What do you think?
Rate this book
Sara
194 pages, Hardcover
First published January 1, 1992
38 people want to read
About the author
Icchokas Meras
18 books18 followersMeras was born in 1934 in Kelmė, a town in northwestern Lithuania, which contained one of the country's oldest Jewish communities. His family perished during the fateful and tragic summer of 1941 when the Nazis undertook the liquidation of Lithuania's Jews, but young Icchokas escaped the Holocaust. "On July 28, 1941, I was being taken to a ditch to be shot," he wrote later. "Due to chance, they decided to return some of the children. Due to another chance, I fell in with people who valued the life of a seven-year old child."
Hidden and adopted by a Lithuanian peasant family, Meras survived the war. In the violent and troubled post-war years Meras attended secondary school and soon revealed an inclination towards writing when he came to work for the local Kelmė newspaper.
In 1958 he graduated from the Kaunas Polytechnic Institute with a degree in radio electronics, but began devoting most of his spare time to literature. In 1960 Meras published his first collection of stories entitled Geltonas lopas (The Yellow Patch). He based his sketches on his own childhood experiences of Holocaust terror. In 1963 Meras published two works: Žemė visada gyva (The Earth is Always Alive) and his best-known work internationally, Lygiosios trunka akimirką (A Stalemate Lasts But a Moment). In 1965 Meras published another novel, Ant ko laikosi pasaulis (What the World Rests On). In 1971 there followed Mėnulio savaitė (The Week of the Moon) and Senas fontanas (The Old Fountain). In 1971 Meras presented his darkly existencialist novel Striptizas, arba Paryžius — Roma — Paryžius (Striptease or Paris-Rome-Paris). This work was published in literary monthly magazine Pergalė and was roundly criticised by Communist party officials.
Under increasing pressure from the KGB authorities for his literary "deviations," he emigrated from Lithuania to Israel in 1972.
Hidden and adopted by a Lithuanian peasant family, Meras survived the war. In the violent and troubled post-war years Meras attended secondary school and soon revealed an inclination towards writing when he came to work for the local Kelmė newspaper.
In 1958 he graduated from the Kaunas Polytechnic Institute with a degree in radio electronics, but began devoting most of his spare time to literature. In 1960 Meras published his first collection of stories entitled Geltonas lopas (The Yellow Patch). He based his sketches on his own childhood experiences of Holocaust terror. In 1963 Meras published two works: Žemė visada gyva (The Earth is Always Alive) and his best-known work internationally, Lygiosios trunka akimirką (A Stalemate Lasts But a Moment). In 1965 Meras published another novel, Ant ko laikosi pasaulis (What the World Rests On). In 1971 there followed Mėnulio savaitė (The Week of the Moon) and Senas fontanas (The Old Fountain). In 1971 Meras presented his darkly existencialist novel Striptizas, arba Paryžius — Roma — Paryžius (Striptease or Paris-Rome-Paris). This work was published in literary monthly magazine Pergalė and was roundly criticised by Communist party officials.
Under increasing pressure from the KGB authorities for his literary "deviations," he emigrated from Lithuania to Israel in 1972.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 4 of 4 reviews
July 23, 2024
Yra knygų, kurias galima skaityti ir skaityti, ir vis jose rasti ką nors naujo. Ši knyga būtent tokia. Netgi kartais ji atrodo prasta, o kartais puiki...
“Sara” – kontraversiškas ir kupinas netikėtų siužeto posūkių (bei autoriaus sprendimų) romanas apie Izraelio moterį, praradusią vyrą, ir iš begalinio žmogiškos šilumos ilgesio atsiduodančią kiekvienam, kas jai patinka. Gal tokia herojė ir piktina kai kuriuos mėgstančius pamoralizuoti skaitytojus, bet autorius tarsi klausia: ar moralu smerkti žmogų, jei neatsidūrei jo situacijose: mylimas vyras ir sūnus be žinios pradingo žydų – arabų kare, ji gyvena sunkiose sąlygose. Galėtų užsisklęsti vienatvėje, bet per daug nori gyventi ir turi per daug meilės... Autorius pasakoja taupiai, nesistengia, kad bujotų didelės aistros ir nežemiškos kančios, daug kas lieka potekstėse ir tai (kaip ir kituose I. Mero kūriniuose) primena E. Hemingvėjų. Kai kurie kritikai teigia, kad šį nedidelį romaną reikėtų skaityti remiantis mitų logika, o juose juk viskas leidžiama, įprastos taisyklės negalioja. Nejučiom kyla ir toks klausimas: ar karas nėra baisesnis nusikaltimas nei pasileidimas? Kai ką knyga nustebins, kai ką šokiruos. Bet vėliau, – pamąsčius, – suvokiama: Sara tokia užprogramuota vaikystėje, kurią praleido gete, vėliau – užprogramuota netekčių. Neturime teisės jos kaltinti. Rašytojas kuria taip, kad skaitytojas pasijunta iš karto trijose laiko plotmėse: maža mergaitė geto barake, kur jos šeimą uždarė naciai; aistringai mylinti jauna mergina Izraelio naujakurių barakuose; ir vieniša moteris tuščiam naujam name, laukianti pranešimo apie sūnaus ir vyro mirtį naujame kare. Ar ne per daug vienam žmogui?
"Sara" – ne eilinis, kaip ir kiti I. Mero romanai bei apsakymai. Rašytojo credo – negalima prakeikti pasaulio, jo kūryboje persipina romantizmo, pasakos, baladės elementai, žiauri tikrovė ir humanizmas. Mano nuomone, I. Meras – iškiliausias trumpojo romano meistras Lietuvoje.
“Sara” – kontraversiškas ir kupinas netikėtų siužeto posūkių (bei autoriaus sprendimų) romanas apie Izraelio moterį, praradusią vyrą, ir iš begalinio žmogiškos šilumos ilgesio atsiduodančią kiekvienam, kas jai patinka. Gal tokia herojė ir piktina kai kuriuos mėgstančius pamoralizuoti skaitytojus, bet autorius tarsi klausia: ar moralu smerkti žmogų, jei neatsidūrei jo situacijose: mylimas vyras ir sūnus be žinios pradingo žydų – arabų kare, ji gyvena sunkiose sąlygose. Galėtų užsisklęsti vienatvėje, bet per daug nori gyventi ir turi per daug meilės... Autorius pasakoja taupiai, nesistengia, kad bujotų didelės aistros ir nežemiškos kančios, daug kas lieka potekstėse ir tai (kaip ir kituose I. Mero kūriniuose) primena E. Hemingvėjų. Kai kurie kritikai teigia, kad šį nedidelį romaną reikėtų skaityti remiantis mitų logika, o juose juk viskas leidžiama, įprastos taisyklės negalioja. Nejučiom kyla ir toks klausimas: ar karas nėra baisesnis nusikaltimas nei pasileidimas? Kai ką knyga nustebins, kai ką šokiruos. Bet vėliau, – pamąsčius, – suvokiama: Sara tokia užprogramuota vaikystėje, kurią praleido gete, vėliau – užprogramuota netekčių. Neturime teisės jos kaltinti. Rašytojas kuria taip, kad skaitytojas pasijunta iš karto trijose laiko plotmėse: maža mergaitė geto barake, kur jos šeimą uždarė naciai; aistringai mylinti jauna mergina Izraelio naujakurių barakuose; ir vieniša moteris tuščiam naujam name, laukianti pranešimo apie sūnaus ir vyro mirtį naujame kare. Ar ne per daug vienam žmogui?
"Sara" – ne eilinis, kaip ir kiti I. Mero romanai bei apsakymai. Rašytojo credo – negalima prakeikti pasaulio, jo kūryboje persipina romantizmo, pasakos, baladės elementai, žiauri tikrovė ir humanizmas. Mano nuomone, I. Meras – iškiliausias trumpojo romano meistras Lietuvoje.
June 8, 2025
Bijojau ją imti - dėl žodžio „Izraelis“. Ką tektų daryti, jei pasirodytų pilna ideologijų? Kas, kad parašyta kaži kada…
Vos įsidrąsinus ir vėl pabūgau. Neturėjau ūpo irtis pro tuos motinos-kalės skaudulius, kurių jau iki kaklo patirta Kazantzakio „Zorboje“.
Tačiau nepasidaviau. Knyga ėmė skleistis. Lėtai. Tarsi smilko į kūną. Karas ir žmogus. Karas ir moteris. Ir nesvarbu, kurioje pusėje – po vėliavomis visi esame žmonės. Ar bent jau... iki nužmogėjimo.
Ir taip pasisekė, kad skaičiau po „Menkos detalės“. Tarsi kita medalio pusė – tačiau grojanti tais pačiais tonais.
Labai rekomenduoju patirti jas drauge. 5* nuo manęs.
Vos įsidrąsinus ir vėl pabūgau. Neturėjau ūpo irtis pro tuos motinos-kalės skaudulius, kurių jau iki kaklo patirta Kazantzakio „Zorboje“.
Tačiau nepasidaviau. Knyga ėmė skleistis. Lėtai. Tarsi smilko į kūną. Karas ir žmogus. Karas ir moteris. Ir nesvarbu, kurioje pusėje – po vėliavomis visi esame žmonės. Ar bent jau... iki nužmogėjimo.
Ir taip pasisekė, kad skaičiau po „Menkos detalės“. Tarsi kita medalio pusė – tačiau grojanti tais pačiais tonais.
Labai rekomenduoju patirti jas drauge. 5* nuo manęs.
March 21, 2024
Puikiai išpildyta knyga karo tematika.
March 24, 2024
Néha férfiak nőkről írnak és a megformált karakter egy hús-vér nő lesz, néha pedig az történik ami ebben a kisregényben.
Meras litván-izraeli író, fő témája a 20. századi zsidóság helyzete. Főhősünk, Sára, egy Holokauszt-menekült Izraelben élő asszony, akinek traumái hiperszexualitásban manifesztálódnak. Izgalmas koncepció lenne, viszont sajnos ahogy halad előre a történet az szerző férfisége egyre inkább beárnyékolja Sára karakterét, aki így sajnos a férfiak által megírt egysíkú nőszereplők ezreinek tömegébe olvad.
Meras prózája teljesen rendben van. Sokszor használ rövid, pattogós, gyakran ismétlődő mondatokat. Ez különösképp egy rövidebb műnél működő forma lehet, HA rendesen megtölti a tartalom. Ezt én a Sárában sajnos teljes mértékben hiányoltam.
Meras litván-izraeli író, fő témája a 20. századi zsidóság helyzete. Főhősünk, Sára, egy Holokauszt-menekült Izraelben élő asszony, akinek traumái hiperszexualitásban manifesztálódnak. Izgalmas koncepció lenne, viszont sajnos ahogy halad előre a történet az szerző férfisége egyre inkább beárnyékolja Sára karakterét, aki így sajnos a férfiak által megírt egysíkú nőszereplők ezreinek tömegébe olvad.
Meras prózája teljesen rendben van. Sokszor használ rövid, pattogós, gyakran ismétlődő mondatokat. Ez különösképp egy rövidebb műnél működő forma lehet, HA rendesen megtölti a tartalom. Ezt én a Sárában sajnos teljes mértékben hiányoltam.
Displaying 1 - 4 of 4 reviews