Knygos pavadinimas puikiai atspindi pagrindinę jos mintį. Po pirmųjų skyrių man norėjosi atidėti knygą, nes labai nemėgstu, kai sakiniai ir mintys pradeda kartotis ir skaitai tą patį per aplinkui. Bet vėlesniuose skyriuose buvo paliečiamos kitos temos ir darėsi vis įdomiau, todėl džiaugiuosi kad knygos nemečiau. Buvo vietų, kurias norėjosi apmąstyti, taiklios įžvalgos. Knygoje autorė pateikia ir įvairių užduočių, palikdama vietos atsakymams įrašyti, man jos pasirodė nebūtinos.
Visos mūsų patirtys ir išgyvenimai formuoja mūsų elgesį. Išties sunku žiūrėti tik į savo vaiką, į esamą situaciją ir nebandyti atkartoti mūsų tėvų žodžių, veiksmų, nes viską mes nešamės su savimi. Norime apsaugoti savo vaikutį nuo neigiamų išgyvenimų, ką patys esame patyrę, ir kažko jam neleidžiam, draudžiam, o tai juk jo gyvenimas, jis pats turi patirti ir mokytis. Tai nuolatinis darbas su savimi, ir plonytė riba, tarp vaiko auklėjimo ir savęs. Knyga pasirodė naudinga.
🖋 Vaikystė ir ypač paauglystė yra tas laikas, kai žmonės leidžiasi į eksperimentus ir savęs paieškas, bandydami išsiaiškinti savo pomėgius, interesus, moralines nuostatas, vertybes, tikslus ir svajones. Sprendimų, kurie dažnai gali pasirodyti besantys klaidingi, priėmimas yra svarbi šių eksperimentų dalis. Koreguodami ir valdydami nepageidaujamas pasekmes, vaikai pirmiausia pažįsta save ir išmoksta patenkinti savo poreikius.
🖋 ❌️ ..aš taip bijau priimti neteisingą sprendimą, jog geriau nepriimu jokio. Plaukiu pasroviui ir leidžiu nuspręsti kitiems.