175-ųjų Žemaitės gimimo metinių proga Mažosios klasikos knygelėje išleidžiami rinktiniai apsakymai, kurie realistiškai atspindi dramatišką XIX a. Lietuvos kaimo žmonių gyvenimą.
Žemaitė savo apsakymuose vaizduoja lietuvių valstiečių kasdienybę, vaizdžiai perteikia ne tik juos supančią gamtą, bet ir tipinius XIX a. žmonių paveikslus, papročius ir buitį. Pagrindinė Žemaitės apsakymų tema – moteris ir jos gyvenimas, neretai sunkus ir net tragiškas.
Žemaitės apsakymuose bene pagrindinis tragedijos kaltininkas – pinigai ir begalinis jų troškimas, skurdas ir nedarnūs santykiai. Santuokos dėl kraičio, o ne iš meilės yra dažniausios. Apsakymuose atsiskleidžia visas bendražmogiškų situacijų spektras: laimės troškimas, sunkūs pasirinkimai bei apsisprendimai ne dėl savęs, o dėl kitų, kantrus susitaikymas arba noras priešintis, persekiojantis kaltės jausmas, neištaisomos klaidos.
Ypatingi Žemaitės apsakymuose – dialogai, kiekvienas herojus turi savo unikalią kalbą (Vingių Jonui būdingas priežodis „taigi taigi kaipgis", Petrui Kurmeliui „pamatysma toliau..."), per kurią išreiškiamas herojaus charakteris, jo pasaulėžiūra.
Šioje knygoje rasite 3 garsiausius Žemaitės apsakymus: „Marti", „Kunigo naudą velniai gaudo" ir „Petras Kurmelis".
Žemaitė (literally female Samogitian) – a pen name of Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė; 4 June [O.S. 23 May] 1845 in Bukantė near Plungė – 7 December 1921 in Marijampolė) was a Lithuanian/Samogitian writer. Born to impoverished gentry, she became one of the major participants in the Lithuanian National Revival. She wrote about peasant life in the style best described as realism.
Neskaičiau Žemaitės mokykloje ir labai tuo džiaugiuosi, nes antraip šiuos apsakymus galbūt matyčiau visai kitaip: taip, kaip mokytoja pasakė, kaip reikia suprasti. Aplamai kalbant, nors ir sunku būtų kitiems tuo patikėti: jautėsi kažkaip sava ir pažįstama. Nežinau ar todėl, kad daug senelė pasakojo apie tokius laikus, ar todėl, kad pačiam teko savo akimis matyti ir ausimis girdėti taip bendraujančius žmones. Nors nebe taip stipriai, bet vis dar šiek tiek atspindi Lietuviško kaimo senolių gyvenimą. Žinoma, kaip žemaitikui labai patiko ir žemaitukui išsireiškimai. Tiesa, skaitėsi sunkiai, sudėtingai kažkaip parašyta...
It was a very good read about village life and what problems there are. In this book I really liked how she writes about how a woman can't choose her husband and her family says that she has to marry an unknown man just because he has a lot of money. But the part I most enjoyed was were she wrote about what life in a village looks like, while you are in a happy place with good people.
Labai patiko tai, kad vaizdžiai aprašomas lietuvių valstiečių kasdienis gyvenimas, tačiau buvo gana sunku suprasti. Daug žodžių iš žemaitiškų, senovinių lietuviškų žodynų. Istorija gan tragiška, bet įdomi. Man gaila Katrės. :( 3,5 ★
Man buvo sunku susidaryti aiškią nuomonę apie šį kūrinį. Seniai buvau skaičiusi lietuvių klasikos, o „Marti“ man priminė, kodėl tokie kūriniai ne visada patinka. Viskas labai niūru – visur skurdas, nelaimės, tarsi nėra jokios vilties ar šviesos gyvenime. Kūrinys pasakoja apie jauną merginą Juliją, kuri išteka be meilės ir atsiduria šeimoje, kur žmonės tingūs, šalti ir abejingi. Jos gyvenimas tampa labai sunkus, ji neturi už ko laikytis, nėra kam padėti. Autorė tarsi palieka pagrindinę veikėją tiesiog plaukti pasroviui – arba tiksliau, skęsti. Man šis kūrinys nepatiko, nes jame per daug tamsos ir beviltiškumo. Perskaičiusi tokią istoriją, dar labiau pajuntu, kiek daug neteisybės gyvenime, ir tai labai slėgia.
This entire review has been hidden because of spoilers.