Vaikystėje Rita su seserimis buvo priversta palikti šeimą bei gimtuosius namus ir sprukti nuo F. Franko įvestos diktatūros Ispanijoje. Po patirtų kančių ir ištverto alinančio darbo, Ritos gyvenime pasirodęs Rafaelis buvo tarsi šviesa, kuriai nelemta šviesti ilgai. Dabar, praėjus keliasdešimčiai metų, Olivija paveldi močiutės Ritos komodą su spalvotais stalčiais, slepiančiais pastarosios gyvenimo istoriją.
Dievinu grožinės literatūros knygas, kurių istorijos yra pasakojamos dvejomis laiko perspektyvomis. Visada jaučiu didesnį jaudulį ir polėkį, kai skaitau, kaip dabarties epochos protagonistas gilinasi į praeitį, kaip bando išsiaiškinti, kas nutiko prieš keliasdešimt, o kartais ir prieš kelis šimtus metų. Dažnai tokios istorijos leidžia pajusti, kaip vienas ar kitas padarytas sprendimas viską sudėlioja į savo vietas ir kokios yra pastarojo pasekmės, kadangi knygoje žinoma ir praeitis, ir dabartis. Ir, žinote, tai sukelia retorinį klausimą: ar ne viskas galiausiai susiklosto taip, kaip lemta ir kaip iš tiesų yra geriausia?
Istorija mane sužavėjo dėl keletos aspektų. Pirmiausia, dėl istorinio konteksto, kuris man yra artimas ir tikrai mėgiamas. Nors Antrojo pasaulinio karo intarpai daugelio skaitytojų jau nebestebina ir išties sunku juos pateikti kitokiu kampu, visada žaviuosi, kai rašytojas/(-a) geba paimti mažą dalelę iš pastarųjų įvykių ir jos pagalba kuria naujų personažų istoriją. Verta paminėti, kad konkrečiai ši knyga - nėra vien tik išgalvota, o paremta tikrais įvykiais, tad Olivijos močiutės Ritos istorija man persiskaitė su dar kitokiomis emocijomis ir jausmais. Antroji to žavėjimosi priežastis - banguotas kelias, kurį teko pereiti Ritai, ir vertybinės bei moralinės temos, užgimstančios būtent pastarojo eigoje.
Viena iš temų atsiremia į šeimos struktūrą. Esame pratę girdėti, kad ne savi vaikai niekada neprilygs ir nebus mylimi kito žmogaus taip, kaip jis pastaruosius mylėtų, jei jie būtų jo paties. Galbūt daugelyje šeimų taip ir yra, bet autorė pateikia priešingą situaciją. Ritai, kuri liko su kūdikiu ant rankų, nusišypsojo sėkmė, nes jos kitas vyras beprotiškai pamilo moters dukrytę. Tačiau ties tuo rašytoja neapsiriboja ir užmezga dar netikėtesnį siužeto posūkį - Ritos ir jos vyro tarpusavio santykių problemas, iš kurių kyla nesantaika namuose, savivertės praradimas ir nuolatinės dvejonės.
Antroji tema, kurią verta atskirai paminėti, yra netektis. Ne artimo žmogaus ar giminaičio netektis, kurią sunku išgyventi, bet vaiko. Savo kūno ir kraujo netektis. Kaip išgyventi netekti žmogaus, kuris buvo Dievo dovana? Kaip jaustis netekus to, dėl kurio galėjai paaukoti bet ką? Dar blogiau: kaip visa tai ištverti, kai nejauti palaikymo iš žmogaus, kuriam šis įvykis turėtų būti taip pat sunkiai pakeliamas, kaip ir tau? Tai klausimai, į kuriuos nėra vieno konkretaus atsakymo, tačiau rašytoja itin puikiai vaizduoja tokioje situacijoje vykstančias santykių peripetijas ir tai, kaip žmogus geba toli nueiti, kad suprastų bei išsigrynintų, kas jam tokiomis aplinkybėmis gyvenime liko.
„Komoda spalvotais stalčiais“ - istorija apie meilę (sau, savo antrajai pusei, savo vaikams), pasirinkimus ir gebėjimą atrasti vidinę ramybę. Tai - kūrinys apie netektis, apie jų sukeliamą skausmą ir sielvartą, kuris palaipsniui leidžia suprasti vienam kitą, pripažinti klaidas ir kaltes, o taip pat - iš naujo įvertinti, ką gyvenimas jau yra davęs. „Komoda spalvotais stalčiais“ mus nukelia į XX a. laikus, kuriuose santykiai buvo ne mažiau komplikuoti, negu jie yra dabar, o daugelis situacijų dažnam skaitytojui bus pažįstamos iki kaulų smegenų. Romanas akcentuoja gyvenimo trapumą ir kiekvieno iš mūsų laikinumą, taip skatindamas susimąstyti, kam ir kaip skiriame savo laiką, o taip pat - ar ne per dažnai laikome pyktį, ar ne per dažnai pasirenkame atstumti tuos žmones, kuriuos iš tiesų beprotiškai mylime? Noriu tikėti, kad šis kūrinys dar kartą paragins susimąstyti apie būtį ir gal net pakeisti savo požiūrį į tam tikrus dalykus, vykstančius mūsų pačių kasdienybėje.
Rekomenduoju grožinės literatūros mėgėjams, kurie žavisi, kai kūrinio protagonistas panirsta į savo šaknų ir tapatybės paieškas, neretai apnuoginančias juodžiausias paslaptis ir kartu atskleidžiančias akimirkas, kuriomis verta didžiuotis. Jeigu ieškote lengvai perskaitomos ir įtraukiančios istorijos, kurios protagonistė būtų jums artima, siūlau, kadangi šis kūrinys, nestokojantis dinamikos, neleidžia atsitraukti. Rekomenduoju dramatiškų ir vilties teikiančių istorijų gerbėjams, kurie tiki, kad gyvenime niekas nevyksta be reikalo, o kiekvienas likimo smūgis yra skirtas tam, jog augintų mus kaip asmenybę. Jeigu norite gražaus, tyro, kartais skaudinančio ir už širdies griebiančio kūrinio, siūlau, kadangi šioje istorijoje bus visko, nuo ko neatsiejama žmogaus egzistencija.
4/5⭐