Striptizas

by Icchokas Meras

Taip, „Striptizas“ yra naujo pobūdžio veikalas, nieko bendro neturintis su lengvu pasiskaitymu. Jo paprasčiausiai nevalia pasikloti ant pusryčių stalo ir skaityti tuo pat metu kabinant košę. Tai intymi knyga. Taip pat knyga, kuri neabejotinai paliks žymę mūsų literatūros raidoj, nors gal ir ne tuoj pat. <...> „Striptizas“ iš esmės nesudėtingas. Tai gaivi pasaka, kaip gaivios visos pasakos. – Vyt. A. Jonynas

Modernistinis. Siurrealistinis. Abstraktus. Avangardistinis. Eksperimentinis. Egzistencialistinis. Faustiškas. Mįslingas. Tokiais epitetais Icchoko Mero romanas Striptizas buvo sutiktas anuomet. Dabar – jau trečioji romano laida.

Apie autorių

Icchokas Meras (g. 1934) – „žydas ir lietuvis“, rašytojas, rašąs lietuviškai, gyvenąs Izraelyje. Jo romanai versti į užsienio kalbas, leidžiami Amerikoje, Europos šalyse. Lietuvoje ne pirmą kartą leidžiamas romanas „Lygiosios trunka akimirką“ („Baltos lankos“, 2006), išleistas romanas „Sara“.

339 pages, Hardcover

First published January 1, 1976

About the author

Meras was born in 1934 in Kelmė, a town in northwestern Lithuania, which contained one of the country's oldest Jewish communities. His family perished during the fateful and tragic summer of 1941 when the Nazis undertook the liquidation of Lithuania's Jews, but young Icchokas escaped the Holocaust. "On July 28, 1941, I was being taken to a ditch to be shot," he wrote later. "Due to chance, they decided to return some of the children. Due to another chance, I fell in with people who valued the life of a seven-year old child."

Hidden and adopted by a Lithuanian peasant family, Meras survived the war. In the violent and troubled post-war years Meras attended secondary school and soon revealed an inclination towards writing when he came to work for the local Kelmė newspaper.

In 1958 he graduated from the Kaunas Polytechnic Institute with a degree in radio electronics, but began devoting most of his spare time to literature. In 1960 Meras published his first collection of stories entitled Geltonas lopas (The Yellow Patch). He based his sketches on his own childhood experiences of Holocaust terror. In 1963 Meras published two works: Žemė visada gyva (The Earth is Always Alive) and his best-known work internationally, Lygiosios trunka akimirką (A Stalemate Lasts But a Moment). In 1965 Meras published another novel, Ant ko laikosi pasaulis (What the World Rests On). In 1971 there followed Mėnulio savaitė (The Week of the Moon) and Senas fontanas (The Old Fountain). In 1971 Meras presented his darkly existencialist novel Striptizas, arba Paryžius — Roma — Paryžius (Striptease or Paris-Rome-Paris). This work was published in literary monthly magazine Pergalė and was roundly criticised by Communist party officials.

Under increasing pressure from the KGB authorities for his literary "deviations," he emigrated from Lithuania to Israel in 1972.

Reviews

[Žydrūnas Jonušas]

Tokio šūdo jau daug metų nebuvau skaitęs. Neįdomesnė tikriausiai tik telefonų knyga. Aišku mano nuomonė subjektyvi ir aš nemanau, kad kas man pritartų, bet visgi aš viešai pareiškiu, kad šis kūrinys yra niekalas ir nėra vertas, kad būtų spausdinamas ant popieriaus. Portale Rašyk.lt vaikai daug rimtesnių ir gilesnių kūrinių pateikia, o čia... vien simbolių, spalvų ir pasikartojimų kratinys. Jeigu šio p.Icchoko kūrinio stilius visiškai atitinka postmodernizmo dvasią ir tendencijas - man labai gaila dėl to, kur nupuolė literatūra. Ne, rimtai "Infoplius 2011. Plungė, Rietavas" yra daug įdomiau skaityti.

[Agne · Rating 4 out of 5]

Momentais sunku skaityt dėl pasikartojančio teksto ir detalių, bet išlaikė susidomėjimą, kaip baigsis, iki galo. Tikrai nėra "lengvas skaitalas" kaip V. A. Jonynas rašė savo recenzijoje, bet vertas dėmesio ir laiko.
"Ištuštėjo, kai išsidalini save! Nors ir norėjai to, nors ir siekei... Po velnių... Po velnių! Maudė, gėlė skausmas, tuštuma ir nykuma. Tuščia, nyku visur - aplinkui ir tavyje, kai pasieki tai, ko siekei. Kai išsidalini save."

[Gediminas Kanonenka · Rating 5 out of 5]

Oficialiai pirma lietuviška siurrealistinė knyga. Minimaliai besikeičiančiom kilpom atsikartojantis naratyvas smegenis parengia atidžiam skaitymui, tekstas labai vizualus, pinami religiniai, folkloriniai motyvai. Verta analizuoti per politinio režimo opresijos asmenybei prizmę.

[Pratum · Rating 4 out of 5]

"Ir, glausdamiesi vienas prie kito mes gėrėme sultis, norėdami išgerti ligi dugno, bet sultys buvo tarytum užburtos, ir stiklo dugno dar vis nesimatė, o kažkokiame blizgančiame grandinės narelyje lyg veidrodyje, pailgame, apvaliame, siūbavo du susilieję veidai, ir akys, ir lūpos, ir rankos."

"Šalti ir karšti lašai žliaugė visu kūnu - jis buvo šlapias, prakaituotas, baisiu, veidrodyje atsispindinčiu žvilgsniu, raibuliuojančiu kaip atvaizdas vandenyje, kai sklinda vienišos viltys - nesvarbu, dideliu ar mažu ratu, svarbu, kad sklinda, tada taip atrodo."

"Kas galėjo būti malonu toms lūpoms išlenktoms, plačioms, tiems nuo centro nuslinkusiems, nekoncentriškiems vyzdžiams, tiems apvaliems ir lankstiems kaip kelių girnelės pečiams, tiems ilgiems, smailais ovaliniais nagiukais blizgantiems sausiems, vos kreivokiems pirštams, toms nevienodoms krūtims ir lankstiems antakiams, kas turėjo būti malonu toms mergiškoms lūpoms, tai mergiškai burnai, toms žydinčioms moteriškoms krūtims ir virpantiems speneliams?
Miela ir puiku apie velnius, kad ir kokie jie būtų ir kada kokie būtų, pakalbėti.
Labai paprasta galvoti apie malonumą.
Apie savo malonumą labai paprasta galvoti."

"Bučiuodama mano pervertą pėdą, ji verkė pasikūkčiodama.
Bet nepratarė nė žodžio.
Kalbos visuomet baigiasi.
Šiaip ar taip, mes pakalbėjome apie velnius.
Ir nors labai daug gali apie tai prišnekėti, vis tiek ateina galas toms šnekoms."

"ir žiūrime vienas į kitą, ir žvilgsniai mūsų tarytum prirakinti, ir brendame vienas į kitą ir kartu, drauge, už rankų susiėmę, ir tebėra šviesa aplink mus ir mūsų viduje, <...> na ir kas, ir žuvimi galima būti, juk tai ne paprasta, o stebuklina žuvis, ir paukščiu būti galima, kai to paukščio tokie sparnai, tokia uodega ir tokios plunkos, ir pačiu savimi būti galima, vienam ar dviese, vienam ar dviese, ir šviesa tebesupa, dar neišblanko, ir dūkstame mes, paukštis ir žuvis, ir kutename ir glamonėjame vienas kitą plunksnomis, pūkais, kietais žvynais ir aksomų dengtomis pelekų ir uodegos atšakomis, ir nieko nėra daugiau pasaulyje, tik mudu du"

"Glausdamasi pati prie savęs, ji gėrė sultis, norėdama išgerti ligi dugno, bet stiklo dugno dar vis nesimatė, ir sultys buvo tarytum... <...> Stambiuose prakaito lašuose, varvančiuose visu jos kūnu, kaip kreivuose veidrodėliuose atsispindėjo jos vienos sujauktas veidas, jos vienos akys, ir rankos, ir lūpos."

"Kad ji ištartų:
-Aš tau vėliau viską pasakysiu...
O jis atsakytų:
-Gerai...
Bet ji tylėjo.
Ji nepaėmė jo už rankos, ir jie buvo dviese ir atskirai. Jis vienas, ir ji viena."