Kaip ir pirmoji Martyno Starkaus knyga „Šilko kelias“ , antroji – „Tuk tuk Indija“, parašyta kelionės dienoraščio forma. Tokia pat sąmojinga, kiek mažiau nutrūktgalviška ir išsamesnė – absoliuti tekstų dauguma parašyta specialiai knygai, niekur neskelbta.
Šį kartą keturių lietuvių vyrų draugija, įskaitant autorių, bet neskaitant indo vairuotojo, kuris buvo penktas, pervažiavo skersai Indiją nuo vakarinės iki rytinės pakrantės ir atgal, tik kitu maršrutu. Toli gražu ne lygiais kaip stiklas keliais tūkstančiai kilometrų buvo įveikta penkiese susigrūdus į Mumbajuje pirktą mielą seną automobiliuką, pramintą „Lachudra“ (iš knygos sužinome, kad tai „toks senovės indų žodis, dažnai vartojamas ir Lietuvoje“).
Lietuvos keliautojas, renginių vedėjas, žurnalistas. Baigė žurnalistikos studijas Vilniaus universitete. Dirbo laidų vedėju radijo stotyje M-1, veda įvairias progines laidas, renginius, pristato filmus iš savo kelionių po pasaulį, kuriose dažniausiai dalyvauja su savo kolega Vytaru Radzevičiumi. Laisvalaikiu žaidžia futbolą mėgėjų klube „Prelegentai“.
Ttai gyvas, nuotaikingas ir autentiškas kelionės po Indiją dienoraštis, kuriame autorius pasakoja savo įspūdžius, nuotykius ir netikėtas situacijas. Knyga parašyta lengvu, humoru persmelktu stiliumi, todėl skaityti ją tikrai malonu.
Kiekvienas žmogus keliauja taip, kaip jam patinka, kaip jis nori ir kaip jam smagiausia - vieno teisingo būdo nėra. Vien dėl to pasakojimui apie kelionę, juolab parašytam išsamiai ir kokybiškai, negalima duoti kitokio įvertinimo kaip maksimalaus. Priešingu atveju gautųsi lyg ir aiškinimas ar nurodinėjimas, kaip reikia keliauti. O tokiu atveju vėl grįžtam prie pirmojo sakinio.
O kalbant apie pasakojimo stilistiką, manau jog geriausiai ją apibūdins faktas, kad paskaitęs šitą knygą net ir aš, kuriam Indija visada vilkosi lankytinų šalių sąrašo dugne, šiek tiek - vos per plauką - pakeičiau savo nuomonę.
Tuk tuk Indija - tai lengva, smagi, šmaikščiai papasakota ir ganėtinai įdomi kelionė po Indiją mašina.
Audioknyga puikiai įgarsinta pačio autoriaus.
Tai ko pritrūko? Net nežinau... Kažkaip neužkabino, kai kuriose vietose net mažumėlę pabodo, antroje pusėje vis nuplaukdavo mintys beklausant. Galbūt man pats tas keliavimo būdas (tūkstančiai kilometrų mašinoje) ne prie širdies...
Ir šiaip, prieš mėnesį baigiau skaityti Shantaram, tai kažkaip pastebėjau labai daug pasikartojančios informacijos.
P.S. Baigusi klausyti Tuk tuk Indija audioknygos, LRT svetainėje susiradau ir peržiūrėjau TV laidą tuo pačiu pavadinimu. Labai patiko, daug labiau nei pati knyga. Vienas dalykas yra apie kelionę išgirsti, visai kitas - ją pamatyti :) Rekomenduoju!
Patiko, sąžininga knyga, kaip visada, pagardinta ironija ir vyrišku humoru. Kas visad patinka skaitant šį autorių - nepersistengiama ką prikurti ir pagražinti (kiek galima spręsti). Jei autorius apsinuodijo maistu - taip ir aprašo - diena rūke. Knygos pabaiga kiek silpnesnė dėl aprašomų Mumbajaus įvykių - suprantama, kad tuo metu, ten ir tada tai atrodė žudynės, kurios nepasimirš dar keletą-keliolika metų, bet dabar tai jau deja statistika, o sproginėjančios emocijos teverčia kraipyti galvą. Bet vėlgi - aprašyta taip kaip tuomet jaustasi, atsispyrus [pagundai ką prikurti (lyg).
Manęs Indija nevilioja. Norimų aplankyti šalių sąraše jos nėra nei 10-uke, nei 20-uke. "Keliauti" knygos puslapiais su Martynu, Vytaru ir Ko buvo smagu ir įdomu. Rekomenduoju.
Kaip man patiko ši knyga, kokia smagi ir taip gyvai su humoru aprašyta draugų kelionė. Skaitant kyla jausmas lyg keliautum kartu. Knyga suteikė ramybės ruošiantis kelionei į Indiją, buvo gera atpažinti minėtas vietas, nuteikė į visus iškilusius nepatogumus žiūrėti paprasčiau, neapkraudamas faktais Martynas supažindina su indų kultūra, o visų svarbiausia įkvėpia dėkingumo. Būti svetingu yra pasirinkimas ir gera matyti, kad toks pasirinkimas ne visada būna lydimas naudos. (Čia būtinai reikia pridėti galvos pavizginimą)
Buvau sunerimusi, kai 50 puslapyje vis dar aprašoma mašinos pasirinkimo istorija. Vis dėlto, paskui kelionė knyga ir Indija tampa iš tiesų įdomi. Indija manęs niekada neviliojo, nuomonės nepakeičiau, tik įdomu, kiek viskas pasikeitė per šiuos metus.
Nuotaikinga, netradicinė knyga, kurios tikslas nėra padėti susiplanuoti kelionę, o papasakoti apie Indijos žmonių gyvenimo realybę ir kasdienybę, kiek keliaujančių draugų kompanijai pavyko prie jos prisiliesti. Knygoje galima rasti ne tik smagių nuotykių, paliesti ir istoriniai, politiniai klausimai, o visą pasakojimą apipavidalina pačių keliautojų darytos nuotraukos, leidžiančios priartėti prie kelionėje patirtų įspūdžių.
Kaip ir pirmoji knyga - nuostabi, tik per daug knygos pabaigoje kalbų apie politiką (suprantama kodėl, tuo metu jie pakliuvo į tokią situaciją), bet čia jau buvo sudėtingiau skaityti, tiesiog darėsi nuobodu ir neįdomu.
Puiki knyga apie Indiją. Visada žavėjausi Martyno Starkaus ir Vytaro Radzevičiaus kelionių laidomis, todėl mielai perskaičiau ir Martyno knygą Tuk Tuk Indiją, kuri įkvėpė naujoms kelionėms ir leido geriau pinti Indijos žmones.
Labai smagu klausyti autoriaus, pasižyminčio geru humoro jausmu, įgarsintą knygą apie šaunkų žmonių šaunius nuotykis ne visai šaunioje šalyje. Ne veltui šie kaliautojai, publikos numilėtiniai sugeba surasti draugų gūdžiausią naktį dykynėje ir tuo pasidžiaugti.