Debiutavęs 1960 m., išleidęs daug poezijos knygų, šiame naujų eilėraščių rinkinyje poetas savaip tęsia ankstesnės knygos „Sugrįžimai“ (2010) meninį kelią: visuomenės ir kultūros sąveikos, laiko tėkmės apmąstymus. Daugėja autorefleksijų, sąlyčių su mitų situacijomis, pastangų turtinti ir naujinti kalbą.
„... regėt ateinančius nueinančius žingsnius tikėt savom versmėm tekėti tik iš jų susidraugauti su dangum su belaikiu išmokt pažvelgt iš paukščių skrydžio aukštumos ir džiūgaut kai pražysta atšlaitės melsvai ant lapų užrašytą tylumą skaityt“
Jonas Jakštas – poetas, vertėjas. Gimė 1931 02 08 Bikūnuose, Utenos rajone. 1959 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. 1954–1957 m. dirbo korektoriumi laikraštyje „Tiesa“, 1957–1964 m. literatūriniu darbuotju žurnale „Švyturys“. 1964–1972 m. buvo atsidėjęs rašytojo darbui. 1972–1990 m. Lietuvos televizijoje ir radijuje (LRT) dirbo Literatūros ir dramos redakcijos vyresniuoju redaktoriumi, 1990–1993 m. vyriausiuoju redaktoriumi. 1994 m. rengė radijo laidą „Po lyros ženklu“. Periodinėje spaudoje paskelbė publicistinių straipsnių kultūros ir visuomenės gyvenimo klausimais, dokumentine medžiaga grįstų grožinių novelių apie įvairių tautų rašytojus. Jo kūrybos išversta į moldavų, ukrainų, rusų, baltarusių, lenkų ir kitas kalbas. Sukūręs dainų tekstų, išvertęs užsienio rašytojų poezijos ir prozos kūrinių, knygų vaikams. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla – nuo 1966 m.