Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu

by Algimantas Čekuolis, Loreta Paškevičienė

Algimantas Čekuolis yra iš tų žmonių, kurių unikalumą, ypatingumą ir svarbą Lietuvai suprasime tik tada, kai jų jau nebelieka. Ne pirmą kartą taip atsitinka istorijoje ir tai nėra didelė bėda. Svarbu - susitikti su Algimantu dabar, kol jis yra. O jis noriai ateina į kiekvieno mūsų namus – kiekvieną sekmadienį pasikalba su mumis iš televizoriaus ekrano. Bet ne savo nuomonę perša, o pateikia faktus. Nes būtent faktai, pasak Algimanto, yra svarbiausia. Nuomonę tegul susidaro pats žiūrovas.
Žinoma, su Algimantu Čekuoliu galime pasikalbėti ir dažniau – per jo knygas. Tiesa, jų rašo labai mažai. Ši knyga – dešimtoji.
Žurnalistė Loreta Paškevičienė


Net vaikystėje nekėliau sau mažų užduočių. Kažkur perskaičiau, o gal susapnavau: statyk save kaip strėlę į lanką ir įtempęs kiek gali – šauk. Nebūtinai ir ne visada pataikysi į dešimtuką, bet jeigu neįtempsi – nepataikysi niekur.

Knygas rašau retai ir kuo toliau, tuo rečiau, nes žmonės gyvena įdomiai, kiekvienas savaip – kam jiems varginti akis skaitant?
Leidykla – kitos nuomonės. Jai atrodo, kad kai kurie dalykai, apie kuriuos pasakoju per Lietuvos televiziją, neturi pradingti. Dar mane įtikinėjo, kad akimis perskaitytą tekstą išmintingas žmogus supranta geriau negu išgirdęs ar pamatęs mirgančiame ekrane. Todėl atsirado ši knyga. Be to, didelis džiaugsmas žinoti, kad kažkas, galbūt toli nuo čia, bendrauja su manim.
Prisimerki ir pasvajoji – o gal vieną kitą sakinį ir vaikams paskaitys.
Jūsų Algimantas Čekuolis

Genres: Nonfiction

264 pages, Hardcover

First published January 1, 2009

About the author

Algimantas Jurgis Čekuolis – Lietuvos žurnalistas, rašytojas, keliautojas.

Gimė kaimo mokytojų šeimoje. 1948 m. baigė Vilniaus suaugusiųjų gimnaziją. 1953 m. baigė Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institutą.
1953–1964 m. dirbo žvejybos laivuose jūreiviu, tapo vidutiniojo tralerio bocmanu. Per tą laiką rašė apsakymus ir knygas (iš kurių 8 išleistos). Nuo 1959 m. SSKP narys. 1966 m. baigė vakarinę John Reed kalbų mokyklą Havanoje (Kuba). 1964–1967 m. vertėjas SSRS žuvies pramonės ministerijos atstovybėje Havanoje.
1968 m. pakviestas dirbti spaudos agentūroje „Novosti“ Maskvoje, 1969–1973 m. agentūros korespondentas Kanadoje, lankė prancūzų kalbos kursus. 1975–1979 m. vadovavo SSRS spaudos agentūros „Novosti“ (APN) biurui Lisabonoje (Portugalija). 1981–1986 m. APN biuro vedėjas Madride.
1986 m. rugsėjo 1 d. – 1992 m. savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyr. redaktorius. 1988 m. išrinktas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu. Vėliau buvo renkamas Sąjūdžio seimo ir jo vadovybės nariu. 1989 m. išrinktas SSRS liaudies deputatų suvažiavimo deputatu, juo buvo iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
1989–1995 m. valstybinės Ispanijos spaudos agentūros EFE korespondentas Baltijos šalims. 1992 m. Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultete pradėjo dirbti dėstytoju, dėstė derybų ir bendravimo meną.
1995–2016 m. Lietuvos televizijoje vedė laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“.

Reviews

[Arūnas · Rating 2 out of 5]

Pirma pažintis su Čekuoliu, kuri, deja, nepateisino lūkesčių. Labiau apsiskaitę, besidomintys istorija, kultūra, medicina ir šių dienų aktualijomis, čia nieko naujo neras. Taip, Čekuolis gerai „sukramto“ bei labai prieinamai pateikia informaciją, bet ar aš turėčiau pasitikėti jo nuomone pasaulio atšilimo ar istorijos klausimais? Jis, kaip pats sako, „nei geografas, nei klimatologas“, beje, taip pat ir ne istorikas ar politologas. Tokiu atveju informacijos patikimumą lemia naudojamų/analizuojamų šaltinių kokybė ir pasirinkimas. Taip pat ir interpretacija. Stilius – prieinamas, lengvai skaitomas publicistinis. Asmeniškai norėjosi meniškesnio/įmantresnio/įdomesnio rašymo stiliaus – skonio reikalas. Patys tekstai pasirodė pernelyg jau adaptuoti masinei auditorijai. Be to, dar tas globėjiškas tonas, kuriuo paaiškinama, kad grifas „tai toks maitvanagis“, o Brežnevas „toks nusenęs Sovietų Sąjungos vadas“ (dlia osobo tupich). „Almos litteros“ atsakas „Tyto Albos“ leidžiamai F. Taunytei? Iškyla ir kai kurių straipsnių išliekamosios vertės klausimas – kai kurios aptariamos problemos jau nebeaktualios arba greit tokiomis taps (matosi, kad kai kurie straipsniai rašyti kaip reakcija į tam tikrus įvykius (piratai, CŽV labai netolimos ateities prognozės)). Galima klausti, kokia knygos prasmė? Gal į išliekamąją vertę ir amžinybę nepretenduojančioje periodikoje/televizijoje straipsniams būtų pats tas? Knygoms keliami kitokie reikalavimai, tad šiuo atveju turinys neatitinka savo formos. Ir kodėl pavadinime „pokalbiai“? Paprastai tokie knygų pavadinimai (arba tiesiog pats žodis) suponuoja kitokius tikslus ir turinį. Kad tai tiesiog straipsnių rinktinė nurodyta tik paskutiniame lape. Ten taip pat paminėta, kad straipsniai „parašyti besiruošiant televizijos laidoms“, o tai reiškia, kad ištikimi autoriaus laidų žiūrovai gali susimokėti už tai, ką jau matė ar girdėjo.

[Ugnė · Rating 3 out of 5]

Straipsnių rinktinė. Kažko įspūdingo tikėtis ir neverta, tai Čekuolio laida ant popieriaus. Lengvas skaitalas. Straipsniai įdomūs, kai kurie jau praradę vertę, nes nebeaktualūs. Paskutiniai tekstai silpni, matyt reikėjo kažkuo užpildyti lapus.

[Inga Narijauskienė · Rating 4 out of 5]

Straipsniai labai įvairiomis temomis - nuo religijų atsiradimo ir gėlių kvapo iki Sąjūdžio ryšių su Komunistų partija, Sicilijos mafijos ir daugpatysės.
Kartais informacija jau atrodo pasenusi, nes praėjo kažkiek laiko.
Ir tikrai ne su viskuo galiu sutikti, mane labiausiai trikdė kategoriškai pateikta abejotino patikimumo informacija, labiau panašesnė į vieną iš hipotezių / nuomonę (klimato atšilimas, Černobylis).
Bet, kaip ten bebūtų, temos įdomios ir puikiai tinkamos aptarimui ar apmąstymui.
Knygoje radau daug įdomių įžvalgų ir nežinotų įdomių faktų.

Kelios citatos:

* White trash - toks žmonių sluoksnis egzistuoja, jis labai gausus ir kasmet auga. (...) Jie - labai rimta problema, rimtesnė negu tarptautinis terorizmas. (...) Tai žmonės, tampantys svetimais, tarsi svetimšaliais savo pačių valstybėje. Tai pavojingas sluoksnis, rimta grėsmė demokratijai, nes visada atsiras demagogų populistų, norinčių tam sluoksniui vadovauti - naujų leninų arba hitlerių. (...) Naujieji white trash nebadauja. Jie turi stogą virš galvos, truputį pinigų kišenėje, medikai juos gydo, kada tik prireikia. Jeigu yra Vakarų Europos piliečiai, dar gaus valstybinių socialinio aprūpinimo įstaigų pašalpas ar paramas. (...) Linija, skirianti tuos du Vakarų Europos visuomenės sluoksnius - pasyvius liumpenus ir veiklius žmones - ne turtas. Skirtumas pasireiškia kitaip: liumpeniška visuomenės dalis apsileidusi intelektualinėje, proto veiklos srityje. (...) Jis vaikšto nuolat pasipiktinęs, o kai ateina rinkimų diena, savo pyktį išreiškia balsuodamas už kraštutinius kairiuosius arba kraštutinius dešiniuosius, arba už juokinguosius. Nes jam taip smagiau. Paskui kikena, bent trumpam pasijutęs labai svarbia asmenybe. Greitai persimeta nuo vienos partijos prie kitos. Arba išvis neina balsuoti. Ir labai gerai žino, yra tvirtai įsitikinęs, kad juo kažkas būtinai turi pasirūpinti ir kad kitose šalyse, svetur, gyventi yra daug geriau.

* Tautos vienybė įmanoma tik tada, kai išsaugomas jos įvairiaspalviškumas. Pagarba vienas kitam - stato. O juodinimai - griauna.

* Afrika lieka tokia, kokia yra - graži ir kartu siaubinga.

* 1939 metų rugpūtį užsienio reikalų ministrai Ribentropas ir Molotovas, savo bosų Hitlerio ir Stalino nurodymu susėdę prie žemėlapio, ramiai pasidalijo pirmąjį grobį - Europą. Linija buvo nubrėžta nuo Juodosios jūros iki Baltijos, iki Liepojos. Pagal pirmąjį tos sutarties variantą Estija ir Latvija atiteko sovietams, o Lietuva - hitlerininkams. Tačiau truputį vėliau buvo padaryta pataisa: į Maskvai atiduodamų teritorijų sąrašą įtraukta ir Lietuva, už kurią Rusija įsipareigojo sumokėti Berlynui kompensaciją geležies rūda ir manganu.

* Susijaudinus arba nepatogiai pasijutus raustantys skruostai - jautrumo ir jausmingumo požymis. Vergovės laikais pirkliai, ap-iūrinėdami verges, už greitai raustančią mokėdavo triskart brangiau.

* Turime tokį reiškinį, kaip lietuvių bobutės, močiutės. Daugelyje šalių tos senolės suaugusių savo vaikų, taip pat vaikaičių gyvenime nebedalyvauja. Pas mus, Lietuvoje, ačiū Dievui, yra kitaip - jos dalyvauja, dažnai gan aktyviai. O jeigu taip imtume ir įsteigtume valstybinę algą močiutėms, padedančioms auginti kelis vaikaičius?

* Niekas nepaims mūsų už rankutės ir nenuves į šviesų rytojų. Turime savimi pasirūpinti patys - ir kiekvienas atskirai, ir visa valstybė.

[Martynas Shelby · Rating 4 out of 5]

Kai kurios temos įdomios, kai kurias gal ir norėjosi praleisti. Bet kokiu atveju, knyga tikrai buvo įdomi, pritari nuomonei ar nepritari.

Kažkiek turi panašumų su J. Clarksono knygomis, kurios irgi sudarytos iš įvairių straipsnių.

[Gintarė · Rating 4 out of 5]

Lengvo turinio knyga su švelnio humuro potekste 😉

[Donatas · Rating 5 out of 5]

Labai gera knyga!

[Aurius · Rating 4 out of 5]

Daug idomiu temu.

[Valentas Šivickas]

Skaičiau šią knygą kai dar buvau dešimtokas : )) Labai patiko jo rašymo stilius. Tarsi jo laidą mintyse žiūrėtum

[Ausra Cerepokaite · Rating 5 out of 5]

Kartais sudėtinga skaityti,bet jo mintys man patinka.

[Tautvydas Lionikas · Rating 5 out of 5]

turtinga asmeninė patirtis

[Ugne · Rating 3 out of 5]

Didžiąją dalį knygos perskaičiau net matydama Čekuolio laidas, atrodo. Toks ramus ir paprastas pasakojimas. Ir visgi ne visi tekstai knygoje vienodai gerai paseno.

[Mamerta · Rating 3 out of 5]

Minčių kratinys ant popieriaus, kartais skaitėsi, kartais ne..

[Kotryna Verbylaitė · Rating 2 out of 5]

Galbūt ne pati geriausia knyga pirmajai literatūrinei pažinčiai su A. Čekuoliu. Knyga - straipsnių rinkinys, tačiau didžioji dalis straipsnių aptakūs, o ir žanras - kažkas tarp mokslinio ir nuomonės - sudarė nekokį įspūdį. Gaila, kad tai ne memuarai ar pokalbiai, ką ir signalizuoja knygos pavadinimas, kadangi tai išgirsti būtų buvę žymiai įdomiau.

[Andrius]

Great book.