Mes skirtingi. Negi skirtis?

by Vilija Girgždė

Knyga poroms, grįsta tyrimais ir ilgamete porų psichoterapijos praktika

Knyga „Mes skirtingi. Negi skirtis?“ atveria asmenines ir sugyvenimo dilemas įsipareigojusiame santykyje. Jos puslapiuose nugulusiose tikrose istorijose skaitytojas atpažins ne tik savo svarstymus ir išgyvenimus, bet ir ras būdų, kaip būti savimi poroje ir su kitu, irgi norinčiu būti savimi. Standartiniai problemų sprendimai „kaip reikia“ nuvilia. Kai partneriai atsigręžia į tai, kokie jie yra, o ne kokie turėtų būti, prasideda ryšio kūryba. Knygoje atskleidžiamas požiūris į skirtybes, kaip atspirties tašką, puoselėjant poros santykį.

Genres: Psychology

270 pages, Paperback

Published January 1, 2023

Reviews

[Algirdas · Rating 3 out of 5]

Savalaikė, reikalinga knyga. Labai nuoširdi, išjausta, labai originali.
Tačiau skaityti trukdė ne tiek sudėtingos santykių problemos, kiek nesušukuotas, susivėlęs tekstas. Štai vienas pavyzdys iš 253 puslapio: "Jos chaotiškumas mane suerzina kiekvieną kartą, betvarkė man neestetiška, bet tai nereiškia, kad sulaukiu jos rūpesčio ir šilumos, - ji myli kitaip." Taip ir lieku nesupratęs, ar čia taip ir turi būti, ar čia praleistas priešdėlis "ne"?
Nepatiko požiūris į mitą kaip į atgyveną ir dar nesutinku su autore, kad konservuoti burokėliai nelabai skanu. Tai tik rodo, kad mes skirtingi :). Nepaisant visų minėtų dalykų, knyga tikrai verta dėmesio.

[Dovilė Stonė · Rating 4 out of 5]

Toks eseistiškas stilius, gal kiek disonuojantis su ant viršelio pateiktu pristatymu, kad knyga "tyrimais grįsta". Tikėjausi kažko akademiškesnio ir gal analitiškesnio, gilesnio. Bet nieko, greit prisiderinau savo lūkesčius ir smalsiai paplaukiojau turtingoje autorės psichoterapinio darbo patirtyje.

Tekstas gana lengvas, tik vietomis skamba kaip taiklių sentencijų koliažas, o vietomis - kaip kebli verstinė konstrukcija. Bet stipriai nesupykdė. Pagrindinė mintis aiški, pristatyta ir apsvarstyta įvairiais kampais, trumpi darbinių atvejų fragmentai gražiai ją iliustruoja. Pasižymėjau kelias ištraukas, bet iš esmės knyga vertingiausia kaip visuma, kviečianti apsvarstyti, ar tikrai tie tarpusavio skirtumai yra toks jau dealbreakeris. Aiškių gairių atsakymui rasti nepateikia (ir gerai) - reiks ieškoti patiems, bet procesas vertas pabandymo.

Patiko pora naujų terminų: susiskirti (čia kai gebi aprėpti partnerio skirtumus, užuot bandęs jį savaip modifikuoti) ir atminties karas (čia kai pykstamasi apie tai, kas ką pasakė, bandant apginti savo Tiesiausią Tiesą).

"Pykčio proveržiai yra apleisto, nepažinto jausmo padariniai."

"Patys sunkiausi poros konsultacijų etapai yra ne tada, kai partneriai neranda bendros kalbos, o tada, kai ateina laikas eksperimentuoti atskirumą. Tada sulaukiu kaltinimų, neva taikomas metodas skiria šeimą. Kaltinimus priimu kaip baimes ir nesiliauju kvietusi eksperimentuoti. Kai kurie šioje vietoje sustojo ir nebelankė psichoterapijos. Baimė išsiskirti neleido pagyventi mintimis apie atskirumą ir veikti - pabūti su savo svajone, išdrįsti tapti nepatogiam partneriui, prisiminti savo pomėgį, neišpildytą norą."

"Dviejų tiesų įteisinimas poros santykiuose padeda į įtemptas situacijas pažvelgti naujai, pamiršti tai, ką iki šiol žinojai, susipažinti su savimi ir su kitu kitokiu. Kai pora gyvena pagal vienos tiesos principą, jie ištobulina priemones kovoti, kurio tiesa teisingesnė.
Kartais tenka nukeliauti ilgą kelionę, kad antroji tiesa ateitų į santykį, vien susitarimo nepakanka. Sukurti lygiavertiškumą pavyksta kalbantis asmeniškai, kai partneriai susidomi vienas kitu kaip žmogumi, turinčiu savo vidinį pasaulį."

[Skaistė Girtienė · Rating 5 out of 5]

Sudomino knygos pavadinimas ir tai, kad tai knyga poroms. Kažko tokio ir ieškojau. Knyga pateisino ir viršijo mano lūkesčius. Skaityti gana lengva, nes tekstas suskaidytas nedideliais skyreliais su temomis. Skaityti gana sunku, nes skaitydama panirdavau į savo pačios patirtis poroje, šeimoje ir reikėdavo laiko pamąstyti. Tai nėra greitas skaitinys ar paruoštas receptas. Tai daugiau kelionė į save ir per save, pasitelkiant autorės patirtis ir įžvalgas. Išsinešiau tikrai daug ir manau, dar ne kartą skaitysiu ateityje.

[Ugnė Ritchik · Rating 4 out of 5]

Knygą nusipirkau kažkurį rudenį. Skaičiau lėtai, vis po truputėlį, lyg paragaujant, pauostant, po truputį patiriant tekstą ir kiekvieną skirtingą sesijos fragmentą. Knygą nusipirkau rudenį, o žiemą lakiau porų terapiją pas Viliją. Pradėjome gal rudeniop, lankėmės retai, tad vis žiemėjo. Pamenu kartą pakeliui į sesiją buvo prisnigę. Šalta, niūru, ir šlapia. Kaip ir mudviejų tarpusavio santykis, kuris buvo jau gerokai apniūkęs.

Skaičiau knygą ir vis prisimindavau tas sesijas, kurių nedaug išties buvo, gal penkios ar šešios. Jose buvo daug tuštumos. Atsimindavau gal ne pačias sesijas, bet tą aplinką ir jausmą aplink. Susitikdavome terapeutės namuose (bent jau man taip pasirodė). Tokie gražūs, šviesūs, jaukūs ir visiškai tušti namai. Pamenu sėdėdavau savo krėsle prieš sesiją, apžiūrinėdavau kambarį ir keista kaskart būdavo kaip mažai daiktų - pora fotelių, šviestuvas ant lubų ir pora vazonų su augalais ant palangių. Viskas. Daugiau nieko. Visur pieno baltumo spalva, jaukuma ir visiškas minimalizmas. Taip ir knygoje. Daug tuštumos. Daug pasakoma, bet daugiau nepasakoma. Daugiau lieka tarp eilučių, nutylėjimuose, savo pamąstymuose. Kiekvieną mintį tarsi galima pratęsti, dar paplėtoti, eiti gilyn. Ir visgi netrūksta. Gal dėl to skaičiau lėtai ir po truputį. Tarsi tarpuose pridurdavau pati savo eilutes, akumuliuodavau per savo patirtį. O kartais tiesiog pabosdavo ir darydavau didesnę pertrauką nuo tų visų tarpų ir pauzių. Greitame gyvenime sunku būti lėtai.

Knyga tarsi sudaryta iš mažų dalių kurios sudaro visumą. Vieną kurią išėmus visuma pakis, bet ją visiškai galima palikti ir vieną. Nėra vientisumo, ar kažkokios vienos besirutuliojančios istorijos. Terapinių sesijų nuotrupos, pamąstymai, aplinkos aptarimai kurie dažnai atspindi sesijos, ar autorės nuotaiką. Vientisumas gal yra išties. Apie tai kaip poroje susitikti savo skirtingumuose. Matyti kitą kaip kitą ne kaip savo tąsumą. Apie tai kaip būti savimi santykyje, neprarandant savęs, bet ir neatstumiant kito. Tai tik skamba lengvai. Išties yra visai nelengva. Netgi sunku. Ir niekas mūsų dar to nemokė. Nes santykių kaipo tokių konceptas kinta, nuo to koks buvo seniau, kur du tampa vienu ir viskas. Kinta laikai, kinta santykių konceptai.

Knyga geštaltiška. Lėta. Banguojanti. Stebinti procesą, nesifokusuojanti į rezultatą. Moko niekur neskubėti. Nebėgti. Susitikti. Pajausti. Kas su tavimi dabar vyksta? Ką jauti? Patirti dialogą su kitu, kuomet kitą išties pamatai, ne tik į kitą žiūri.

Vietomis erzinausi dėl leidybos sprendimų - skirtingų šriftų ir sintaksės ženklų. O gal dėl tų tuštumos vietų. Bet visomoje patiko. Pasileidau lėtam bangavimui ir bangavau. Tekste tarsi jūroje. O gal rudenio vėjyje.

Rekomenduoju visiems mėginantiems surasti ir nepamesti savęs su kitu, kitokiu. Ir dar siekiantiems išmokti priimti kitą, kitokį, pažvelgti į skirtingumą su smalsumu. O kaip įdomu!

Išleido “Alma littera”, 2023

[Austėja Urbonaitė · Rating 2 out of 5]

Nuvylė knygos teksto kokybė, vietomis susidaro įspūdis, kad knyga parašyta ne originalo kalba, o (prastai) versta. Pastraipų ir skyrių pradžia neturi aiškaus ryšio su pabaiga. Knygoje aiški pagrindinė mintis, apie poreikį santykyje priimti kito skirtingumą, tačiau ji perduodama labai padrikais pasakojimais apie "jį" ir "ją". Skaitant kyla mintis, kad tai tiesiog autorės užrašai sesijų metu, kurie nesėkmingai bandyti sudėti į vientisą tekstą.
Knygos mintis graži ir galbūt yra skaitytojų, kuriems toks stilius priimtinas, tačiau mano nuomone tų pačių idėjų kokybiškesniu formatu galima pasisemti iš pačios autorės referuojamo Alain de Botton.

[Ugnė Vingelė · Rating 5 out of 5]

“Tie, kurie knygoje ieškojo atsakymo, gali būti, kad rado sau klausimų.” 264 psl.

Ne vienoje vietoje mano oda pašiurpus buvo nuo jausmo, kad Vilija slapta stebėjo mane ir aprašė mane žodis-žodin.

Parašyta taip jautriai, empatiškai, nevertinančiai ir nesmerkiančiai. Toks lyg kvietimas pažvelgti į ryšį giliau, nepamokslaujant, jautriau sau, jusliau ir pauziau išbūti nejaukume.

Mažiau “arba-arba”, daugiau “ir-ir”.

5/5

[Veslava · Rating 4 out of 5]

Knyga parašyta gan padrikai, pavadinčiau tai “psichoterapeutės užrašai” , atrodo autorei labai norėjosi išlieti kažkur susikaupusias mintis ir energiją. Nepaisant rašymo stiliaus verta paskaityti bent vienam iš poros, daug neblogų minčių iš konkrecių situacijų. Tie, kas yra poroje, tam tikrose situacijose lengvai atpažins save ir savo porą.

[Dovilė · Rating 4 out of 5]

Daug žinomų tiesų pasikartojimui, naujų pastabų dėmesio atkreipimui, idėjų geresniam tarpusavio ryšiui ir supratimui.

[Rūta · Rating 4 out of 5]

Kupinas ramybės pasakojimas apie sudėtingus dalykus. Vietomis gal kiek padrikos mintys, bet skyrelių temų ribose. Ką išsinešu perskaičius šią knygą -- negalima įstrigti su sustingusiomis išvadomis apie kitą, svarbu atsiverti įsiklausymui į kitą, mokytis sugyventi su skirtybėmis.

[Tania Gurova · Rating 5 out of 5]

Unikali knyga, išsiskirianti iš kitų savo kvietimu sustoji ir pažvelgti kas vyksta savyje, poroje, aplinkui

[Indre Savulione · Rating 4 out of 5]

Labai tiko ir patiko knygos forma, teksto tėkmė. Pasijuto autorės laikysena - atidžiai stebėti, neskubėti daryti išvadų, smalsauti, nuolat atsinaujinti.

"Skirtybės susitinka, kiekvienas suvokia save ir pasitikrina, ar gali gyventi su kito skirtybe, ar gali ją aprėpti, ar tenka išliūdėti, kad kažkuri skirtybė ar jų suma santykyje nesuderinama."

[Eglė Lašinskienė · Rating 4 out of 5]

"Ji jau trečią kartą kartoja savo versiją, jis stebisi, kad su kitais žmonėmis gali susikalbėti, o su ja nepavyksta. "Dabar jūs kariaujate atminties karą", - prasitariu kostelėjusi, kad mano balsas pasiektų jų ausis. Atminties karo terminą pasiskolinau iš istoriko Norberto Černiausko, jis taip vadina naratyvų karą, kaip praeities įvykiai turėtų būti suprantami šiandienos perspektyvoje. Atminties karas poroje - tai tęsinys kovos, kas kaip klostėsi ir kas ką pasakė. Turinio reikšmė išblanksta, išlieka procesas. Daug karščio, daug kartojimosi, neišsprendimo, atmintis palaikant savąją perspektyvą pastato neįveikiamą sieną."

"Manau, žmogaus gyvenimas yra jo aktyvių arba pasyvių sprendimų grandinė. Tada, kai susiejame savo gyvenimą su kitu žmogumi, kai kurie sprendimai tampa bendri. Ne kartą atsidurdavau diskusijose, kad partneriams sunku spręsti. Paprastai sprendimo ieškojimas parodo kiekvieno skirtybes. Ilgainiu bendri sprendimai gali atpratinti imtis asmeniškų sprendimų. Nė vienas, net geriausio linkintis artimas žmogus, už mane nenuspręs nei lemtingų gyvenimiškų sprendimų, nei paprastų kasdienių. Labiausiai save žinau aš pats. Pavyzdžiui, sprendimas išsaugoti santykį, šeimą yra visiškai asmeniškas, nes būna etapų, kai prireikia patikėti, dėti pastangas ir pereiti sunkumus už abu."

"Mes galime pastebėti labiau įsitempusius žmones, kai nesame su jais glaudžiai emociškai susiję. Lengviau atpažinti įtampą draugų šeimose, partnerio tèvų santykyje, kituose kolektyvuose, kituose miestuose. Savo įtampai neretai esame akli ir kurti, nebent susidomime ir praktikuojame savistabą. Truputelį nu- klysdama galvoju, kad ateityje laimės ne tos mokyklos, kurios jaunas smegenis prikemša žinių, sudėtingy tekstų ir formulių, o tos, kurios dar moko meditacijos, savistabos, saves suvokimo ir savęs pajautos, nes būtent šių igūdžių reikia visuomenei ir jų ne visos šeimos išmoko savo vaikus."

[Beatričė · Rating 3 out of 5]

,,Žmonės pameta save. Taip visada būdavo. Tik savęs rasti dar nepavyksta pasitelkus išmaniąsias programėles."

3.5⭐

Iš mamos pasiskolinta knyga apie kurią nežinojau nieko. Painfluencinta (nors pati mama knygos neskaitė) ėmiausi skaityti ir perskaičiau greitai, nors buvo momentų, kai užversdavau, kad pergalvočiau, ką perskaičiau.

Ar čia yra kažkokia life changing knyga apversianti santykius su savimi ir kitu žmogumi aukštyn kojomis? Nemanau, bet gerų idėjų yra. Būtų buvę dar geriau jei tekstas būtų geriau/švariau suredaguotas (arba kitaip mintys išreikštos). Pritrūko sklandumo ir stiliaus lengvumo, nors ir kalbama apie rimtus dalykus.

Knyga, kurią (galimai) galima skaityti ne kartą, atsiversti aktualias vietas ir pakartotinai jas pravirškinti. Išsinešiau gerų minčių savirefleksijai, bet ar skaitysiu dar sykį, abejoju.

[Ramu · Rating 4 out of 5]

Įdomaus stiliaus parašymas. Skaityti po mažą gabaliuką, greit visko neperskaitysi. Tokia labiau terapinė knyga. Skaitai, ir žiūri, kokie jausmai tavy kyla, ką atrakina, kas prakalba ir kokie atsakymai ateina.

Manau, kad kiekvienąkart skaitant galima pastebėti skirtingus aspektus ar pajausti skirtingus jausmus, priklausomai kokiam gyvenimo tarpsny esi :)
Tad pritariu autorės minčiai,kad "knyga bus perskaityta tiek būdų, kiek bus skaitytojų"

[Ieva · Rating 5 out of 5]

Išjausta, švelni, gili ir skatinanti išjausti, sustoti, apgalvoti ir, bent man, visiškai kitaip pažiūrėti į bendravimą. Pradedant skaityti lūkestis buvo kitoks, visgi knyga nustebino, davė daug minčių, kartais norėjosi sustoti ir apmąstyti ir gal net turėti namuose, kad laikas nuo laiko grįžti ir sau priminti.

[Jolanta · Rating 4 out of 5]

Ant popieriaus viskas atrodo teisingai, bet praktikoje yra kitaip. Santuokai reikalingas dviejų žmonių apsisprendimas, o išsiskyrimui užtenka ir vieno. Ir jei vienas pasiryžęs kurti, saugoti ir puoselėti ryšį, jo mokytis, klysti, stotis ir vėl mokytis, o kitas kiekvienam skersvėjui pūstelėjus trenkia durimis ir pabėga ten, kur lengviau, tai visai nesvarbu, ką skaito tas pirmasis.

[Slyvų Uogienė · Rating 4 out of 5]

Iš esmės autorės mintys patiko, kilo ir pačiai minčių, buvo erdvės saviems pamąstymams. Tačiau kartu knyga skaitėsi lėtai ir sunkiai, vietomis pamesdavau autorės mintį. Galiausiai užbaigiau audio versija, ši kažkaip geriau susiklausė.

[Edita Minik · Rating 5 out of 5]

Norisi skaityti iš lėto, vis apmąstant, dar kartą sugrįžtant prie vienos ar kitos pastraipos perprantant jų gylį apie visokį gyvenimą poroje.

[Deimantė Grigaitė · Rating 3 out of 5]

,,Žmogaus savitumas gali išryškėti tik santykyje su kitu.”

[Jonas Moonstomper · Rating 5 out of 5]

man labai patiko. konkrečiai ir tiesiai išryškinamos problemos ir jų sprendimo būdai. kiekviena pora ir ne pora turi perskaityti, kad susivokti ir pamatyti save ir kitą iš šono.