What do you think?
Rate this book
Mėlynas kraujas
Radvilos. Priartėję prie karalių
Chodkevičiai. Metę pirštinę Radviloms
Sapiegos. Nuo raštininkų iškilę iki kanclerių
Pacai. Nekarūnuoti Lietuvos valdovai
Tiškevičiai. Lietuvos turtingiausi ir galingiausi
Penkios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės – neatsiejama Europos elito epochos dalis. Ar per amžių rūką, skiriantį mus nuo anų laikų, įmanoma įžvelgti ne tik jų klestėjimo, pakilimų, nuopuolių ženklus, bet ir konkrečius žmones? Gyvenusius dorai ir nedorai, konkuravusius tarpusavyje, rezgusius intrigas, mylėjusius ir meile netikėjusius, azartiškai dėliojusius savo vaikų vedybų pasjansus, siekusius užsitikrinti amžinąjį gyvenimą?
Valdovų rūmų kultūros istorikas Eimantas Gudas apie įtakingiausias gimines pasakoja gyvai, su amą atimančiomis smulkmenomis, pasitelkdamas galybę senovinių iliustracijų. O charizmatiškasis ekskursijų gidas, dar žinomas kaip „Rūstus gidas", dailės istorikas Donatas Jokūbaitis siūlo E. Gudo pasakojimą patirti patiems – pasivaikščioti penkias mūsų gimines menančiais maršrutais.
Kuriam Radvilai laiškus Prancūzijos karalius Liudvikas XIII pradėdavo kreipiniu „pusbroli"? Kuris Chodkevičius laiške žmonai guodėsi: „Prisidariau gėdos pas valdovą puotoje. Trenkiau taurę išgėręs sau į galvą"? Kuris Lietuvos ir Lenkijos valdovas suėdė Pacų giminę? O kuris Sapiega freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidengimas" Vilniaus katedroje vaizduojamas dar negimęs? Kodėl tarpukario Lietuvai nereikėjo Tiškevičių ir kitų aristokratų?
Chodkevičiai. Metę pirštinę Radviloms
Sapiegos. Nuo raštininkų iškilę iki kanclerių
Pacai. Nekarūnuoti Lietuvos valdovai
Tiškevičiai. Lietuvos turtingiausi ir galingiausi
Penkios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės – neatsiejama Europos elito epochos dalis. Ar per amžių rūką, skiriantį mus nuo anų laikų, įmanoma įžvelgti ne tik jų klestėjimo, pakilimų, nuopuolių ženklus, bet ir konkrečius žmones? Gyvenusius dorai ir nedorai, konkuravusius tarpusavyje, rezgusius intrigas, mylėjusius ir meile netikėjusius, azartiškai dėliojusius savo vaikų vedybų pasjansus, siekusius užsitikrinti amžinąjį gyvenimą?
Valdovų rūmų kultūros istorikas Eimantas Gudas apie įtakingiausias gimines pasakoja gyvai, su amą atimančiomis smulkmenomis, pasitelkdamas galybę senovinių iliustracijų. O charizmatiškasis ekskursijų gidas, dar žinomas kaip „Rūstus gidas", dailės istorikas Donatas Jokūbaitis siūlo E. Gudo pasakojimą patirti patiems – pasivaikščioti penkias mūsų gimines menančiais maršrutais.
Kuriam Radvilai laiškus Prancūzijos karalius Liudvikas XIII pradėdavo kreipiniu „pusbroli"? Kuris Chodkevičius laiške žmonai guodėsi: „Prisidariau gėdos pas valdovą puotoje. Trenkiau taurę išgėręs sau į galvą"? Kuris Lietuvos ir Lenkijos valdovas suėdė Pacų giminę? O kuris Sapiega freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidengimas" Vilniaus katedroje vaizduojamas dar negimęs? Kodėl tarpukario Lietuvai nereikėjo Tiškevičių ir kitų aristokratų?
- GenresHistoryNonfiction
512 pages, Hardcover
First published January 1, 2023
35 people are currently reading
441 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 32 reviews
January 23, 2024
Labai, netgi labai nebloga ir įtraukianti knyga. Tiesa, negaliu pasakyti, kiek iš perskaitytos info nuguls ilgalaikėje atmintyje - vistik labai koncentruotai čia tos istorijos pateikiamos. Bet daug nešnekant, tai buvo tikrai ir įdomu, ir bent kažkiek paedukuotas jaučiuosi. O kai kurie faktai - bet neišduosiu, kurie - išvis yra visiškai mindblowing.
Reziumuojant - gerai būti Radvila. Arba Sapiega. Arba Pacu. Na, supratot mane. :)
Stiprios stiprios 4* - kartais gal kiek pritrūko konteksto ar istorijų, ar bent jau legendų, prie tų gausybės pavardžių.
Reziumuojant - gerai būti Radvila. Arba Sapiega. Arba Pacu. Na, supratot mane. :)
Stiprios stiprios 4* - kartais gal kiek pritrūko konteksto ar istorijų, ar bent jau legendų, prie tų gausybės pavardžių.
March 4, 2023
Apie penkias įtakingiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gimines nuo jų kilmės iki šių laikų, papildant pasakojimą nuostabia vaizdine medžiaga. O dar ir galimybė patiems "aplankyti" šias gimines, tiesa, gaila, kad tik Vilniuje.
Šiandieniniame geopolitiniame kontekste ypatingai svarbi šios knygos žinia ta, kad nesvarbu, kokia kalba kalbi, iš kokių žemių kilęs, gali būti tikras savo Tėvynės patriotas - puoselėtojas ir gynėjas - jeigu tu nusprendei pats, kad tavo Tėvynė yra Lietuva.
Šiandieniniame geopolitiniame kontekste ypatingai svarbi šios knygos žinia ta, kad nesvarbu, kokia kalba kalbi, iš kokių žemių kilęs, gali būti tikras savo Tėvynės patriotas - puoselėtojas ir gynėjas - jeigu tu nusprendei pats, kad tavo Tėvynė yra Lietuva.
May 2, 2023
Puiki knyga pažinčiai su garsiausiomis LDK giminėmis, perbėgama per kiekvienos giminės garsiausius asmenis ir pagrindinius giminės bruožus bei pasiekimus. Vienas minusas, kad knygoje nėra pavaizduoti šeimų medžiai, galėtų būti bent jau tų asmenų, kurie aprašomi.
September 26, 2024
Kokia senų laikų didybė. Radvilos, Chodkevičiai, Sapiegos, Pacai, Tiškevičiai. Kokios neįtikėtinos buvo pareigos, pavyzdžiui vėliavininkas, jų Radvilų giminė turėjo net du; kambarininkas, palydintis į lovą vakare, pakeliantis rytą (net keturi); taurininkas ir pataurininkas (12 pataurininkų jaunųjų Radvilų šias pareigas iš viso ėjo 106 metus!). Protu nesuvokiama.
Amžina lietuvių ir lenkų konkurencija. Kaip anais laikais taip ir dabar.
Tikrai klaidingai maniau, kad pavardės priesaga -evič lenkiška, iš tikrųjų tai išeivių iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių kilmės ženklas. Tai gal ir manyje teka nors lašelis to "mėlyno kraujo".
Eidama per senąsias kapines praeinu žole apaugusį, pakrypusį paminklą, ant kurio užrašyta "Radziwill". Gal tai irgi senosios Radvilų giminės palikuonis?
Istorija neturi trukdyti gyventi toliau, bet jos tikrai nereikia pamiršti.
Amžina lietuvių ir lenkų konkurencija. Kaip anais laikais taip ir dabar.
Tikrai klaidingai maniau, kad pavardės priesaga -evič lenkiška, iš tikrųjų tai išeivių iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių kilmės ženklas. Tai gal ir manyje teka nors lašelis to "mėlyno kraujo".
Eidama per senąsias kapines praeinu žole apaugusį, pakrypusį paminklą, ant kurio užrašyta "Radziwill". Gal tai irgi senosios Radvilų giminės palikuonis?
Istorija neturi trukdyti gyventi toliau, bet jos tikrai nereikia pamiršti.
March 2, 2024
Iš anotacijos:
„Penkios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės – neatsiejama Europos elito epochos dalis. Ar per amžių rūką, skiriantį mus nuo anų laikų, įmanoma įžvelgti ne tik jų klestėjimo, pakilimų, nuopuolių ženklus, bet ir konkrečius žmones? Gyvenusius dorai ir nedorai, konkuravusius tarpusavyje, rezgusius intrigas, mylėjusius ir meile netikėjusius, azartiškai dėliojusius savo vaikų vedybų pasjansus, siekusius užsitikrinti amžinąjį gyvenimą?“
Kaip ir žadama, pasakojama apie penkias įtakingų LDK didikų gimines – Radvilas, Chodkevičius, Pacus, Sapiegas ir Tiškevičius. Prabėgama nuo ištakų iki paskutiniųjų, jei tokių yra likę, giminės atstovų. Pasakojimas balansuoja tarp sauso istorinio ir bandymo tą sausumą pagardinti, kaip toliau anotacijoje teigiama, „amą atimančiomis smulkmenomis“. Gal amo ir neatima, bet skaitosi pakankamai lengvai ir įdomiai, net jei ypatingų atradimų sau nepadarai. Tuo pačiu antrame fone, už tų didikų portretų, piešiasi ir platesnis LDK istorijos vaizdas.
Gido pridėti maršrutai (gaila, apsiribojantys tik Vilniumi) – irgi verti dėmesio, nors pats pasakojimo tonas mane vietom kiek erzino. Na, ir dar tai, kad šis bei tas kartojosi.
Bet kuriuo atveju – reikalinga knyga. O ir pats leidinys – nepriekaištingas savo kokybe ir leidinių gausa.
„Penkios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės – neatsiejama Europos elito epochos dalis. Ar per amžių rūką, skiriantį mus nuo anų laikų, įmanoma įžvelgti ne tik jų klestėjimo, pakilimų, nuopuolių ženklus, bet ir konkrečius žmones? Gyvenusius dorai ir nedorai, konkuravusius tarpusavyje, rezgusius intrigas, mylėjusius ir meile netikėjusius, azartiškai dėliojusius savo vaikų vedybų pasjansus, siekusius užsitikrinti amžinąjį gyvenimą?“
Kaip ir žadama, pasakojama apie penkias įtakingų LDK didikų gimines – Radvilas, Chodkevičius, Pacus, Sapiegas ir Tiškevičius. Prabėgama nuo ištakų iki paskutiniųjų, jei tokių yra likę, giminės atstovų. Pasakojimas balansuoja tarp sauso istorinio ir bandymo tą sausumą pagardinti, kaip toliau anotacijoje teigiama, „amą atimančiomis smulkmenomis“. Gal amo ir neatima, bet skaitosi pakankamai lengvai ir įdomiai, net jei ypatingų atradimų sau nepadarai. Tuo pačiu antrame fone, už tų didikų portretų, piešiasi ir platesnis LDK istorijos vaizdas.
Gido pridėti maršrutai (gaila, apsiribojantys tik Vilniumi) – irgi verti dėmesio, nors pats pasakojimo tonas mane vietom kiek erzino. Na, ir dar tai, kad šis bei tas kartojosi.
Bet kuriuo atveju – reikalinga knyga. O ir pats leidinys – nepriekaištingas savo kokybe ir leidinių gausa.
January 20, 2024
Eimantas Gudas "Mėlynas kraujas"
"Taigi matote: plytos težta, mūrai yra, rūmai gūra, o knyga išlieka"
Aš ir Lietuvos istorija. Mūsų santykiai gana įdomūs ir kiekvienais metais vis stiprėjantys. Ir aš tuo labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Nuoširdžiai manau, kad mes per mažai žinome, vertiname ir įvertiname savo šalies istoriją, kuri mane labai dažnai nustebina. O šios knygos aš taip laukiau! Žinojau, jog pirksiu, nes man tokioms knygoms negaila nei finansų nei laiko jas skaitant. Tik neįsivaizdavau, jog ši knyga man taip patiks.
Vilniaus universiteto istorikas Eimantas Gudas savo knygoje pasakoja apie penkias garsiausias bei įtakingiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gimines, kurios vienaip ar kitaip įtakojo mūsų šalies gyvenimą. Radvilos - nekarūnuotieji Lietuvos valdovai. Giminė, kurios įtaką jaučiame net šiandien. Radvilų giminės atstovai ir šiandien aktyviai dirba Lietuvai ir dėl jos. Dabartinis Lenkijos ambasadorius yra Radvila, o kunigaikštis Motiejus Radvila labai daug prisidėjo prie daugelio parodų rengtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.
Chodkevičiai buvo ta giminė, kurie stipriai konkuravo su Radvilomis ir taip pat paliko savo indelį Lietuvos ir Lenkijos istorijoje. Gaila, kad dar gana mažai žinome apie šią giminę. Sapiegos bei Pacai buvo tos giminės, kurios paliko didelį pėdsaką mūsų šalies istorijoje. Nuostabiausia, jog Lietuvoje turime jų mecenatystės palikimo. Aš su nekantrumu laukiu, kada bus atstatyti Sapiegų XVIII a. rūmai Vilniuje, o nuvykusi į Kaune esantį Pažaislio vienuolyną galiu visą dieną tiesiog grožėtis sukurtu grožiu. Na o dėka grafų Tiškevičių, mes ir dabar galime grožėtis ne vienais rūmais Lietuvoje. Jų įtaka XIX-XX amžiais Lietuvoje buvo didžiulė.
Eimantas Gudas mus kviečia susipažinti su kiekviena giminė, ją atrasti bei suprasti, jog jų dėka Lietuvos Didžiosioji Kunigaikštystė bei Abiejų Tautų Respublika ilgai klestėjo ir buvo stiprios. Galiu drąsiai teigti, jog autorius atliko neeilinį darbą, nes knyga skaitėsi labai lengvai, įdomiai ir man tik norėjosi vieno, kad ji taip greitai nesusiskaitytų. Istorikas aiškiai ir paprastai aiškina įvairius terminus, pareigybės, papročius. Labai apsidžiaugiau radusi ne tik veiklius vyrus, bet ne ką prastesnes moteris.
Aš negaliu ir nenoriu likti šališka šios knygos atžvilgiu, nes mūsų šalyje tokių stiprių, įdomių, pagaulių bei įtraukiančių knygų labai trūksta. Man ši knyga - tikras brangakmenis!! Joje pateikiami tekstai puikūs, o apie iliustracijas bei pateikimo kokybę galėčiau kalbėti nesustodama. Buvo negali įdomu vartyti, nagrinėti, grožėtis ir pajausti dar didesnį pasididžiavimą.
Šioje knygoje taip pat pateikiami maršrutai, kuriais keliaudami kartu su dailės istoriku Donatu Jokūbaičiu galėsite atrasti šių penkių giminių palikimą Vilniuje. Maršrutai tikrai labai įdomūs, tekstai labai išsamūs, šmaikštūs ir kviečiantys atrasti Vilnių dar ir dar kartą.
Tikrai patiks istorijos mylėtojams ir visiems, kurie nori dar labiau pažinti Lietuvos didybę, nes ši knyga leidžia didžiuotis savo šalies praeitimi ir suvokti, jog garbė yra būti Lietuviu!
"Taigi matote: plytos težta, mūrai yra, rūmai gūra, o knyga išlieka"
Aš ir Lietuvos istorija. Mūsų santykiai gana įdomūs ir kiekvienais metais vis stiprėjantys. Ir aš tuo labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Nuoširdžiai manau, kad mes per mažai žinome, vertiname ir įvertiname savo šalies istoriją, kuri mane labai dažnai nustebina. O šios knygos aš taip laukiau! Žinojau, jog pirksiu, nes man tokioms knygoms negaila nei finansų nei laiko jas skaitant. Tik neįsivaizdavau, jog ši knyga man taip patiks.
Vilniaus universiteto istorikas Eimantas Gudas savo knygoje pasakoja apie penkias garsiausias bei įtakingiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gimines, kurios vienaip ar kitaip įtakojo mūsų šalies gyvenimą. Radvilos - nekarūnuotieji Lietuvos valdovai. Giminė, kurios įtaką jaučiame net šiandien. Radvilų giminės atstovai ir šiandien aktyviai dirba Lietuvai ir dėl jos. Dabartinis Lenkijos ambasadorius yra Radvila, o kunigaikštis Motiejus Radvila labai daug prisidėjo prie daugelio parodų rengtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.
Chodkevičiai buvo ta giminė, kurie stipriai konkuravo su Radvilomis ir taip pat paliko savo indelį Lietuvos ir Lenkijos istorijoje. Gaila, kad dar gana mažai žinome apie šią giminę. Sapiegos bei Pacai buvo tos giminės, kurios paliko didelį pėdsaką mūsų šalies istorijoje. Nuostabiausia, jog Lietuvoje turime jų mecenatystės palikimo. Aš su nekantrumu laukiu, kada bus atstatyti Sapiegų XVIII a. rūmai Vilniuje, o nuvykusi į Kaune esantį Pažaislio vienuolyną galiu visą dieną tiesiog grožėtis sukurtu grožiu. Na o dėka grafų Tiškevičių, mes ir dabar galime grožėtis ne vienais rūmais Lietuvoje. Jų įtaka XIX-XX amžiais Lietuvoje buvo didžiulė.
Eimantas Gudas mus kviečia susipažinti su kiekviena giminė, ją atrasti bei suprasti, jog jų dėka Lietuvos Didžiosioji Kunigaikštystė bei Abiejų Tautų Respublika ilgai klestėjo ir buvo stiprios. Galiu drąsiai teigti, jog autorius atliko neeilinį darbą, nes knyga skaitėsi labai lengvai, įdomiai ir man tik norėjosi vieno, kad ji taip greitai nesusiskaitytų. Istorikas aiškiai ir paprastai aiškina įvairius terminus, pareigybės, papročius. Labai apsidžiaugiau radusi ne tik veiklius vyrus, bet ne ką prastesnes moteris.
Aš negaliu ir nenoriu likti šališka šios knygos atžvilgiu, nes mūsų šalyje tokių stiprių, įdomių, pagaulių bei įtraukiančių knygų labai trūksta. Man ši knyga - tikras brangakmenis!! Joje pateikiami tekstai puikūs, o apie iliustracijas bei pateikimo kokybę galėčiau kalbėti nesustodama. Buvo negali įdomu vartyti, nagrinėti, grožėtis ir pajausti dar didesnį pasididžiavimą.
Šioje knygoje taip pat pateikiami maršrutai, kuriais keliaudami kartu su dailės istoriku Donatu Jokūbaičiu galėsite atrasti šių penkių giminių palikimą Vilniuje. Maršrutai tikrai labai įdomūs, tekstai labai išsamūs, šmaikštūs ir kviečiantys atrasti Vilnių dar ir dar kartą.
Tikrai patiks istorijos mylėtojams ir visiems, kurie nori dar labiau pažinti Lietuvos didybę, nes ši knyga leidžia didžiuotis savo šalies praeitimi ir suvokti, jog garbė yra būti Lietuviu!
October 7, 2023
Kartais man kyla apmaudas, kad mokykloje turėjau mokytis istorijos, kuri neturėjo jausmų, neturėjo diskusijos, neturėjo išvadų - tai buvo tik datose įamžintas nuobodulys.
O tokios knygos kaip “Mėlynas kraujas” gi sukelia azartą, intrigą, nuostabą, užkuria visą paletę jausmų nuo meilės iki neapykantos. Neišpasakytai gražus leidimas, lengvas rašymo stilius.
BET nuimu vieną žvaigždutę už teksto kompoziciją pasiklydusią tarp nuotraukų, o taip pat pasigedau geneologinių medžių, kurie vizuliai padėtų pamatyti dinastijų šakas.
Na ir minus antra žvaigždutė už tarp eilučių praskaitomas autoriaus vertybines pozicijas, kurių buvimas savaime nėra blogas, bet aiškiai susikertantis su mano asmeniniu požiūriu. Atsidarius istoriko Facebook profilį susidėliojo visi taškai ant i. Labai ne pakeliui- nuostabu kaip tą prajaučiau vien iš istorinio teksto.
O tokios knygos kaip “Mėlynas kraujas” gi sukelia azartą, intrigą, nuostabą, užkuria visą paletę jausmų nuo meilės iki neapykantos. Neišpasakytai gražus leidimas, lengvas rašymo stilius.
BET nuimu vieną žvaigždutę už teksto kompoziciją pasiklydusią tarp nuotraukų, o taip pat pasigedau geneologinių medžių, kurie vizuliai padėtų pamatyti dinastijų šakas.
Na ir minus antra žvaigždutė už tarp eilučių praskaitomas autoriaus vertybines pozicijas, kurių buvimas savaime nėra blogas, bet aiškiai susikertantis su mano asmeniniu požiūriu. Atsidarius istoriko Facebook profilį susidėliojo visi taškai ant i. Labai ne pakeliui- nuostabu kaip tą prajaučiau vien iš istorinio teksto.
July 29, 2024
Informative, puikiai iliustruota, kokybiškai išleista knyga apie svarbiausias LDK didikų gimines - Radvilas, Chodkevičius, Sapiegas, Pacus ir Sapiegas. Giminių istorijose akcentuojama jų veikla LDK gyvavimo laikotarpiu, šiek tiek pristatomi šių dienų palikuonys. Autorius stengiasi ne tik pateikti istoriniais documentair grindžiamą medžiagą, bet ir gyvai perteikti Lietuvą kūrusių žmonių idėjas, siekius, indėlį į valstybės gyvenimą. Istoriko pasakojimus puikiai papildo neakivaizdinės gido ekskursijos po objektus, žyminčius svarbių Lietuvai asmenybių veiklą ir primenančius kažkada prie jų prisilietusių žmonių gyvenimo detales.
March 1, 2024
Ne pirma mano pažintis su kilmingomis LDK giminėmis, jau nemažai žinojau, tad nieko labai negirdėto neatradau. Tekstas man skaitėsi sunkokai, plg., pvz., su Rimvydo Petrausko knyga. O šiaip leidinys labai gražus ir kokybiškas.
September 24, 2023
Įdomi ir įtraukianti tema, kurią nuostabiai estetiškame knygos leidime pateikė išmanantys ir plunksną rankose laikyti mokantys.
Read
March 26, 2025nu kaip cia pasakius. knyga tai itraukianti, informatyvi. gal nuotraukos kartais random nesusietos su tekstu, bet ka jau cia…. tik, kai labiau autoriaus paziurom pasidomi, tai 👁️👄👁️
May 1, 2024
Labai įtraukianti knyga, nukelianti į didikų laikus. Puikus laikas su knyga, prisiminti, ką žinai, sužinoti, ko nežinai. Tik blaškymasis nuo vieno asmens prie kito, ypač apie Radvilas, trukdo susigaudyti kas, kada įvyko, trūksta vietomis chronologijos. Nepaisant to, labai verta dėmesio knyga.
September 7, 2023
Literatūrine prasme menkas kūrinys, nepatiko pasakojimo tonas, jaučiamas gana siauras savo srities matymas kultūriniame kontekste. Bet knyga išleista kokybiškai, pati tematika labai įdomi, aktuali.
January 2, 2025
Knyga visumoje patiko, bet užkliuvo keli aspektai:
1. vienoje review rašyta, kad būtų neblogai matyti giminės medį, kas padėtų susigaudyti vardų gausoje. Labai tam pritariu.
2. Kai kada atvaizdai įvaryti visiškai iš lempos ir būtų neblogai jei jie labiau kontekste su tekstu eitų.
3. Ne visur, bet kai kuriose vietose labai akivaizdus autoriaus mėginimas būt baisiai cool istoriku. Tai labai akivaizdu, esu tokių mačius studijų metais. Ne, jūs nejuokingi. Noris tikėti, kad tos vietos praslydo editoriams.
4. Gidas ryškiai anti-woke😀. Ir nu again, ne, jūs nejuokingi. Aš istorijos spragas pildau, o ne asmeninėm politinėm pažiūrom domiuosi. Nors abu su autorium ryškiai antirusiški, kas 100% yra bonusas ir papildomi karmos taškai.
5. Ir galų gale, damn kaip gaila, kad žemės reforma tarpukariu, o vėliau velnio išperos ruskiai sunaikino ka turejom iš aristokratijos, išplėšė, išdrąskė ir dabar ką turim belikę yra “atrestauruota” plastikiniais langais ir europiniu remontu.
1. vienoje review rašyta, kad būtų neblogai matyti giminės medį, kas padėtų susigaudyti vardų gausoje. Labai tam pritariu.
2. Kai kada atvaizdai įvaryti visiškai iš lempos ir būtų neblogai jei jie labiau kontekste su tekstu eitų.
3. Ne visur, bet kai kuriose vietose labai akivaizdus autoriaus mėginimas būt baisiai cool istoriku. Tai labai akivaizdu, esu tokių mačius studijų metais. Ne, jūs nejuokingi. Noris tikėti, kad tos vietos praslydo editoriams.
4. Gidas ryškiai anti-woke😀. Ir nu again, ne, jūs nejuokingi. Aš istorijos spragas pildau, o ne asmeninėm politinėm pažiūrom domiuosi. Nors abu su autorium ryškiai antirusiški, kas 100% yra bonusas ir papildomi karmos taškai.
5. Ir galų gale, damn kaip gaila, kad žemės reforma tarpukariu, o vėliau velnio išperos ruskiai sunaikino ka turejom iš aristokratijos, išplėšė, išdrąskė ir dabar ką turim belikę yra “atrestauruota” plastikiniais langais ir europiniu remontu.
August 1, 2025
Tikrai gan nemažai ką naujo pavyko sužinoti, kitas dvi knygas taip pat reikės perskaityt
January 23, 2025
Daug įdomių faktų apie didžiąsias LDK gimines, jų darbus, palikimą, įtaką mūsų šalies istorijos posūkiams.
Smagūs gido pasakojimų intarpai.
Smagūs gido pasakojimų intarpai.
August 22, 2023
Šios knygos iniciatorė yra ,,Alma littera" leidykla, kuri suprato kad Lietuvoje trūksta lengvai prieinamų ir suprantamų skaitinių apie Lietuvos didikus. Šią knygą praktiškai parašė trys žmonės - istorikas Eimantas Gudas, kuris papasakojo apie įtakingas LDK gimines, gidas Donatas Jokūbaitis, kuris sudėjo maršrutus Vilniuje, kurios padėtų geriau įsivaizduoti aprašomų giminių palikimą ir įtaką bei žurnalistė Žilvinė Petrauskaitė, kuri įrašė Gudo pasakojimą ir sudėliojo bei sudarė visą knygą.
Šios knygos tikslas - supažindinti Lietuvos visuomenė su įtaigingiausiomis LDK giminėmis. Dėl to pats tekstas yra gana lengvai suprantamas. Pačio istoriko žodžiais: ,,Šioje knygoje tik pateikiau mokslininkams žinomą informaciją, kurią lengvai suprastų kiekvienas skaitantysis.'' Kadangi mažai nusimaniau apie senuosius mūsų didikus, knyga susidomėjau ir sužinojau daug naujos informacijos, susidariau perspektyvą kaip ten tie didikai konkuravo ir pan. Taip pat įdomu buvo sužinoti ką šiandien veikia šių giminių palikuonys (išskyrus, aišku, Pacus, nes jie visi išmirė). Ir aišku, kaip be iliustracijų. Jų buvo daug. Tai labai didelis pliusas. Vienintelis priekaištas, kad kai kada puslapis pasibaigdavo sakinio viduryje tada gaudavai perversti kelis puslapius iliustracijų ir tik tada prieidavai sakinio pabaigą. Skaitant tai sukeldavo nepatogumų, nes norint nepamest sakinio minties turėdavai praverst kelis puslapius ir pabaigus sakinį vėl grįžti apžiūrėti praleistas iliustracijas. Taip pat įdomi idėja įtraukti ekskursijas po Vilniuje esančius aprašomų giminių paminklus, kurie buvo lydimi gido komentarų.
Dabar aptarsime man labiausiai užkliuvusį dalyką. Skaitant man knibždėte knibždėjo įtarimas, kad istorikas yra konservatyvių pažiūrų. Nežinau iš kur tai ištraukiau, bet kuo toliau skaičiau, tuo labiau tuo įsitikinau. (taip pat užkliuvo gido komentaras aprašant Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią: ,,Tik baiminuosi, kad mūsų nepasiektų tas kvailas politkorektiškumas, kai drebama dėl visko, visada ir visur. Nes tada vieną dieną bus nuspręsta tuos turkus pridengti mediniu skydu ar užtinkuoti"). Ir ką gali žinoti? Perskaičiau pora interviu su Eimantu Gudu ir jis pats pripažino, kad yra didelis konservatorius. Tačiau man užkliuvo ne tai, kad istorikas yra senamadiškas, o tai, kad jis tarsi gailisi, jog šios giminės neišlaikė savo įtakos Lietuvoje. Ir jis, Eimantas Gudas, interviu tiesiai šviesiai teigia: ,,Aš laikausi to senojo skirstymo į luomus ir pats jaučiuosi riterių luomo dalimi." Ne tik tai, bet jo nuomone Lietuvai reiktų monarcho, jis tai argumentavo taip: ,,Tai būtų tik į naudą. Monarchas yra figūra, konsoliduojanti tautą, ją vienijanti ir stiprinanti valstybę. Pasižiūrėjus į šalis, kurios šiuo metu turi monarchiją, matyti, kad joms ne taip blogai ir sekasi – Jungtinė Karalystė, Norvegija, Švedija, Danija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Belgija, gal šiek tiek prasčiau Ispanijai. Jų pavyzdžiai rodo, kad tai pasiteisinusi valdymo forma." Aš esu nustebusi, kad šiais laikais vis dar yra žmonių, kurie visuomenės skirstymus į luomus ir monarchinio valdymo nelaiko visiška praeitų amžių atgyvena, kurie geriau vertina žmogaus gimimo padėtį nei sugebėjimus ir talentus. Istorikas taip pat teigė, kad lietuvių tauta daug pralošė, kai dėl valstiečių inteligentų atstūmimo ir krikščionių demokratų įvykdytos žemės reformas per kurias bajorai prarado daug daug žemių, didikai emigravo užsienin. Kas yra tiesa, nes tarp bajorų tikrai buvo gabių, protingų asmenų, kurie galėjo padaryti daug labo mūsų valstybei. Tačiau noriu pabrėžti, kad be iš valstiečių kilusių inteligentų mes nekalbėtume lietuviškai ir negyventumėme Lietuvoje. Tai valstiečių inteligentams turime būti dėkingi, kad turime savo valstybę su savo kalba. Kiek žinau bajorai buvo visiškai sulenkėja, retas, kuris mokėdavo lietuvių kalbą. Įvykus Carinei ir Sovietiniai okupacijai mūsų didikai kovojo ir stengėsi dėl Lenkijos, o ne Lietuvos nepriklausomybės. Kodėl aš tiek išsiplėčiau apie istoriko pažiūras (ir kaip joms nepritariu), kai knyga yra ne apie tai? Todėl, nes istorija yra gana subjektyvus mokslas. Mes niekada negalime jos matyti objektyviai, istorija visada yra nuspalvinta mūsų įsitikinimų, išsimokslinimo, politinių pažiūrų, etikos nusistatymų. Galų gale mano "kritika" yra paviršutiniška. Autorius yra istorikas, kuris šiuo metu rašo doktorantą, o aš tik dvyliktokė su paviršutiniškoms, gimnazijos lygio istorinėmis žiniomis.
August 22, 2024
Kaip gera žinoti, kad kadaise galėjome didžiuotis įtakingiausiomis ne tik visoje Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje, bet ir Europoje giminėmis (didžiuojamės bei prisimename ir šiandien). O prisiminti leidžia ši puiki Eimanto Gudo knyga. Skaitydama jaučiausi lyg ant sparnų, kėlė didelį pasididžiavimą Lietuvos svarba ir įtaka Europoje. Ir nuolat vis pagaudavau save galvojant, o kas gi būtų, jeigu ne visi pasaulio karai, Sovietų sąjunga? Kaip šios giminės atrodytų dabar? O gal dar daugiau tokių giminių turėtume?
Knygoje labai gyva kalba pasakojama apie žymiausius ir daugiausia nusipelniusius Radvilų, Chotkevičių, Sapiegų, Pacų ir Tiškevičių giminės atstovus. Pasakoja, iš kur kilo giminė, kaip atsirado pavardė, kokius postus Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje užėmė, kokiais nuopelnais ir turtais pasižymėjo, su kuo konkuravo. Kai kurie patyrė ir itin įdomias meilės istorijas.
Štai keletas įdomių faktų, kuriuos pasižymėjau:
• Mikalojus Radvila Juodasis buvo turtingiausias to meto Lietuvos didikas. Jo nuopelnas, kad Livonija pati, be karo, savo noru pasidavė lietuviams, bijodama pakliūti į Maskvos rankas.
• Kristupo Radvilos Našlaitėlio kelionės į Jeruzalę užrašai tapo to meto Europos bestseleriu.
• Radvilos nekilnojamojo turto turėjo itin daug: Dubingiuose, Biržuose, Gardine, Naugarduke, Varšuvoje. Lenkijos dabartinė prezidentūra kadaise priklausė Nesvyžiaus Radviloms.
• Radvilų rezidencijos buvo ir Berlyne (vėlesniais laikais ten įsikūrė Reicho kanceliarija), ir Paryžiuje (pro tą namą vedusi gatvelė iki šiol vadinasi Rue Radziwill), ir Romoje (šioje viloje dabar veikia mokykla).
• Olykos šakos kunigaikštis Stanislovas Radvila buvo vedęs Karoliną Li Buvjė, kurios sesuo buvo Žaklina, ištekėjusi už JAV prezidento Džono Kenedžio.
• Chotkevičiai – ne etniniai lietuviai, jų kilmė yra rusėniška.
• 1610 metais ATR kariuomenė įžengė į Maksvą, caras buvo nuverstas!!! Deja, lietuvių valdžia išsilaikė tik porą metų... Gaila gaila, gal kas būtų pasikeitę toje Maskovijoje...
• Kalbininkų manymu, Pacas tai yra „pats“, arba kitaip vyras (moteris būtų pati arba žmona). Deja, Pacų giminės palikuonių nebėra.
• Leonas Sapiega buvo vienas svarbiausių Trečiojo Statuto rengėjų. Sapiegos suformuota teisinė mintis buvo tokia stipri, kad carinė valdžia jį galutinai sugebėjo panaikinti tik 1840 m., praėjus 45 metams po trečiojo padalijimo!!
• Tiškevičiai – irgi rusėniška stačiatikių giminė, jų giminė pradžia yra dabartinėje Ukrainos teritorijoje.
Po kiekvieno giminės pristatymo ir pasakojimo, pateikiamas maršrutas susipažinti su gimine arčiau. Maršrutus paruošė ir apie kiekvieną objektą pasakoja ekskursijų gidas dailės istorikas Donatas Jokūbaitis. Būtų įdomu pereiti visus maršrutus ir dar kartelį pajusti galingiausių Lietuvos didikų dvasią.
Knygoje labai gyva kalba pasakojama apie žymiausius ir daugiausia nusipelniusius Radvilų, Chotkevičių, Sapiegų, Pacų ir Tiškevičių giminės atstovus. Pasakoja, iš kur kilo giminė, kaip atsirado pavardė, kokius postus Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje užėmė, kokiais nuopelnais ir turtais pasižymėjo, su kuo konkuravo. Kai kurie patyrė ir itin įdomias meilės istorijas.
Štai keletas įdomių faktų, kuriuos pasižymėjau:
• Mikalojus Radvila Juodasis buvo turtingiausias to meto Lietuvos didikas. Jo nuopelnas, kad Livonija pati, be karo, savo noru pasidavė lietuviams, bijodama pakliūti į Maskvos rankas.
• Kristupo Radvilos Našlaitėlio kelionės į Jeruzalę užrašai tapo to meto Europos bestseleriu.
• Radvilos nekilnojamojo turto turėjo itin daug: Dubingiuose, Biržuose, Gardine, Naugarduke, Varšuvoje. Lenkijos dabartinė prezidentūra kadaise priklausė Nesvyžiaus Radviloms.
• Radvilų rezidencijos buvo ir Berlyne (vėlesniais laikais ten įsikūrė Reicho kanceliarija), ir Paryžiuje (pro tą namą vedusi gatvelė iki šiol vadinasi Rue Radziwill), ir Romoje (šioje viloje dabar veikia mokykla).
• Olykos šakos kunigaikštis Stanislovas Radvila buvo vedęs Karoliną Li Buvjė, kurios sesuo buvo Žaklina, ištekėjusi už JAV prezidento Džono Kenedžio.
• Chotkevičiai – ne etniniai lietuviai, jų kilmė yra rusėniška.
• 1610 metais ATR kariuomenė įžengė į Maksvą, caras buvo nuverstas!!! Deja, lietuvių valdžia išsilaikė tik porą metų... Gaila gaila, gal kas būtų pasikeitę toje Maskovijoje...
• Kalbininkų manymu, Pacas tai yra „pats“, arba kitaip vyras (moteris būtų pati arba žmona). Deja, Pacų giminės palikuonių nebėra.
• Leonas Sapiega buvo vienas svarbiausių Trečiojo Statuto rengėjų. Sapiegos suformuota teisinė mintis buvo tokia stipri, kad carinė valdžia jį galutinai sugebėjo panaikinti tik 1840 m., praėjus 45 metams po trečiojo padalijimo!!
• Tiškevičiai – irgi rusėniška stačiatikių giminė, jų giminė pradžia yra dabartinėje Ukrainos teritorijoje.
Po kiekvieno giminės pristatymo ir pasakojimo, pateikiamas maršrutas susipažinti su gimine arčiau. Maršrutus paruošė ir apie kiekvieną objektą pasakoja ekskursijų gidas dailės istorikas Donatas Jokūbaitis. Būtų įdomu pereiti visus maršrutus ir dar kartelį pajusti galingiausių Lietuvos didikų dvasią.
August 19, 2024
Puiki knyga, daug naujo sužinojau, nesunku skaityti. Gal šiėk tiek per daug informacijos apie per daug skirtingų asmenų man, kaip nespecialistui. Bet iš kitos pusės, apie šias svarbias didikų gimines čia turim visą informaciją tvarkingai ir įdomiai sudėliota vienoje vietoje.
May 18, 2023
Labai patiko ir itrauke. Faktai labai graziai ipinti i pasakojimo konteksta, todel jie nera „sausi „ ar verciantis nuobodziauti. Tikrai sia knyga verta perskaityti.
March 9, 2023
Knygoje aprašytos 5 garsiausių LDK didikų šeimų istorijos: Radvilų, Chodkevičių, Sapiegų, Pacų ir Tiškevičių. Išsamiai aprašytas jų iškilimas, praturtėjimas, galios praradimas. Daug iliustracijų, portretų, bet ne apie visus asmenis parašyta, kurių portretai pateikti. Labai trūko giminės medžio, nes sunkoka suprasti kiekvieno giminystės ryšius. O dar kai prasideda šių šeimų tarpusavio santuokos. Patiko, kad paminėti ne tik vyrai, bet ir moterys, kurios garsėjo savo kultūrine, švietėjiška veikla ar paramos teikimu. Taip pat įdomu, kad pridėtas ekskursijų po Vilnių žemėlapis, norint pamatyti vietas, susijusias su šiais didikais.
March 6, 2023
Puiki pažintis apie 5 įtakingas LDK didikų gimines. Nepakartojama kelionė po Radvilų pasaulį sužinojus, kad nedaug trūko, jog būtų pasiekę suverenios kunigaikštystės statusą Europoje, t.y. kažką panašaus į lietuvišką Monako kunigaikštystę. Visas giminių istorijas lydi įdomios iliustracijos. Asmeniškai ypač įdomu, kai apžvelgiama giminių istorija iki mūsų dienų, ką dažnai praleidžia kitos panašių tematikų istorinės knygos.
This entire review has been hidden because of spoilers.
May 9, 2023
Istorijos myletojams tikras saldainiukas. Knygos
turinys - labai idomus (jauciu spraga sioje temoje), o knygos forma - tokia lengva (geraja prasme). Dazna tokio zanro knyga buna tokia sunki ir prikrauta sausu faktu, tai cia tokslengvas stilius, palyginimai su dabartine Lietuva labai vietoje, autoriaus nuomones issakymas irgi patiko. Zodziu rekomenduoju. P.s. as tai sitoje knygoje siulyciau autoriui primetyti dar pikantisku/keistu faktu apie gimines - tai butu vysnia ant torto 😉
turinys - labai idomus (jauciu spraga sioje temoje), o knygos forma - tokia lengva (geraja prasme). Dazna tokio zanro knyga buna tokia sunki ir prikrauta sausu faktu, tai cia tokslengvas stilius, palyginimai su dabartine Lietuva labai vietoje, autoriaus nuomones issakymas irgi patiko. Zodziu rekomenduoju. P.s. as tai sitoje knygoje siulyciau autoriui primetyti dar pikantisku/keistu faktu apie gimines - tai butu vysnia ant torto 😉
November 7, 2023
Knyga, kurią privalo perskaityti kiekvienas Lietuvos pilietis. Ji ne tik itin išsamiai pasakoja apie svarbiausias mūsų šalies gimines, kurios prisidėjo prie Lietuvos augimo, bet daro tai įdomiai ir įtraukiančiai. Parašyta tokiu stiliumi, jog skaitytojas jaučiasi esąs auditorijoje ar tiesiog sėdintis šalia autoriaus. Nuostabi knyga, kurią rekomenduoju absoliučiai visiems.
March 4, 2025
Gerai, kad atsirado tokia knyga apie didžiąsias Lietuvos aristokratų gimines. Labai gražiai iliustruota, sumaketuota. Man pasirodė ji šiek tiek sausokai parašyta, nors ir gana lengvai suskaičiau. Rūstaus gido skyreliai su maršrutais žymiai "skanesni". Bet vis tiek - gera, reikalinga knyga, verta būti skaitoma ir turima kiekvieno lietuvio lentynoje. :)
November 9, 2025
Knyga, žinoma, vertinga, bet mano supratimu, informacija per daug fragmentiškai pateikta. Gausybė vardų, pavardžių, tarp kurių lengva susipainioti, o konkrečios istorijos pasakojamos labai glaustai. Šitą knygą skaičiau po “Gedimino kraujas” - pirmoji patiko labiau.
April 4, 2023
"Praeitis neturi trukdyti gyventi, bet lygiai taip pat ji neturi būti pamiršta. Nes būtent praeitis mus formuoja.".
February 22, 2024
5 giminių indėlis į Lietuvos istoriją: Radvilos, Sapiegos, Pacai, Tiskeviciai, Chodkevičiai.
June 22, 2024
Tikras desertas istorijos fanatams. Kiek daug idomiu, vertingu faktu. Rekomenduoju
Displaying 1 - 30 of 32 reviews