvosiu - ne dėl kitų, o dėl savęs. Nesuprasiu kaip veikia 2068-tųjų metų skaitytojai ir kokių tekstų jie pageidauja. Gluminsiu skaitytojus. Tikiuosi, kad kažką priversiu rašyti ilgą apžvalgą apie mano kūrinį.
Taigi, kaip vertinti šį kūrinį?
a) Tai idealus kūrinys, nes tai ŽMOGAUS atspindys popieriuje, o ŽMOGUI įsiamžinti tekste yra toks atviras, nuogas veiksmas, kad man net gėda skaityti, tai matyti... Kaip matyti savo dieduką nuogą - nu tai tiesiog žmogus, velniai griebtų, tai neįvertinamai nuostabu, tai gyvenimo grožis!
b) Tai siaubingas kūrinys, nes jį sunku skaityti, neaišku kas norima pasakyti, mintys šokinėja, aprašymai nuobodūs, o patarimai paskęsta triukšme, ši knyga ir jos 1000 vnt. tiražas buvo nusikaltimas prieš gamtą, o iš to ir prieš žmogiškumą, nes buvo spausdinta ant medienos produkto, o tam reikėjo nukirsti medį, niokoti gamtą, o nekalbant apie laiką, praleistą bandant skaityti, laiką ir darbą logistikai šią knygą pristatyti skaitytojams!
c) Aš nežinau. Norėčiau, kad Goodreads turėtų įvertinimo būdą "tai neįvertinama" arba "tai menas", nes nežinau į kokią skalę tai padėti.
Myliu autorių, kad jis šitai užrašė. Nekenčiu jo, kad aš skaičiau. Tokias knygas turėtų parašyti kiekvienas, ir gal niekas. Aš pasimetęs.
Blet.
Jei visa tai ir buvo autoriaus tikslas - kad skaitytojas pajustų gyvenimo grožį ir įsijaustų į autoriaus poziciją ne per žodžių knygoje suvokimą, o pačio skaitymo ir apžvalgos rašymo procesą - jis tai pasiekė.
Romanai Zigmundai Zinkau, ačiū.
Displaying 1 of 1 review