Sidabro juodumo

by Bruno K. Öijer, Gintaras Grajauskas (Translator), Liana Ruokytė-Jonsson (Translator)

Bruno K. Öijer (g. 1951) – švedų poetas, poezijos performansų atlikėjas, maištininkas, autsaideris. Nemaža dalis literatūros kritikų įtraukia jį į geriausių šių dienų Švedijos poetų penketuką. Praėjus beveik 20 metų nuo pirmosios poeto rinktinės lietuvių kalba „Kol nuodai veikia išleidimo" (Apostrofa, 2004) lietuvių skaitytojams pateikiami du naujausi švedų poeto rinkiniai vienoje knygoje – pirmąkart publikuojami 102 eilėraščių vertimai.

Tai paveiki laisvo žmogaus poezija, kurioje skaidri atmintis, vaizduotė ir aistra veikia kaip priešnuodžiai nuo naivumo. Eilėraščiai paradoksaliai įtraukia į gyvenimiškas situacijas ir skatina išlikti nepatikliems: tarytum stebėtume aplinkybių blaškomą figūrą, kuri nuolat išbando konvencines mąstymo ribas. Tokia poezija nenuvilia, nes plečia vidinio gyvenimo suvokimą – sielą gali paversti nusikaltimo vieta ir priminti, kaip gyvybiškai svarbu nepasiduoti inercijai. – Neringa Butnoriūtė

Öijerio peilis aštrus. Jo judesiai taupūs ir tikslūs. Jis atveria vieną po kito sielos lašinių sluoksnius – baimės, nerimo, puikybės, paikumo. – Rimantas Kmita

Bruno K. Öijerio eilės – tarp dantų girgždantis tikrumas. Lėtas degimas atminties dykrose, suprantant, kad galbūt laimei būna visada per vėlu. Galbūt viskas, ko iš mūsų negali atimti – tik liūdesys, tačiau poeto eilės skamba kaip šviesos blyksnis, vedantis mus į paslaptį, į ramybės vietą, kur vandenyje skęsta žiedas. Sidabro juodumo. – Audrius Ožalas

Genres: Poetry

240 pages, Paperback

Published February 1, 2023

About the author

Bruno Keats Öijer is a renowned contemporary Swedish poet. His first collection of poems "Sång för anarkismen"(Song for Anarchism) was published in 1973.

Öijer is perhaps most appreciated as a stage performance poet, and has made notable appearances in front of large audiences.

Reviews

[Kristina Monika · Rating 4 out of 5]

Čia radau stiprų ir koncentruotą žodį bei skaidrų (beveik permatomą) liūdesį. Skaitant, atrodo lyg autoriaus viduje nurimo visos audros ir atėjo susitaikymas bei priėmimas - ilgesio, liūdesio, praeities ir ateities.
Gražu ir stipru.

nemeluoju
aš kasdien vis lengvėju
beveik jau nebesiekiu kojomis žemės
slystu iš gyvenimo
tarytum
būčiau išrovęs plunksną iš negyvėlio apdaro
ir viską supratęs
ir įpratinęs ranką prie jos
ir galiausiai įvaldęs
ir galiausiai suvokęs apie ką visa tai
-------------------------------
Tiesos nėra

nėra jokios
tiesos apie žmogų

jis gali užsigeisti kad jį nuskandintų jūroje
arba kad jo pelenus iššautų į kosmosą

jis gali įsidurti adata siūdamas
pašerti benamį šunį
ar sudeginti kaimyno sodybą

jis gali stovėti nuogutėlis
bet taip ir neatsiverti
sapnuose jis gali perplaukti spygliuotą vielą
arba verkti name
besišypsančiame visais langais

jis gali stebėti kaip žydi magnolija
ir lediniu žvilgsniu užšaldyti veidrodį
jis gali sau į plaukus įpinti tylą
ir klausytis greitkelio gaudesio

jis galėjo būti gimęs su skyle širdyje
priversti tave jo ilgėtis visą gyvenimą
jis galėjo pažadėti kad vieną dieną išeis ieškoti tavęs
bet jis taip ir nesuteikė tau galimybės jį įsileisti
tiesiog stovėjo ir beldė į tavo duris
vėjo krumpliais

[Lina Simutytė · Rating 5 out of 5]

Labai labai labai

[zvyre · Rating 4 out of 5]

Jei ne R. Kmitos „Öijerio peilis“, būtų 3*.

Ne mano poetas, bet yra kas užgauna dūšelę.

[Jolanta Jolanciukas · Rating 4 out of 5]

4,5⭐️

[Džiugas Babenskas]

Nors dienai norėčiau nesijausti kaip Bruno eilėraštis.
Neplėšomas. Nedraskomas. Nepjaustomas žodžių, šešėlių ir liūdesio.

Ir gyvenčiau sau tądien, neišdžiuvusiomis akimis.

[Zalias · Rating 4 out of 5]

tąnakt tau užmigus
kitas pasaulis vogčiomis
ėmė skverbtis į tavo kūną
jau buvo įkūręs ten
svetimus uostus ir kelius
gundančius tavo sielą

ir tu iškeliavai
pagaliau išsiruošei
net neatsisukai
nepastebėjai kad toji kuria kadaise buvai
raudodama bėgo paskui
migindama tave sustabdyti
bet galiausiai nuleido rankas

lagaminas kurį išnešei buvo lengvas
tavo praeitis
sunkėsi pro siūles
jos spalvos bluko
ir sklaidės ore rūko šuorais

privertė automobilį
sulėtinti greitkelyje
paskui padidino greitį ir nulėkė
palikęs už savęs rūko juostas
kažkam priekinėje sėdynėje šmėstelėjo mintis
atsisuko ir pasižiūrėjo
pats nesuprasdamas kodėl

[Vaida Pu · Rating 2 out of 5]

Sako apie šią knygą, kad visuma sukuria magiją tad perskaičiau iki galo. Neužkabino jo eilės, nors buvo keletas patikusių eilėraščių. Ne mano poetas.

[Aleksandras Rimdžius · Rating 1 out of 5]

Nežinau ar aš toks durnas
O gal tik gilus
Atėjau virtuvėn
Jau pamiršęs kodėl
Nieko
Protingos galvos
Prirašys už mane poezijos
Ko man ten galėjo prireikti
Pririekti
Oije(r)

[Ernestas Noreika · Rating 5 out of 5]

Stipri, skaidri poezija, išties patiko, malonumas skaityti tokius eilėraščius. Jie ir kitokie nei knygoje "kol nuodai veikia", bet kartu ir nepraradę to vidinio užtaiso, išlaikantys tąsą. Gražu.