„Bruknele“ – unikalus kurinys lietuviu literaturoje. Iki siol nedaug grozines literaturos autoriu savo kuryboje remesi mitologija. Martynas Vainilaitis – vienas is tu, kurie ryzosi jos pagrindu sukurti stambu ir nepaprastai patrauklu kurini. Jam atiduoti astuoneri kruopstaus darbo metai studijuojant lietuviu tautosaka, gilinantis i Jono Basanaviciaus, Vinco Kreves, Norberto Veliaus ir kitu specialistu mokslinius darbus, net i skandinavu mitologija... Vaizduodamas paslaptinga mitiniu butybiu apgyvendinta pasauli, kurdamas ryskius personazu charakterius, ju tarpusavio santykius, siuzeto vingius, rasytojas bando atskleisti meiles ir istikimybes isbandymo tema. M. Vainilaicio mitologine pasaka Bruknele – isskirtinis kurinys meiles tema visoje musu vaiku literaturoje.
Dar studijų metais pradėjo spausdinti eilėraščius periodikoje. 1960 m. išleido pirmąją knygą – eilėraščių rinkinį „Vyturiai palydi plūgą“. Tai pirma ir vienintelė jo knyga, skirta suaugusiesiems. 1963 m. pasirodė pirmas eilėraščių rinkinys vaikams „Pupų pėdas“. Poeto knygose atskleidžiamos geriausios lietuvių poezijos vaikams ypatybės: jautrus melodingumas, vaizdo ir jausmo gyvumas, personifikacijų patrauklumas, lyrizmas, humoras, tautosakos ir mitologijos elementai.
1976 m. už rinktinę „Mano volungėlė“ paskirta valstybinė premija. 2003 m. knyga „Sidabrinė kultuvėlė“ pripažinta geriausia metų poezijos knyga vaikams. 2003 m. birželio 25 d. prezidentas Rolandas Paksas apdovanojo Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.
Nuostabaus grožio poezija - ir mažiems, ir dideliems. Šis tekstas man skamba kaip muzika, žodžių rimai tiesiog stebuklingi, ir be galo be krašto turtinga kalba (kai kurių žodžių reikšmių net teko paieškoti :)). Tiek daug nuostabiai gražių žodžių ir veikėjų vardų - skrajūnžirgiai, barzdukai, ragana Piesta, Dzingutis, Baugų šalis, kaukučiai, monai, šilamoniai, nykštukai, nelabšiai, nakšiukai, mauliukai, Paralius, Miškinis, Maumulis, Spirukas, Nykštukėda, Nakšikalnis... Tiek daug mistikos, senųjų pasakų motyvų, priežodžių, posakių... Man labai labai labai patinka.
* Pakvipo vėjelis Šilų ramune... - Paimki, seneli, Už rankos mane... Nuveski, seneli, Kaip nuvedei kartą, Į žalią giružę, Uogelėmis bertą. * Prapliupo lietutis - Lietus deimantinis. Paleido į jovarą Strėlę griaustinis. * Rasos kankalėliais Jau žvanga veja, Sužibo Vakarė - Dangaus lelija. Užmigdė šešėliai Pavargusią dieną, - Skubu pas ruknelę, Palikęs ją vieną. Vestuvinį žiedą Bruknelei nešu, - Žėruojantį žydru Gyvybės lašu. Kerais užkerėtą Piliakalnio kaime Ir lemiantį grožį, Jaunystę ir laimę. Tešypso Bruknelė, Težėri jinai, Kaip Saulės dukrelė, Jauna amžinai. Tepuošia ją žiedas, Žiedelis neprastas, Auksinės žuvelės Neršykloje rastas. Smilkytas žolynais Raganės Piestos Nuo pikto pavydo, Bėdos nekviestos. * Akšijos karalius Man puolė po kojų... Nakšijos Paralius Žadėjo man rojų... * Prasčiokiškai puošias, Prasčiokiškai šneka... Ne mėlynas kraujas Jos gyslomis teka! * Užkūrė Dzingutis Pypkutę, ir dūmas Pakibo virš stalo Kaip laumės godumas. * Nešmeižk - nepatinka Man apkalbos, ne! Aš myliu Bruknelę, Bruknelė - mane. * Ne draugas, Žydrūne, Kurs žodį sulaužo Kaip džiūstančią smilgą Ar šaką prie laužo... * Kaukučiai tūtavo, Ežiais jodinėjo, Nykštukai puotavo, Dzingutį minėjo. * Aplankė Žydrūnę Klastinga mintis, - Sušuko Žydrūnė Pro tankius dantis: - Adabra Kadabra... Adabra Kadabra... Išpilk, Mėnesėli, Ant pievų sidabrą! * Suimkit, nelabšiai, Pilies atskalūną. Nuneškit į gūdų Nakšiukų malūną. Įduokit Paraliui Su mano raštu, - Nenoriu jo siųsti Pelėdų paštu. * Toli, už Toliūnų, Kur ūkas kaip šilkas, Bolavo tarp liūnų Nakšikalnis pilkas. * Primerkė Paralius Akis ūvėrias, - Plačias kaip liūgynus, Gilias kaip marias.