What do you think?
Rate this book
Velniškoji super profesija: gido dienoraštis
Simonas Jurkevičius yra profesionalus gidas, kuris jau daugiau kaip 15 metų dirba Italijoje, Skandinavijoje bei Baltijos šalyse. Savo darbą jis vadina „velniška super profesija“. Super, nes tai prestižinis svajonių darbas, kurį atlikdamas, autorius pastoviai keliauja užsienyje, bendrauja su įvairių šalių keliautojais, svečiuojasi prabangiuose viešbučiuose ir pastoviai vaišinasi restoranuose. Tačiau brangios kelionės – tai tik dalis šios profesijos. Dar yra didžiulis stresas, atsakomybė, įtampa, nežmoniški darbo ritmai, pastovus bendravimas su pačiais įvairiausiais, kartais – ir ne visai adekvačiais žmonėmis – ne veltui ši profesija yra tiesiog velniška, gerąja ir blogąja prasme. Autorius savo gido dienoraščio istorijose aprašo keisčiausias situacijas, į kurias jam teko papulti – kai kurios jų yra tiesiog absurdiškai juokingos, kitos – skaudžiai dramatiškos.
„Velniškoji super profesija“ – tai trys knygos vienoje: skaitytojas turės progą ne tik susipažinti su įvairiais Europos miestais (Ryga, Talinu, Helsinkiu, Stokholmu, Oslu, Roma, Venecija ir daug kitų), bet ir juos išvysti gido akimis – su visais privalumais ir trūkumais. Taip pat autorius aprašo kaip iš vidaus atrodo gido darbo virtuvė ir su kokiais iššūkiais ir problemomis tenka šios profesijos atstovams susidurti kone kiekvienoje kelionėje.
„Velniškoji super profesija“ – tai trys knygos vienoje: skaitytojas turės progą ne tik susipažinti su įvairiais Europos miestais (Ryga, Talinu, Helsinkiu, Stokholmu, Oslu, Roma, Venecija ir daug kitų), bet ir juos išvysti gido akimis – su visais privalumais ir trūkumais. Taip pat autorius aprašo kaip iš vidaus atrodo gido darbo virtuvė ir su kokiais iššūkiais ir problemomis tenka šios profesijos atstovams susidurti kone kiekvienoje kelionėje.
Published January 1, 2023
5 people are currently reading
43 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 13 of 13 reviews
June 3, 2023
Įdomi knyga, atskleidžianti gidų ir 'turlyderių' darbo virtuvę.
Patiko knygos struktūra. Baltijos šalių / Skandinavijos / Italijos miestas pristatomas Simono akimis. Tada pateikiamos trys rekomendacijos, ką ten veikti. Beveik visus aprašomus miestus esu aplankiusi, bet dėl to buvo tik įdomiau. Ištraukos iš "Gido dienoraščio" aprašytos taikliai, su ironijos doze. Vien dėl jų verta šią knygą skaityti :)
Vienintelis patarimas - daugiau dėmesio galėjo būti skirta knygos korektūrai. Pasitaiko ne vietoje esančių skyrybos ženklų ar per neapsižiūrėjimą nesuderintų linksnių. Bet skaitymo malonumui tai netrukdė.
Paauglystėje teko nemažai važinėti po Europą pažintinėse kelionėse autobusais. 100% visose tokiose kelionėse būdavo bent vienas ar du turistai, kuriuos Simonas vadina "kosmonautais" :) Na iš tų, kuriems Venecija nepatinka, nes ten smirda vanduo kanaluose, Paryžius nepatinka, nes ant šaligatvių daug šiukšlių, ar 2-3 žmonės iš apie 40 turistų grupės, kurie VISADA po skirto laisvo laiko grįžti prie autobuso vėluoja 10-15 min, visi kiti turi jų laukti ir pan.
Knygoje ir daug asmeniškų nuoširdžių Simono patirčių.
Patiko knygos struktūra. Baltijos šalių / Skandinavijos / Italijos miestas pristatomas Simono akimis. Tada pateikiamos trys rekomendacijos, ką ten veikti. Beveik visus aprašomus miestus esu aplankiusi, bet dėl to buvo tik įdomiau. Ištraukos iš "Gido dienoraščio" aprašytos taikliai, su ironijos doze. Vien dėl jų verta šią knygą skaityti :)
Vienintelis patarimas - daugiau dėmesio galėjo būti skirta knygos korektūrai. Pasitaiko ne vietoje esančių skyrybos ženklų ar per neapsižiūrėjimą nesuderintų linksnių. Bet skaitymo malonumui tai netrukdė.
Paauglystėje teko nemažai važinėti po Europą pažintinėse kelionėse autobusais. 100% visose tokiose kelionėse būdavo bent vienas ar du turistai, kuriuos Simonas vadina "kosmonautais" :) Na iš tų, kuriems Venecija nepatinka, nes ten smirda vanduo kanaluose, Paryžius nepatinka, nes ant šaligatvių daug šiukšlių, ar 2-3 žmonės iš apie 40 turistų grupės, kurie VISADA po skirto laisvo laiko grįžti prie autobuso vėluoja 10-15 min, visi kiti turi jų laukti ir pan.
Knygoje ir daug asmeniškų nuoširdžių Simono patirčių.
February 18, 2023
Puiki knyga.
Informatyvi, bet neperkrauta datom.
Puikus humoras.
As tikrai jau noriu i tuos paminetus miestus, kuriuose nebuvau. O ir vel naujai noriu i tuos, kuriuose buvau, bet dabar gavau puikiu izvalgu.
Rekomenduoju visiems, kurie keliauja, o ir kitiems, kad uzsimanytu i keliones.
Informatyvi, bet neperkrauta datom.
Puikus humoras.
As tikrai jau noriu i tuos paminetus miestus, kuriuose nebuvau. O ir vel naujai noriu i tuos, kuriuose buvau, bet dabar gavau puikiu izvalgu.
Rekomenduoju visiems, kurie keliauja, o ir kitiems, kad uzsimanytu i keliones.
September 29, 2023
Awful commas
March 26, 2023
Simonas įdomiai dėsto mintis per interviu, kai yra kalbinamas apie savo muziką, o socialiniuose tinkluose jis taip pat yra prirašęs daug istorijų. Būtent ten perskaitęs nuotykį apie auskarus bei išgirdęs, kad netrukus bus išleista visa knyga, nekantriai laukiau jos pasirodymo. Ne vienas skaitytojas prisipažino, kad knygą "surijo" labai greit, bet man skaitymas kiek užtruko, nes versdamas puslapius apie lankytas vietas, ar apie planuojamus aplankyti miestus, norėjosi visą pateiktą informaciją susidėti į galvą ateičiai, net retkarčiais "pasigooglinti", ar tikrai ten esu/nesu buvęs. Labiausiai įsiminė gido dienoraščiai. Smagių (ar nelabai) nuotykių čia ne vienas, bet apie auskarus vis tiek yra pats gražiausias jų.
July 23, 2023
Kelionių knygos ir gido profesija nėra tos temos, kurios mane labai domintų, tačiau skaityti kaip Simonas Jurkevičius rašo apie Italiją (ir muziką) galėčiau daug ir dažnai!
Rekomenduoju perskaityti tiems, kurie mėgsta skaityti apie keliones, apie Skandinavijos šalis ir, žinoma, Italiją. Taip pat, tiems, kurie kaip ir aš, augo 90-00s, nes knygoje daug atsiminimų iš autoriaus karjeros pradžios ir apskritai paauglystės. 😊
Skaitydama ir juokiausi, ir ašarą braukiau, o dabar knyga perduota skaityti mano kaunietei močiutei. ✌️🍝
Ačiū, Simonai!
Rekomenduoju perskaityti tiems, kurie mėgsta skaityti apie keliones, apie Skandinavijos šalis ir, žinoma, Italiją. Taip pat, tiems, kurie kaip ir aš, augo 90-00s, nes knygoje daug atsiminimų iš autoriaus karjeros pradžios ir apskritai paauglystės. 😊
Skaitydama ir juokiausi, ir ašarą braukiau, o dabar knyga perduota skaityti mano kaunietei močiutei. ✌️🍝
Ačiū, Simonai!
March 18, 2023
Tie, kurie paskutinių porą dešimtmečių nors vieną ausį atsuka į Lietuvos sunkiąją sceną, šios knygos autorių greičiausiai žino ar jo (ar bent apie jo) kūrybą greičiausiai bus girdėję. Bet bent jau man pačiam tai, kad juodulių gaujos „Luctus“ įkūrėjas ir siela kasdienybėje yra gidas, buvo kiek netikėta. Nes sutikite, black metal, visi ten burzumai, tamsa ir turistų vedžiojimas po senamiesčius pasakojant apie visokias ten bažnyčias (jų visai nedeginant) tarsi kažkaip ir ne iš pirmo spėjimo dera.galit atkirst Andriui, kad jis taip ne vien pelėdoms, bet ir kai kuriems visiškai pašaliniams apuokams taip atrodo ;)
Bet iš tiesų tai ne. Ir „Velniškoji super profesija“ tą „iš tiesų tai ne“ puikiai įrodo, viską suliedama į vieną įdomų, naudingą ir puikiai besiskaitantį lydinį.
Simonas Jurkevičius yra lietuvis, nuo 11-12 metų gyvenantis Italijoje. O nuo kažkurio ten laiko - taip pusiau Italijoje, pusiau Lietuvoje. Ir kaip suprantu, vienas jo pagrindinių pragyvenimo šaltinių yra gidavimas (kurį jis pradėjo nuo 14 metų. Taip, perskaitėte teisingai). Tiksliau, ne tik gidavimas, bet ir tourleaderiavimas – žodžiu, turizmo industrija.
Ir šioje knygoje Simonas pateikia kelis visiškai skirtingus sluoksnius: asmenines impresijas bei praktinius patarimus keliaujant į kelis Šiaurės Europos ir Italijos miestus, kuriuose jis pats veda ekskursijas (Rygą, Taliną, Helsinkį, Stokholmą, Oslą, Olesiundą, Bergeną, Oslą, Kopenhagą, Florenciją, Romą ir Veneciją) ir „gido dienoraštį“ – atvirą pasakojimą apie gido darbo kasdienybę ir įdomiausius, juokingiausius, bjauriausius ir šiaip įsimintiniausius momentus.
Simonas po Skandinaviją ir Baltijos šalis vežioja italus, o po Italiją – lietuvius. Tad neblogai papaišo ir nacionalinius charakterius. Bet kas man nuostabiausia (būtent omenyje turint visą black metal backgroundą) – itin kantriai, taktiškai, mandagiai, be parodijų ir hiperbolizavimo. Ta prasme, aš taip nemokėčiau – anksčiau ar vėliau pereičiau prie šaržo, sarkazmo, o Simonas visą laiką išlieka stulbinančiai kantrus, taktiškas ir ramus. Nors šalia to moka papasakoti kvailiausias scenas taip, kad negali susilaikyti nežvengęs (pavyzdžiui, poniutės lūkesčiai patekti pas popiežių ir makaronų-karbonado incidentas Italijoje) – bet net ir jose išlaikoma tam tikra pagarba bei santūrumas absoliučiai tūpo asmens atžvilgiu. Kaip sakiau, aš taip negalėčiau.
Toli gražu ne su viskuo, kas pasakojama knygoje, sutinku. Tarkime, su kritika lietuvių reakcijai į tobulai išvirtą itališką pastą. Arba su Kopenhagos įvertinimu – nors iš dalies suprantu, kodėl toks galėjo susiformuoti.
Užtat visiškai sutinku su Simono įspūdžiais apie Helsinkį (meh) ar Stokholmą (man - geriausias Europos didmiestis ever). Rimtai, čia dar nuo savęs pridėsiu – Helsinkyje esu buvęs du kartus, ir noru dėl trečio karto visai nedegu. Ne tai kad atstumia, bet kažkaip visiškai meh. Bažnyčia oloje prikolna, bet tai ir viskas. O štai Stokholmas – esu buvęs tuziną kartų, ir važiuosiu tiek, kiek tik pasitaikys progų.
Beje, kalbant apie knygoje aprašytus miestus – noriu dar kartą pabrėžti, kad tai yra autoriaus impresijos. Ir tuo knyga labiausiai ir vertinga – ne objektyvia informacija, ne vikipediniais faktais, o impresijomis. Nors vėlgi – tai nėra visiškai iš piršto laužtos impresijos, Simonas puikiai argumentuoja.
O turbūt didžiausias knygos privalumas – jos nuoširdumas. Ir kas absurdiškiausia, tai yra viena iš priežasčių, kodėl knygos leisti nesutiko jokia leidykla (ji išleista paties Simono jėgomis). Man asmeniškai pats vertingiausias, jautriausias ir intymiausias knygos skyrius – apie apsilankymą „Helvete“ parduotuvėje/muziejuje Osle. Kas nors kiek žino sunkiosios muzikos istoriją – turėtų suprasti, apie ką čia. Tiems, kas nežino ar net ir neįdomu, bet skaitys – manau, vis tiek pajus šio skyriaus įtampą, (tamsią) energiją ir esmę. O štai leidyklos pasiūlė jį išbraukti. Palyginimui – įsivaizduokite, jei kokie vadybininkai grupei „Queen“ būtų pasakę: žinot, gal ir nieko tos jūsų dainelės, bet tą savo Freddie jums tikrai reikėtų pramesti, jis čia visiškai ne prie ko.
Na o paskutinis argumentas, kodėl verta skaityti „Velniškąją super profesiją“ - Simonas moka rašyti. Ir pasakoti. Ne, jo rašymas tikrai nėra kažkoks stebuklas – bet jis tai daro paprasčiausiai gerai. Skaitosi greitai, lengvai, maloniai. Man kažkaip pavirto pageturneriu.
Tai labai rekomenduoju. Penki turistai iš penkių.
Bet iš tiesų tai ne. Ir „Velniškoji super profesija“ tą „iš tiesų tai ne“ puikiai įrodo, viską suliedama į vieną įdomų, naudingą ir puikiai besiskaitantį lydinį.
Simonas Jurkevičius yra lietuvis, nuo 11-12 metų gyvenantis Italijoje. O nuo kažkurio ten laiko - taip pusiau Italijoje, pusiau Lietuvoje. Ir kaip suprantu, vienas jo pagrindinių pragyvenimo šaltinių yra gidavimas (kurį jis pradėjo nuo 14 metų. Taip, perskaitėte teisingai). Tiksliau, ne tik gidavimas, bet ir tourleaderiavimas – žodžiu, turizmo industrija.
Ir šioje knygoje Simonas pateikia kelis visiškai skirtingus sluoksnius: asmenines impresijas bei praktinius patarimus keliaujant į kelis Šiaurės Europos ir Italijos miestus, kuriuose jis pats veda ekskursijas (Rygą, Taliną, Helsinkį, Stokholmą, Oslą, Olesiundą, Bergeną, Oslą, Kopenhagą, Florenciją, Romą ir Veneciją) ir „gido dienoraštį“ – atvirą pasakojimą apie gido darbo kasdienybę ir įdomiausius, juokingiausius, bjauriausius ir šiaip įsimintiniausius momentus.
Simonas po Skandinaviją ir Baltijos šalis vežioja italus, o po Italiją – lietuvius. Tad neblogai papaišo ir nacionalinius charakterius. Bet kas man nuostabiausia (būtent omenyje turint visą black metal backgroundą) – itin kantriai, taktiškai, mandagiai, be parodijų ir hiperbolizavimo. Ta prasme, aš taip nemokėčiau – anksčiau ar vėliau pereičiau prie šaržo, sarkazmo, o Simonas visą laiką išlieka stulbinančiai kantrus, taktiškas ir ramus. Nors šalia to moka papasakoti kvailiausias scenas taip, kad negali susilaikyti nežvengęs (pavyzdžiui, poniutės lūkesčiai patekti pas popiežių ir makaronų-karbonado incidentas Italijoje) – bet net ir jose išlaikoma tam tikra pagarba bei santūrumas absoliučiai tūpo asmens atžvilgiu. Kaip sakiau, aš taip negalėčiau.
Toli gražu ne su viskuo, kas pasakojama knygoje, sutinku. Tarkime, su kritika lietuvių reakcijai į tobulai išvirtą itališką pastą. Arba su Kopenhagos įvertinimu – nors iš dalies suprantu, kodėl toks galėjo susiformuoti.
Užtat visiškai sutinku su Simono įspūdžiais apie Helsinkį (meh) ar Stokholmą (man - geriausias Europos didmiestis ever). Rimtai, čia dar nuo savęs pridėsiu – Helsinkyje esu buvęs du kartus, ir noru dėl trečio karto visai nedegu. Ne tai kad atstumia, bet kažkaip visiškai meh. Bažnyčia oloje prikolna, bet tai ir viskas. O štai Stokholmas – esu buvęs tuziną kartų, ir važiuosiu tiek, kiek tik pasitaikys progų.
Beje, kalbant apie knygoje aprašytus miestus – noriu dar kartą pabrėžti, kad tai yra autoriaus impresijos. Ir tuo knyga labiausiai ir vertinga – ne objektyvia informacija, ne vikipediniais faktais, o impresijomis. Nors vėlgi – tai nėra visiškai iš piršto laužtos impresijos, Simonas puikiai argumentuoja.
O turbūt didžiausias knygos privalumas – jos nuoširdumas. Ir kas absurdiškiausia, tai yra viena iš priežasčių, kodėl knygos leisti nesutiko jokia leidykla (ji išleista paties Simono jėgomis). Man asmeniškai pats vertingiausias, jautriausias ir intymiausias knygos skyrius – apie apsilankymą „Helvete“ parduotuvėje/muziejuje Osle. Kas nors kiek žino sunkiosios muzikos istoriją – turėtų suprasti, apie ką čia. Tiems, kas nežino ar net ir neįdomu, bet skaitys – manau, vis tiek pajus šio skyriaus įtampą, (tamsią) energiją ir esmę. O štai leidyklos pasiūlė jį išbraukti. Palyginimui – įsivaizduokite, jei kokie vadybininkai grupei „Queen“ būtų pasakę: žinot, gal ir nieko tos jūsų dainelės, bet tą savo Freddie jums tikrai reikėtų pramesti, jis čia visiškai ne prie ko.
Na o paskutinis argumentas, kodėl verta skaityti „Velniškąją super profesiją“ - Simonas moka rašyti. Ir pasakoti. Ne, jo rašymas tikrai nėra kažkoks stebuklas – bet jis tai daro paprasčiausiai gerai. Skaitosi greitai, lengvai, maloniai. Man kažkaip pavirto pageturneriu.
Tai labai rekomenduoju. Penki turistai iš penkių.
April 13, 2023
Labai patiko! Įdomūs pasakojimai, netikėti istorijų vingiai
November 29, 2023
kableliai tragiski, knyga liuks
October 16, 2023
Autorius tikrai puikiai perteikė ką reiškia būti kelionių vadovu, apžvelgė didžiąją dalį pliusų ir minusų ir svarbiausia ne šiaip papunkčiui, o su humoru, ironija, širdies išliejimu. Labai patiko knygos struktūra: trumpa šalies ir miesto, kurioje lydi turistus apžvalga, trumpas rekomenduojamų aplankyti vietų sąrašas ir įdomiausi nutikimai toje vietovėje. Knyga dirbtinai neišplėsta rašant didžiulę įžangą ar finalą, kiekvienas skyrius užima tiek vietos, kiek ir reikia.
Jeigu grįžti prie autoriaus išgyvenimų su turistais ir ekskursantais, tai renka pripažinti, kad negalėčiau net pagalvoti, jog tokių dalykų gali nutikti, na tikrai suknista ir erzinanti super profesija. Daug š*do, bet labai daug ir gerų niuansų, Labai smagu, kad autorius dalinasi patirtimi, kaip Lietuvą mato užsieniečiai, kaip jie elgiasi, palyginti su mūsų tautiečiais. Smagu, kad nebandoma būti supermenu ir pripažįstama, jog karjeroje ne kartą susifeilinta.
Bet Simonai, kaip turintis išsilavinimą turizmo srityje įkąsiu: turizmo žodyno terminologijos vartojime tikrai padaryta klaidų.
Taip pat nesupratau, kodėl knygoje yra žemėlapis, kuriama egzistuoja tokia šalis, kaip Serbija ir Juodkalnija. Nepripažystama Juodkalnijos ir Kosovo nepriklausomybė?
Na ir trečias dalykas, kuris nepatiko: skyrius apie arbatpinigius, kuriuos esą privalu palikti gidui ir kelionių vadovui. Tai nesąmonė, aš jų niekam niekada nepalieku, net padavėjams. Kodėl? Atlyginimą turi mokėti darbdavys. Pamenu, kai studijų metais viena dėstytoja, kuri yra restorano vadovė sakė, jog moka mažesnę algą tikslingai, nes darbuotojas gaus arbatpinigių. Taip neteisinga ir neturi būti. Žinoma, jeigu nutinka taip, kad lakstai po miestą ieškodamas vaistų turistui, tada taip, tai neįeina į tavo pareigas tada klientui reikėtų atsilyginti, bet mokėti papildomai už tai, kai žmogus dirba savo darbą neatrodo teisinga. Žinoma čia mano nuomonė, kiekvienas gyvena pagal savo filosofiją.
Kad ir kaip ten būtų, ši knyga privertė dar kartą pasvarstyti apie buvimą kelionių vadovu. Dėkui autoriui už nuoširdumą ir atvirumą.
Jeigu grįžti prie autoriaus išgyvenimų su turistais ir ekskursantais, tai renka pripažinti, kad negalėčiau net pagalvoti, jog tokių dalykų gali nutikti, na tikrai suknista ir erzinanti super profesija. Daug š*do, bet labai daug ir gerų niuansų, Labai smagu, kad autorius dalinasi patirtimi, kaip Lietuvą mato užsieniečiai, kaip jie elgiasi, palyginti su mūsų tautiečiais. Smagu, kad nebandoma būti supermenu ir pripažįstama, jog karjeroje ne kartą susifeilinta.
Bet Simonai, kaip turintis išsilavinimą turizmo srityje įkąsiu: turizmo žodyno terminologijos vartojime tikrai padaryta klaidų.
Taip pat nesupratau, kodėl knygoje yra žemėlapis, kuriama egzistuoja tokia šalis, kaip Serbija ir Juodkalnija. Nepripažystama Juodkalnijos ir Kosovo nepriklausomybė?
Na ir trečias dalykas, kuris nepatiko: skyrius apie arbatpinigius, kuriuos esą privalu palikti gidui ir kelionių vadovui. Tai nesąmonė, aš jų niekam niekada nepalieku, net padavėjams. Kodėl? Atlyginimą turi mokėti darbdavys. Pamenu, kai studijų metais viena dėstytoja, kuri yra restorano vadovė sakė, jog moka mažesnę algą tikslingai, nes darbuotojas gaus arbatpinigių. Taip neteisinga ir neturi būti. Žinoma, jeigu nutinka taip, kad lakstai po miestą ieškodamas vaistų turistui, tada taip, tai neįeina į tavo pareigas tada klientui reikėtų atsilyginti, bet mokėti papildomai už tai, kai žmogus dirba savo darbą neatrodo teisinga. Žinoma čia mano nuomonė, kiekvienas gyvena pagal savo filosofiją.
Kad ir kaip ten būtų, ši knyga privertė dar kartą pasvarstyti apie buvimą kelionių vadovu. Dėkui autoriui už nuoširdumą ir atvirumą.
February 21, 2023
Kelionės - tai antrasis mano pomėgis po knygų. Taigi turiste esu buvusi ne kartą. Su puikiais gidais, ir su tokiais, kuriuos norėjosi ignoruoti. Na, o šį kartą pavyko pažvelgti iš kitos, gido, pusės.
Su Simonu susipažinau, kai išėjusi į dekretą bandžiau mokytis itališkai. Deja, kursų nebaigau, nes tiesiog teko gultis į ligoninę ir laukti gimdymo. Bet meilė Italijai tikrai niekur nedingo... Kartu su Simonu buvo labai smagu nukeliauti į virtualią ekskursiją po Romą pandemijos metu, o dabar ir jo išleista naujausia knyga labai sudomino, nes Simonas šalia italų kalbos dėstymo dar yra ir puikus gidas.
"Velniškai super profesija" - tai lyg turas po Baltijos šalis, Skandinaviją ir Italiją. Viename autobuse keliauji ne tik su tautiečiais lietuviais, bet ir su Italų turistais. Lietuvių tipažai - tai jau iki skausmo pažįstami. Na, o italai tikrai neatrasta dalis. Sustojama įsimintiniausiuose miestuose, trumpai papasakojami bendri įspūdžiai ir dar rekomendacijų pateikiama. Na, o tada seka kokia linksma, o gal nelabai, istorija iš gido kasdienybės: kam reikia vaistus surasti, o ką girtą gaudyti svetimoje valstybėje...
Knygoje pilna nuoširdaus asmeniškumo. Enciklopedinio sausumo nė su žiburiu nerasi. Atrodo, kad gidas veda ekskursiją ir tu esi toje minioje, kuri gaudo kiekvieną žodį. Humoro jausmas, švelnus sarkazmas neleidžia užsnūsti ties faktais fakteliais. Na, o atrinkti objektai, papasakotis jų istorijos labai sudomino. Norėsis knygą atsiversti dar ir dar kartelį, kai vyksiu į kurį nors iš aprašytų miestų.
Man labai patiko. Žinau, kad gal kažką nervins asmeniškumai. Bet man buvo gera pažinti Simoną iš naujo. Tikiuosi,kad gal kada pavyks prisijungti prie jo vedamų turų po Italiją.
Su Simonu susipažinau, kai išėjusi į dekretą bandžiau mokytis itališkai. Deja, kursų nebaigau, nes tiesiog teko gultis į ligoninę ir laukti gimdymo. Bet meilė Italijai tikrai niekur nedingo... Kartu su Simonu buvo labai smagu nukeliauti į virtualią ekskursiją po Romą pandemijos metu, o dabar ir jo išleista naujausia knyga labai sudomino, nes Simonas šalia italų kalbos dėstymo dar yra ir puikus gidas.
"Velniškai super profesija" - tai lyg turas po Baltijos šalis, Skandinaviją ir Italiją. Viename autobuse keliauji ne tik su tautiečiais lietuviais, bet ir su Italų turistais. Lietuvių tipažai - tai jau iki skausmo pažįstami. Na, o italai tikrai neatrasta dalis. Sustojama įsimintiniausiuose miestuose, trumpai papasakojami bendri įspūdžiai ir dar rekomendacijų pateikiama. Na, o tada seka kokia linksma, o gal nelabai, istorija iš gido kasdienybės: kam reikia vaistus surasti, o ką girtą gaudyti svetimoje valstybėje...
Knygoje pilna nuoširdaus asmeniškumo. Enciklopedinio sausumo nė su žiburiu nerasi. Atrodo, kad gidas veda ekskursiją ir tu esi toje minioje, kuri gaudo kiekvieną žodį. Humoro jausmas, švelnus sarkazmas neleidžia užsnūsti ties faktais fakteliais. Na, o atrinkti objektai, papasakotis jų istorijos labai sudomino. Norėsis knygą atsiversti dar ir dar kartelį, kai vyksiu į kurį nors iš aprašytų miestų.
Man labai patiko. Žinau, kad gal kažką nervins asmeniškumai. Bet man buvo gera pažinti Simoną iš naujo. Tikiuosi,kad gal kada pavyks prisijungti prie jo vedamų turų po Italiją.
June 16, 2023
Jei mano kelionė iki Marijampolės būtų buvusi ilgesnė, tai knygą būčiau perskaičius vienu prisėdimu.
Keliavau kartu su knyga po visus miestus ir buvo labai įdomi patirtis. Kuriuose miestuose esu buvusi, prisiminimais ir pasakojimais keliavau kartu iš naujo, kuriuose dar lankytis neteko, jau žinau, kurias vietas norėčiau aplankyti. Kai pati buvau pradėjus savo studijas filologyne, svarsčiau, kad galbūt reiktų sekti gido pėdomis, bet džiaugiuosi, kad taip ir neteko. Šita velniškoji profesija tikrai ne kiekvienam ir Simono patirtys tokios unikalios! Ir juokiausi ir pykau kartu, tiek patyriau nerimo tose istorijose, jog pati pradėjau galvoti – o kaip aš elgčiaus šitoj ar kitoj situacijoj? Aš net neabejoju, jog Simonas - nuostabus gidas ir šią knygą vertėtų ir visiems esamiems ar būsimiems gidams paskaityti būtinai! Knyga, kuri turi ką papasakoti ir kuo edukuoti ne vadovėliniu formatu.
Mano nuomone, čia yra metų knyga, aš likau labai sužavėta: nuo knygos struktūros iki nuotraukų, viskas labai protingai sudėta.
Keliavau kartu su knyga po visus miestus ir buvo labai įdomi patirtis. Kuriuose miestuose esu buvusi, prisiminimais ir pasakojimais keliavau kartu iš naujo, kuriuose dar lankytis neteko, jau žinau, kurias vietas norėčiau aplankyti. Kai pati buvau pradėjus savo studijas filologyne, svarsčiau, kad galbūt reiktų sekti gido pėdomis, bet džiaugiuosi, kad taip ir neteko. Šita velniškoji profesija tikrai ne kiekvienam ir Simono patirtys tokios unikalios! Ir juokiausi ir pykau kartu, tiek patyriau nerimo tose istorijose, jog pati pradėjau galvoti – o kaip aš elgčiaus šitoj ar kitoj situacijoj? Aš net neabejoju, jog Simonas - nuostabus gidas ir šią knygą vertėtų ir visiems esamiems ar būsimiems gidams paskaityti būtinai! Knyga, kuri turi ką papasakoti ir kuo edukuoti ne vadovėliniu formatu.
Mano nuomone, čia yra metų knyga, aš likau labai sužavėta: nuo knygos struktūros iki nuotraukų, viskas labai protingai sudėta.
March 10, 2023
Gerai parašyta ir itin lengvai susiskaičiusi knyga. Knygos formatas yra savotiškas - patarimai keliaujantiems (padengiamos Šiaurės šalys ir Italija) bei gido dienoraštis aprašantis kurioziškas situacijas susijusias su turistais. Geras ir taiklus humoras subalansuotas su dalykiškais aprašymais.
Šalutinis poveikis: perskaičius knygą pasireiškia nostalgija aprašytiems miestams, kuriuos jau esi lankęs anksčiau :)
Šalutinis poveikis: perskaičius knygą pasireiškia nostalgija aprašytiems miestams, kuriuos jau esi lankęs anksčiau :)
April 1, 2024
Nerealu!!!!
Displaying 1 - 13 of 13 reviews