What do you think?
Rate this book
Le altre
Un serial killer a Tel Aviv. Quattro donne unite da un patto terribile. Un'unica, sorprendente verità.
Adesso sì che sei una madre: è uno dei pensieri di Sheila, quando apprende della morte di Dina. Studiosa di testi sacri, impiegata al Museo della Bibbia, Sheila continua a provare un sordo rancore verso la sua ex compagna di studi, che anni prima aveva raggiunto il successo accademico rubandole un'idea vincente. E che, insieme a Sheila stessa, Ronit e Naama - tutte, vent'anni fa, promettenti studiose di teologia - aveva formato un gruppo di amiche unite da una non cedere alla società e non fare figli. Proprio come la schiera di donne senza progenie della Bibbia, figure affascinanti e diverse, ciascuna a suo modo speciale.
È così che Sheila si ritrova coinvolta nell'indagine sulla morte di Dina, forse addirittura nella lista dei sospettati dalla polizia; ma quando a essere trovata senza vita, uccisa con le stesse modalità, è Ronit, terza componente del gruppo, per Sheila le cose si mettono male davvero. È lei la colpevole, come tutti ormai pensano, o non sarà invece la prossima vittima?
Tra Paula Hawkins e Margaret Atwood, con Le altre Sarah Blau firma un thriller psicologico che è un meccanismo perfetto di suspense e colpi di scena, segreti ben custoditi e rivelazioni inaspettate, ma anche un romanzo che ha il coraggio di toccare il tema più scomodo, più scandaloso, uno degli ultimi veri tabù della società in cui viviamo.
Adesso sì che sei una madre: è uno dei pensieri di Sheila, quando apprende della morte di Dina. Studiosa di testi sacri, impiegata al Museo della Bibbia, Sheila continua a provare un sordo rancore verso la sua ex compagna di studi, che anni prima aveva raggiunto il successo accademico rubandole un'idea vincente. E che, insieme a Sheila stessa, Ronit e Naama - tutte, vent'anni fa, promettenti studiose di teologia - aveva formato un gruppo di amiche unite da una non cedere alla società e non fare figli. Proprio come la schiera di donne senza progenie della Bibbia, figure affascinanti e diverse, ciascuna a suo modo speciale.
È così che Sheila si ritrova coinvolta nell'indagine sulla morte di Dina, forse addirittura nella lista dei sospettati dalla polizia; ma quando a essere trovata senza vita, uccisa con le stesse modalità, è Ronit, terza componente del gruppo, per Sheila le cose si mettono male davvero. È lei la colpevole, come tutti ormai pensano, o non sarà invece la prossima vittima?
Tra Paula Hawkins e Margaret Atwood, con Le altre Sarah Blau firma un thriller psicologico che è un meccanismo perfetto di suspense e colpi di scena, segreti ben custoditi e rivelazioni inaspettate, ma anche un romanzo che ha il coraggio di toccare il tema più scomodo, più scandaloso, uno degli ultimi veri tabù della società in cui viviamo.
248 pages, Kindle Edition
First published August 1, 2018
About the author
Sarah Blau
7 books23 followersSarah Blau (Hebrew: שהרה בלאו) is an Israeli author and playwright. She won the Levi Eshkol's Prize for Hebrew Literature in 2015 and the 2017 Bar-Ilan University Alumni Achievement Award.
Blau was born in Bnei Brak (a religious city which appears frequently in her work), the oldest daughter of modern orthodox religious family. Blau was born with adermatoglyphia, a genetic disorder which prevented her from developing fingerprints. She is considered a prominent voice in religious Israeli literature, and identifies herself as ‘religious-lite.’ She served as editor and presenter on various television and radio shows that focus on Jewish topics from an original, feminist perspective and also hosted a weekly TV show in which she discussed biblical figures with children. Single and childfree, she was quoted as saying, "I wrote an entire thriller to understand why it works for me." As part of her Sherut Leumi (National service) she volunteered in The Hedva Ibshitz Centre for the Study of the Holocaust, where she worked as a guide and documented Holocaust survivors.
In 1999 she initiated the alternative Yom HaShoa (Holocaust remembrance day) ceremonies. In the first years the alternative ceremonies took place in Tel Aviv and raised controversy, but later became widespread throughout Israel. The ceremonies focused on remembrance from a personal and social perspective of the participants.
Blau was born in Bnei Brak (a religious city which appears frequently in her work), the oldest daughter of modern orthodox religious family. Blau was born with adermatoglyphia, a genetic disorder which prevented her from developing fingerprints. She is considered a prominent voice in religious Israeli literature, and identifies herself as ‘religious-lite.’ She served as editor and presenter on various television and radio shows that focus on Jewish topics from an original, feminist perspective and also hosted a weekly TV show in which she discussed biblical figures with children. Single and childfree, she was quoted as saying, "I wrote an entire thriller to understand why it works for me." As part of her Sherut Leumi (National service) she volunteered in The Hedva Ibshitz Centre for the Study of the Holocaust, where she worked as a guide and documented Holocaust survivors.
In 1999 she initiated the alternative Yom HaShoa (Holocaust remembrance day) ceremonies. In the first years the alternative ceremonies took place in Tel Aviv and raised controversy, but later became widespread throughout Israel. The ceremonies focused on remembrance from a personal and social perspective of the participants.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 207 reviews
June 30, 2021
3.5/5
Sprendimas neturėti vaikų – drąsus. Jis, tikiu, ne tik reikalauja tam tikro tvirtumo, bet ir kviečia į gyvenimą begalę nereikalingų klausimų, tarsi leisdamas aplinkiniams kišti nosį ten, kur iš tiesų nėra jų vieta. Rodos, kad jie turi teisę žinoti kas, kaip ir kodėl, o dar ir bandyti priversti tave apsigalvoti. Arba, kaip dažniausiai ir būna, priekaištauti. Ir visgi, šis sprendimas dažnai atrodo gerokai sąmoningesnis nei sprendimas susilaukti vaikų.
„Kitokių“ puslapiuose įsigėrusi našta, kurią tokį pasirinkimą priėmusios moterys turi nešti, aidi aplinkinių priekaištai, klausimai ir nusistebėjimai, o kartu ir kaltinimai, nes „kokia gi tu moteris“. Autorė skausmingai, bet be galo originaliai narplioja šią temą pasitelkdama biblinius motyvus – pasakodama apie bevaikes Toros moteris, įpindama labai daug puikaus simbolizmo, kurį su didžiausiu malonumu gėriau į save ir norėjau daugiau. Ji labai subtiliai, sugebėdama net pasitelkti humorą, kuria unikalią atmosferą į ją įpindama dar ir trilerio elementų, tačiau užvertus paskutinį knygos puslapį atrodo, kad galbūt buvo pasirinkta per daug ambicinga užduotis.
S. Blau akivaizdžiai turi stipriąją sritį – ji puikiai išmano Torą ir įvairius religinius motyvus. Būtent todėl jos vaizduojama keturių moterų draugystė man ir tapo stipriausia kūrinio dalimi. Deja, atskleista apie tą draugystę buvo palyginus nedaug, nors visa ritualinė atmosfera, universiteto laikai ir mistinės aplinkybės, man kiek priminusios D. Tartt „Slaptą istoriją“, be galo žadino smalsumą ir būčiau apie tai mielai suskaičius dar kokį 100 psl. Tačiau autorė pasirinko kitą kelią – daugiau telktis į veikėjų dabartį, o ne praeitį, ir čia tam tikri dalykai kišo koją. Nusikaltimai, net jei ir per daug nestebinę, kaip ir jų atomazga, nekliuvo – įtampa nepaliko viso kūrinio metu, o autorė vis mėtė kaltę nuo vieno veikėjo prie kito. Tikri trilerių mylėtojai šitą galvosūkį išsiaiškins nesunkiai, tačiau čia visai smagu pamatyti, kaip jis narpliojamas.
Kita, mano galva silpniausia knygos dalis – meilės linija. Autorė, kuri taip įžvalgiai kalba apie moterų pasirinkimą netapti motinomis, tuo pat metu visiškai nuvalkiotai, jau girdėtai, matytai ir net gana neįprastai naiviai leidžia savo pagrindinei veikėjai kvailai įsimylėti, o skaitant apie tai norisi šiek tiek vartyti akis. Tai užima nereikalingai daug ir taip plonos knygos eterio ir verčia abejoti pagrindinės veikėjos sprendimų tvirtumu. Kūrinio atomazga pasirodė per greita – norėjosi turėti daugiau atsakymų, pakapstyti giliau, rasti paaiškinimų, o autorė, rodos, nuėjo lengviausiu keliu, tarsi nušluodama viską, ką iki tol taip kruopščiai statė.
Kūrinį rekomenduoju daugiausia dėl be galo įdomių apmąstymų ir visuomenės pjūvio (kurio norėjosi daugiau), kartais visai netikėtai išlendančio netgi kiek Bridžitą Džouns primenančio sąmojo ir panardinimo į visai kitokią kultūrą, kurią trileriuose sutiksi retai. Visgi stiprus autorės sumanymas, tikiu, galėjo būti išpildytas dar stipriau ir įtaigiau. Tačiau smalsumo vedama tikrai skaityčiau kitas jos knygas.
Sprendimas neturėti vaikų – drąsus. Jis, tikiu, ne tik reikalauja tam tikro tvirtumo, bet ir kviečia į gyvenimą begalę nereikalingų klausimų, tarsi leisdamas aplinkiniams kišti nosį ten, kur iš tiesų nėra jų vieta. Rodos, kad jie turi teisę žinoti kas, kaip ir kodėl, o dar ir bandyti priversti tave apsigalvoti. Arba, kaip dažniausiai ir būna, priekaištauti. Ir visgi, šis sprendimas dažnai atrodo gerokai sąmoningesnis nei sprendimas susilaukti vaikų.
„Kitokių“ puslapiuose įsigėrusi našta, kurią tokį pasirinkimą priėmusios moterys turi nešti, aidi aplinkinių priekaištai, klausimai ir nusistebėjimai, o kartu ir kaltinimai, nes „kokia gi tu moteris“. Autorė skausmingai, bet be galo originaliai narplioja šią temą pasitelkdama biblinius motyvus – pasakodama apie bevaikes Toros moteris, įpindama labai daug puikaus simbolizmo, kurį su didžiausiu malonumu gėriau į save ir norėjau daugiau. Ji labai subtiliai, sugebėdama net pasitelkti humorą, kuria unikalią atmosferą į ją įpindama dar ir trilerio elementų, tačiau užvertus paskutinį knygos puslapį atrodo, kad galbūt buvo pasirinkta per daug ambicinga užduotis.
S. Blau akivaizdžiai turi stipriąją sritį – ji puikiai išmano Torą ir įvairius religinius motyvus. Būtent todėl jos vaizduojama keturių moterų draugystė man ir tapo stipriausia kūrinio dalimi. Deja, atskleista apie tą draugystę buvo palyginus nedaug, nors visa ritualinė atmosfera, universiteto laikai ir mistinės aplinkybės, man kiek priminusios D. Tartt „Slaptą istoriją“, be galo žadino smalsumą ir būčiau apie tai mielai suskaičius dar kokį 100 psl. Tačiau autorė pasirinko kitą kelią – daugiau telktis į veikėjų dabartį, o ne praeitį, ir čia tam tikri dalykai kišo koją. Nusikaltimai, net jei ir per daug nestebinę, kaip ir jų atomazga, nekliuvo – įtampa nepaliko viso kūrinio metu, o autorė vis mėtė kaltę nuo vieno veikėjo prie kito. Tikri trilerių mylėtojai šitą galvosūkį išsiaiškins nesunkiai, tačiau čia visai smagu pamatyti, kaip jis narpliojamas.
Kita, mano galva silpniausia knygos dalis – meilės linija. Autorė, kuri taip įžvalgiai kalba apie moterų pasirinkimą netapti motinomis, tuo pat metu visiškai nuvalkiotai, jau girdėtai, matytai ir net gana neįprastai naiviai leidžia savo pagrindinei veikėjai kvailai įsimylėti, o skaitant apie tai norisi šiek tiek vartyti akis. Tai užima nereikalingai daug ir taip plonos knygos eterio ir verčia abejoti pagrindinės veikėjos sprendimų tvirtumu. Kūrinio atomazga pasirodė per greita – norėjosi turėti daugiau atsakymų, pakapstyti giliau, rasti paaiškinimų, o autorė, rodos, nuėjo lengviausiu keliu, tarsi nušluodama viską, ką iki tol taip kruopščiai statė.
Kūrinį rekomenduoju daugiausia dėl be galo įdomių apmąstymų ir visuomenės pjūvio (kurio norėjosi daugiau), kartais visai netikėtai išlendančio netgi kiek Bridžitą Džouns primenančio sąmojo ir panardinimo į visai kitokią kultūrą, kurią trileriuose sutiksi retai. Visgi stiprus autorės sumanymas, tikiu, galėjo būti išpildytas dar stipriau ir įtaigiau. Tačiau smalsumo vedama tikrai skaityčiau kitas jos knygas.
May 14, 2021
A literary novel that wants to deconstruct horror/thriller tropes within a feminist framework whilst providing a disquisition on the interrelationship between orthodox religion and the strictures placed on women by the concept of the maternal archetype. A novel bizarrely packaged and promoted by Blau’s publishers as an out-and-out serial killer opus. A novel that plays in the genre sandbox but doesn’t understand how those genres work, particularly with regard to pace, structure, red herrings, big revelations and dramatic denouements. A novel that struggles as a cerebral literary work because it sacrifices naturalistic dialogue and organic character development for the sake of making each character (and there’s not one single sympathetic character in the entire novel) a mouthpiece for a very restricted argument/mindset/point of view. The result is a hectoring tone, an often hysterical use of italics and repetition, and a doormat of a heroine. ‘The Others’ had the potential to do something different, interesting and challenging. The way in which it wastes its potential is criminal.
Read
July 28, 2021Can women truly choose to remain childless, acting against the traditions that society expects? That is the big question behind a compelling story of four college friends, living in Israel, who make a pact to be an "Other", as the Torah designates women with no offspring. Years later, Sheila is shocked to learn of the murder of Dina, whose body had been discovered with the word, "Mother," carved into her forehead and a small baby doll glued to her hands. Who committed the crime? Will Sheila be considered a prime suspect by the police? Will she be the next victim? This darkly funny thriller will keep you enthralled. – Louisa A.
August 8, 2021
Nacionalinis Izaraelio bestseleris iškart patraukė mano akį. Kaip visad - tobulas Baltų lankų viršelis, o ir moterystės, feminizmo bei motinystės temos yra tos, kurios visad sudomina. Na, ir visa tai dar apsupta žydiškos kultūros - kas gali būti įdomiau?
Pasakojama apie keturias studijų laikų drauges, kurios duoda įžadus prieš viena kitą neturėti vaikų ir realizuoti save. Į pažadą visos žiūri rimtai ir jo laikosi. Ypač rimtai nusiteikusi Šeila. Dabar, praėjus 20 metų, Šeila vis dar vieniša, neturi vaikų ir išgirsta apie vienos iš ketveriukės nužudymą. Velionė - profesorė, nagrinėjusi moterų emancipacijos klausimus. Nužudymas itin brutalus: rankose priklijuota lėlė, imituojanti kūdikį, o ant kaktos užrašas "motina". Šeila šokiruota ir kartu nori išsiaiškinti, kas žudikas.
Įspūdžiai - skaitosi smagiai. Autorė sugeba vedžioti skaitytoją už nosies. Jau, rodos, kaip ir viskas aišku, o tada, bam, ir vėl nebeaišku niekas. Nuo pirmų puslapių pajutau simpatiją pagrindinei herojai. Ypač patiko jos vidiniai monologai, proto aštrumas, ir humoro jausmas.
Knygoje gausu judaizmo simbolių. Pritrūko išnašų, paaiškinančių, kas yra kas. Jei nesate itin gerai susipažinę su judaizmu, tikrai galite justi žinių stygių. Kalbant apie feminizmą bei motinystę, pritrūko analizės, pamąstymų. Pasirodė, kad prabėgta gana paviršutiniškai.
Kūrinys kalba apie visuomenės spaudimą, kuriam dažnai priešinamės, bet kartais atsitinka taip, kad tai, kam labiausiai bandai atsispirti, galiausiai tave labiausiai vilioja. Šiuo atveju didžiulis pasipriešinimas tapti motina, tampa tuo akmeniu po kaklu, nes supranti, kad nori turėti vaikų, kad tavo norai ir nuomonė pasikeitė. Manau, svarbu suprasti, kad gyvenimas nestovi vietoje ir visiškai natūralu persigalvoti net ir esminiais klausimais. Kategoriškumas - ne tai, kas turėtų būti vertybė.
Negaliu sakyti, kad tai stipriausias mano skaitytas kūrinys. Vis tik pasakojimo maniera turi savo cinkelio ir visai maloniais suskaičiau. Nereiktų tikėtis itin stipraus feministinio kūrinio arba kažkokios stiprios analizės minėtomis temomis, bet kaip pramoginis kūrinys "sueis" visai smagiai.
Pasakojama apie keturias studijų laikų drauges, kurios duoda įžadus prieš viena kitą neturėti vaikų ir realizuoti save. Į pažadą visos žiūri rimtai ir jo laikosi. Ypač rimtai nusiteikusi Šeila. Dabar, praėjus 20 metų, Šeila vis dar vieniša, neturi vaikų ir išgirsta apie vienos iš ketveriukės nužudymą. Velionė - profesorė, nagrinėjusi moterų emancipacijos klausimus. Nužudymas itin brutalus: rankose priklijuota lėlė, imituojanti kūdikį, o ant kaktos užrašas "motina". Šeila šokiruota ir kartu nori išsiaiškinti, kas žudikas.
Įspūdžiai - skaitosi smagiai. Autorė sugeba vedžioti skaitytoją už nosies. Jau, rodos, kaip ir viskas aišku, o tada, bam, ir vėl nebeaišku niekas. Nuo pirmų puslapių pajutau simpatiją pagrindinei herojai. Ypač patiko jos vidiniai monologai, proto aštrumas, ir humoro jausmas.
Knygoje gausu judaizmo simbolių. Pritrūko išnašų, paaiškinančių, kas yra kas. Jei nesate itin gerai susipažinę su judaizmu, tikrai galite justi žinių stygių. Kalbant apie feminizmą bei motinystę, pritrūko analizės, pamąstymų. Pasirodė, kad prabėgta gana paviršutiniškai.
Kūrinys kalba apie visuomenės spaudimą, kuriam dažnai priešinamės, bet kartais atsitinka taip, kad tai, kam labiausiai bandai atsispirti, galiausiai tave labiausiai vilioja. Šiuo atveju didžiulis pasipriešinimas tapti motina, tampa tuo akmeniu po kaklu, nes supranti, kad nori turėti vaikų, kad tavo norai ir nuomonė pasikeitė. Manau, svarbu suprasti, kad gyvenimas nestovi vietoje ir visiškai natūralu persigalvoti net ir esminiais klausimais. Kategoriškumas - ne tai, kas turėtų būti vertybė.
Negaliu sakyti, kad tai stipriausias mano skaitytas kūrinys. Vis tik pasakojimo maniera turi savo cinkelio ir visai maloniais suskaičiau. Nereiktų tikėtis itin stipraus feministinio kūrinio arba kažkokios stiprios analizės minėtomis temomis, bet kaip pramoginis kūrinys "sueis" visai smagiai.
August 7, 2021
Nu, kažkoks balamūtas su šita knyga. Tikėjau rimto psichologinio romano, o gavau detektyvą. Tai kas čia kaltas (kaip detektyve)? Įdomu, kaip kitiems skaitytojams pasirodė, einu paskaitynėti.
https://knyguziurkes.com/2021/08/01/k...
https://knyguziurkes.com/2021/08/01/k...
January 29, 2023
Perskaičiau greitai, buvo įdomu, įtampa ir viskas kaip priklauso. Tik aprašymas, kad tai ,,aštri socialinė kritika, pastanga garsiai išsakyti ne vieną moterį slegiančią baimę.." stiprokai perspaustas mano supratimu, nes tai geras detektyvas, bet ne daugiau, ir socialinės problemos gvildenamos ne daugiau, kiek tai įmanoma detektyve, juk taip dažnai knygose žudikas nusitaiko į kokią nors grupę, pvz neištikimosios, metusieji šeimas, homoseksualai, tam tikra rasė ir pan. Taip, čia tema- moters apsisprendimas neturėti vaikų- tikrai paliesta, tačiau knygos esmė visgi nusikaltimas ir jo narpliojimas.
Įdomus rašymo stilius, kai dalis minties išsakyta garsiai, o dalis lieka tik galvoje. Skiriasi kultūrinis fonas, vardai, buvo ir vienas kitas nepažįstamas žodis. Mįslę atspėjau gerokai iki finalo, bet tai nesumenkino smagumo.
Įdomus rašymo stilius, kai dalis minties išsakyta garsiai, o dalis lieka tik galvoje. Skiriasi kultūrinis fonas, vardai, buvo ir vienas kitas nepažįstamas žodis. Mįslę atspėjau gerokai iki finalo, bet tai nesumenkino smagumo.
June 27, 2021
The novel opens with detective, Micha Yarden, turning up at the door of forty-one-year-old Sheila Heller in Tel Aviv regarding the bizarrely staged murder of one of her university contemporaries and former close friends. The victim, Dina Kaminer, was a polemical feminist theorist who achieved notoriety for an essay on childless women in the Bible and having neither married or had children had become a leading advocate for this “controversial movement.” Found hog-tied to a chair with the word “mother” carved into her forehead and a baby doll glued to her hands, the message for Sheila seems starkly clear with someone having made a mother out of Dina in the end. As students Sheila, Dina and two other women, Ronit and Naama, made a pact to remain childless following a Purim party where all four went dressed as childless women from the Bible (Miriam the Prophetess, Lilith, Michal the wife of King David and the Witch of Endor).
The book is narrated in the first-person by Sheila and her reliability is doubtful throughout as she flirts with detective Micha, battles low self-esteem and seethes with jealousy at her former friends successes, most particularly about Dina having stolen her original idea about childless women in the Bible. Whilst Sheila is less academically successful than Dina and now working at the Bible museum, Ronit became an actress and Naama tragically committed suicide early on in the years after they all graduated. Given Sheila is either a prime suspect or needs to watch her back I found her very inconsistently characterised and impossible to understand. I was never sure how firmly on board with the pact to remain childless, despite the friendship group having disintegrated, she remained and how much of a part in her thinking over the years it had played. I would also have appreciated learning the rationale behind the pact and although the novel threatens a discussion about the choice to remain childless it fails to transpires. An uptick in pace roused my enthusiasm into the close but in the main I found it a slog to wade through the backstory and Sheila’s whiny narrative before the next update in the investigation by which time the delay has impeded the build-up of any meaningful suspense.
Set in contemporary Israel and translated from the Hebrew, the book makes frequent references to Judaism and attitudes in Israel to different denominations (Haredi, modern Orthodox). I did wonder if maybe I just didn’t know enough about the country and culture to appreciate these distinctions and why the idea that someone would remain childless was such a big deal. The novel seemed so busy trying (and failing) to shoehorn in feminist theory and a message about remaining childless that Sarah Blau seemed to forget about the thriller component. The result is a poorly executed novel and a plot that, on scratching the surface, lacks any depth with a central protagonist that I could never believe in and dialogue that is so overwritten it feels scripted.
The book is narrated in the first-person by Sheila and her reliability is doubtful throughout as she flirts with detective Micha, battles low self-esteem and seethes with jealousy at her former friends successes, most particularly about Dina having stolen her original idea about childless women in the Bible. Whilst Sheila is less academically successful than Dina and now working at the Bible museum, Ronit became an actress and Naama tragically committed suicide early on in the years after they all graduated. Given Sheila is either a prime suspect or needs to watch her back I found her very inconsistently characterised and impossible to understand. I was never sure how firmly on board with the pact to remain childless, despite the friendship group having disintegrated, she remained and how much of a part in her thinking over the years it had played. I would also have appreciated learning the rationale behind the pact and although the novel threatens a discussion about the choice to remain childless it fails to transpires. An uptick in pace roused my enthusiasm into the close but in the main I found it a slog to wade through the backstory and Sheila’s whiny narrative before the next update in the investigation by which time the delay has impeded the build-up of any meaningful suspense.
Set in contemporary Israel and translated from the Hebrew, the book makes frequent references to Judaism and attitudes in Israel to different denominations (Haredi, modern Orthodox). I did wonder if maybe I just didn’t know enough about the country and culture to appreciate these distinctions and why the idea that someone would remain childless was such a big deal. The novel seemed so busy trying (and failing) to shoehorn in feminist theory and a message about remaining childless that Sarah Blau seemed to forget about the thriller component. The result is a poorly executed novel and a plot that, on scratching the surface, lacks any depth with a central protagonist that I could never believe in and dialogue that is so overwritten it feels scripted.
June 27, 2021
Nesu tikra, ar sekmadienio rytas yra tas laikas, kai reikia skelbti atostogų lagamino rekomendaciją, bet pabandom.
Baigiau skaityti Izraelio bestselerį, detektyvinį romaną apie keturias drauges, kurios pasižada niekada nesusilaukti vaikų, bet kai užsimano, tai prasideda tikrų tikriausia painiava su nuleistu krauju, ant kaktos užrašyta “Motina” ir burnon sugrūsta lėle.
Lengvai nuspėjamas ir suryjamas, bet tuo pačiu autentiškas, ne gi ne kiekviename zefyre rasi Toros simbolių, vardų ir žydiškų apeigų, nusistatymų ir radikalumo.
“Kitokių” autorė - užkietėjusi feministė, scenaristė, TV laidų apie Bibliją vaikams kūrėja ir vedėja.
Tad visas savo interesų sritis Blau čia ir suraito.
Įdomus tas apsisprendimo neturėti vaikų kampas. Viena vertus, tai lyg ir socialinė kritika, priminimas, kad moteris pati atsakinga už savo kūną ir laisva valia renkasi, ką su juo veikti.
Kita vertus, visą rytą galvoju, ką Blau norėjo pasakyti, taip lengvai privertusi savo herojes pasiduoti visuomenės spaudimui.
Va tau ir zefyras.
Prigriebkit ant smėlio, jei turėsit ūpo.
Mirkt.
Baigiau skaityti Izraelio bestselerį, detektyvinį romaną apie keturias drauges, kurios pasižada niekada nesusilaukti vaikų, bet kai užsimano, tai prasideda tikrų tikriausia painiava su nuleistu krauju, ant kaktos užrašyta “Motina” ir burnon sugrūsta lėle.
Lengvai nuspėjamas ir suryjamas, bet tuo pačiu autentiškas, ne gi ne kiekviename zefyre rasi Toros simbolių, vardų ir žydiškų apeigų, nusistatymų ir radikalumo.
“Kitokių” autorė - užkietėjusi feministė, scenaristė, TV laidų apie Bibliją vaikams kūrėja ir vedėja.
Tad visas savo interesų sritis Blau čia ir suraito.
Įdomus tas apsisprendimo neturėti vaikų kampas. Viena vertus, tai lyg ir socialinė kritika, priminimas, kad moteris pati atsakinga už savo kūną ir laisva valia renkasi, ką su juo veikti.
Kita vertus, visą rytą galvoju, ką Blau norėjo pasakyti, taip lengvai privertusi savo herojes pasiduoti visuomenės spaudimui.
Va tau ir zefyras.
Prigriebkit ant smėlio, jei turėsit ūpo.
Mirkt.
August 16, 2021
Ech, vėl tie mano lūkesčiai pakišo koją. Tikėjausi stiprios, drąsios istorijos, gal net suvokimo, kodėl moterys pačios sąmoningai pasirenka gyvenimą be vaikų.
Ką gavau? Nestiprų, nedrąsų pasakojimą apie keturias drauges, kurios, neaišku dėl kokių priežasčių, davė viena kitai pažadą neturėti vaikų, keletą keistų mirčių, silpną detektyvo žanrą, dar silpnesnį tyrėją, neperprantamą pagrindinę veikėją...
Tokia tema! Ir taip paviršutiniškai išgvildenta.
Lengvas trileriukas su laaabai gražiu viršeliu 🥰
Ką gavau? Nestiprų, nedrąsų pasakojimą apie keturias drauges, kurios, neaišku dėl kokių priežasčių, davė viena kitai pažadą neturėti vaikų, keletą keistų mirčių, silpną detektyvo žanrą, dar silpnesnį tyrėją, neperprantamą pagrindinę veikėją...
Tokia tema! Ir taip paviršutiniškai išgvildenta.
Lengvas trileriukas su laaabai gražiu viršeliu 🥰
June 29, 2021
They were a group of four when they were all in college. These women swore they would never have children. They would follow the example of "The Others" ... women the Torah saw as willingly child-free. The women have vocally chosen to be childless in a culture that demands motherhood from its women
Two of these women have been brutally killed. Each has been left with baby dolls glued to their hands ... Mother written in lipstick on their foreheads... One woman hanged herself.
One is left ... Sheila, who remains childless. She has become a major part of the police investigations. Is she the next targeted victim .. or is she a cold-blooded killer?
The story is told by Sheila in the present, her memories of twenty years ago ... how close these women were .. yet how far apart. Not all of them stayed true to their vows of childlessness. Secrets are slowly revealed .....
The Others is translated from the Hebrew by Daniella Zamir and is set in Tel Aviv where a serial killer has struck. Suspenseful from the first, it's nicely paced leading to an unexpected conclusion. The characters are finely drawn, unique in their culture and in their own lives. Well-written and kudos to Danielle Zamir for her error-free translation.
Many thanks to the author / Mulholland Books / Netgalley for the digital copy of this mystery/crime fiction. Read and reviewed voluntarily, opinions expressed here are unbiased and entirely my own.
Two of these women have been brutally killed. Each has been left with baby dolls glued to their hands ... Mother written in lipstick on their foreheads... One woman hanged herself.
One is left ... Sheila, who remains childless. She has become a major part of the police investigations. Is she the next targeted victim .. or is she a cold-blooded killer?
The story is told by Sheila in the present, her memories of twenty years ago ... how close these women were .. yet how far apart. Not all of them stayed true to their vows of childlessness. Secrets are slowly revealed .....
The Others is translated from the Hebrew by Daniella Zamir and is set in Tel Aviv where a serial killer has struck. Suspenseful from the first, it's nicely paced leading to an unexpected conclusion. The characters are finely drawn, unique in their culture and in their own lives. Well-written and kudos to Danielle Zamir for her error-free translation.
Many thanks to the author / Mulholland Books / Netgalley for the digital copy of this mystery/crime fiction. Read and reviewed voluntarily, opinions expressed here are unbiased and entirely my own.
April 27, 2021
As a childless woman, I’m always intrigued by books involving childless women & The Others intrigued me even more with its story of a pact between 4 university friends to never have children. Decades later, a murder occurs. Who was it? Why?
A great book, a tale well told & there was certainly nothing lost in its translation from Hebrew. Great!
A great book, a tale well told & there was certainly nothing lost in its translation from Hebrew. Great!
March 3, 2019
וואו, איזה ספר מעולה, מצמרר ומותח!! לא יכולתי להניחו מהיד וממש נאבקתי בשינה כדי שאוכל לסיים אותו.
May 16, 2021
The Others of the novel’s title are four female friends at an Israeli college. They bond over a common intent not to have any children, in defiance of societal norms. Two decades or so later, the members of “the Others” have drifted apart. Sheila Heller, the narrator, works at the Bible Museum, giving lectures to visiting groups and classes. Dina Kaminer, the self-appointed leader of the group, is a Bible scholar who, pilfering an idea from Sheila, has become famous (or notorious) for a controversial study about the childless women of the Bible. Ronit has left biblical studies behind and is now a relatively well-known actress. The fourth member of the “Others” was Naama, once the closest of Sheila’s friends before she committed suicide a few years after college.
Death revisits the Others when Dina becomes the victim of a murder most gruesome – she is found tied to a chair, with a baby doll glued to her hands and the word “mother” inscribed on her forehead. It seems to be the work of a deranged killer, meaning that the feisty Sheila might soon become both suspect and victim…
Sarah Blau’s book was a bestseller in Israel and is now being published in English as part of the Pushkin Vertigo series. A college background, ritual murders, buried secrets… I’m quite surprised that the marketing for the book has not invoked the seemingly inevitable comparison to Donna Tartt’s The Secret History. Some similarities (including the feminist theological strands of the novel) also reminded me of Rachel Mann’s The Gospel of Eve, which I greatly enjoyed last year. Ultimately, however, Blau’s novel has a quite different feel to it. Despite the more shocking and violent aspects of the novel, what gives this novel its distinctive character is Sheila’s wisecracking narrative voice, well-captured in Daniella Zamir’s translation. A sort of Israeli feminist version of Bridget Jones, her humorous asides are endearing and hilarious. But the jokes and the thrill of the mystery should not mislead the reader – the novel raises some earnest philosophical and theological questions about femininity and motherhood.
https://endsoftheword.blogspot.com/20...
Death revisits the Others when Dina becomes the victim of a murder most gruesome – she is found tied to a chair, with a baby doll glued to her hands and the word “mother” inscribed on her forehead. It seems to be the work of a deranged killer, meaning that the feisty Sheila might soon become both suspect and victim…
Sarah Blau’s book was a bestseller in Israel and is now being published in English as part of the Pushkin Vertigo series. A college background, ritual murders, buried secrets… I’m quite surprised that the marketing for the book has not invoked the seemingly inevitable comparison to Donna Tartt’s The Secret History. Some similarities (including the feminist theological strands of the novel) also reminded me of Rachel Mann’s The Gospel of Eve, which I greatly enjoyed last year. Ultimately, however, Blau’s novel has a quite different feel to it. Despite the more shocking and violent aspects of the novel, what gives this novel its distinctive character is Sheila’s wisecracking narrative voice, well-captured in Daniella Zamir’s translation. A sort of Israeli feminist version of Bridget Jones, her humorous asides are endearing and hilarious. But the jokes and the thrill of the mystery should not mislead the reader – the novel raises some earnest philosophical and theological questions about femininity and motherhood.
https://endsoftheword.blogspot.com/20...
October 24, 2018
קצת קשה לי לגבש דעה על הספר הזה. מצד אחד התקשיתי להניח את הספר בצד מהרגע שהתחלתי לקרוא בו, מצד שני היו בספר כמה קטעים מנדנדים שחזרו על עצמם. בעיקר, ההשוואות החוזרות ונישנות לנשות התנ"ך. הן נעשה בצורה מפורשת ללא שום רמז שיעודד תהליך מחשבתי כלשהו מצד
הקורא. ההשוואה הונחה בפני הקורא שוב ושוב: פעם לשרה, פעם ללאה, פעם לרחל. ומעל לכל ההשוואות האלה הייתה כמובן התמה המרכזית של הספר שהקבילה בין 4 הגיבורות הראשיות לדמויות התנכיות של מיכל בת שאול, לילית, מרים הנביאה ובעלת האוב.
סיפור המתח עצמו היה טוב והצליח להצמיד אותי לספר (למרות שניחשתי כבר באמצע מי הרוצח, הסופרת הצליחה לבלבל אותי ולגרום לי לפקפק שוב ושוב בניחוש שלי). מאוד אהבתי את הטון הציני, העוקצני והממורמר שבו נכתב הספר. מעבר לזה, אני חושבת שהבחירה של הסופרת להציג את הנושא של "אל הורות" באמצעות רציחת הנשים שתמכו באל הורות, היא דרך גאונית לגרום לקורא אמפטיה לנושא שבדר"כ יוצר אנטיגוניזם בחברה הישראלית.
סך הכל ספר טוב מאוד, שהקריאה בו זורמת וקלה.
הקורא. ההשוואה הונחה בפני הקורא שוב ושוב: פעם לשרה, פעם ללאה, פעם לרחל. ומעל לכל ההשוואות האלה הייתה כמובן התמה המרכזית של הספר שהקבילה בין 4 הגיבורות הראשיות לדמויות התנכיות של מיכל בת שאול, לילית, מרים הנביאה ובעלת האוב.
סיפור המתח עצמו היה טוב והצליח להצמיד אותי לספר (למרות שניחשתי כבר באמצע מי הרוצח, הסופרת הצליחה לבלבל אותי ולגרום לי לפקפק שוב ושוב בניחוש שלי). מאוד אהבתי את הטון הציני, העוקצני והממורמר שבו נכתב הספר. מעבר לזה, אני חושבת שהבחירה של הסופרת להציג את הנושא של "אל הורות" באמצעות רציחת הנשים שתמכו באל הורות, היא דרך גאונית לגרום לקורא אמפטיה לנושא שבדר"כ יוצר אנטיגוניזם בחברה הישראלית.
סך הכל ספר טוב מאוד, שהקריאה בו זורמת וקלה.
September 3, 2021
ספר מצוין, מצמרר, גותי ומותח, על ארבע נשים, אשר כרתו בנערותן את ברית "האחרות" שלא להביא ילדים לעולם, אולם עם השנים מוצאות את עצמן בסבך של סודות ושקרים, שנאות וקנאות, ואפילו אלימות מוטרפת ורצח.
מומלץ!
מומלץ!
July 3, 2021
Pirmiausia pažvelgus į šią knygą, mano dėmesį prikaustė jos viršelis. Man asmeniškai, jis labai dailus. O ir anotacija sužadino smalsumą. Tad pradėjau skaityti dar vieną istoriją.
O istorija išties neeilinė. Keturios geriausios draugės prieš dvidešimt metų nusprendė, jog niekada nesusilauks vaikų. Bėgo metai.. Ir žinoma, jog daug pasikeitė. Draugės viena nuo kitos nutolo. Šeila ir šiandien liko ištikima pažadui. Ji beveik keturiasdešimties metų, tačiau vis dar be vaikų bei netekėjusi.
Ją sukrečia netikėta žinia, jog jos draugė Dina - nužudyta. Pririšta prie kėdės, o jos rankose žaislinė lėlė. Ant kaktos užrašyta "motina". Tokia mirtis sukelia daugybę klausimų..
Pamažu Šeila suvokia, jog viskas įgauna prasmę.. Ar verta ir jai sunerimti dėl savo gyvybės?
Neturėjau nusistačiusi didelių lūkesčių šiai knygai, bet galbūt tikėjausi kiek kitokios istorijos. Nebuvo ši knyga bloga, bet man ji pasirodė blankoka, o ypač jos veikėjai. Autorė pasirinko tikrai gana aktualią, bet vis dar opią temą. Kitiems protu nesuvokiama, kaip gali nenorėti turėti vaikų. Nors pati jau esu mama, bet manau, jog tai kiekvieno žmogaus pasirinkimas ir kiekvienas savo gyvenimą gyvena taip, kaip jam norisi.
Tiesa, pati knyga skaitėsi tikrai lengvai ir buvo gana įdomu, bet šį kartą man pritrūko cinkelio. Norėjosi, jog autorė būtų daugiau mums papasakojusi apie nusikaltimus, bei sukėlusi truputį daugiau įtampos. O ir kūrinio atomazga manęs neįtikino. Nepaisant to, labai gerbiu autorę, jog išdrįso prabilti šia tema.
O istorija išties neeilinė. Keturios geriausios draugės prieš dvidešimt metų nusprendė, jog niekada nesusilauks vaikų. Bėgo metai.. Ir žinoma, jog daug pasikeitė. Draugės viena nuo kitos nutolo. Šeila ir šiandien liko ištikima pažadui. Ji beveik keturiasdešimties metų, tačiau vis dar be vaikų bei netekėjusi.
Ją sukrečia netikėta žinia, jog jos draugė Dina - nužudyta. Pririšta prie kėdės, o jos rankose žaislinė lėlė. Ant kaktos užrašyta "motina". Tokia mirtis sukelia daugybę klausimų..
Pamažu Šeila suvokia, jog viskas įgauna prasmę.. Ar verta ir jai sunerimti dėl savo gyvybės?
Neturėjau nusistačiusi didelių lūkesčių šiai knygai, bet galbūt tikėjausi kiek kitokios istorijos. Nebuvo ši knyga bloga, bet man ji pasirodė blankoka, o ypač jos veikėjai. Autorė pasirinko tikrai gana aktualią, bet vis dar opią temą. Kitiems protu nesuvokiama, kaip gali nenorėti turėti vaikų. Nors pati jau esu mama, bet manau, jog tai kiekvieno žmogaus pasirinkimas ir kiekvienas savo gyvenimą gyvena taip, kaip jam norisi.
Tiesa, pati knyga skaitėsi tikrai lengvai ir buvo gana įdomu, bet šį kartą man pritrūko cinkelio. Norėjosi, jog autorė būtų daugiau mums papasakojusi apie nusikaltimus, bei sukėlusi truputį daugiau įtampos. O ir kūrinio atomazga manęs neįtikino. Nepaisant to, labai gerbiu autorę, jog išdrįso prabilti šia tema.
July 14, 2022
Rep: Israeli Jewish cishet cast.
CWs: Murder, death, blood, death of a parent. Moderate: past mentions of suicide and suicide attempt, violence, injury/injury detail, pregnancy/discussions of pregnancy.
CWs: Murder, death, blood, death of a parent. Moderate: past mentions of suicide and suicide attempt, violence, injury/injury detail, pregnancy/discussions of pregnancy.
October 7, 2018
מסכים עם הביקורת הקודמת של נטע. זה ספר חזק, כמעט ספר אימה שמלווה בלחש החוזר והנשנה: "תיק-תוק תיק-תוק שום תינוק שום תינוק" .
ארבע נשים שנפגשות בלימודיהן באוניברסיטה ומחליטות להיות אל-הוריות, כלומר לא להביא ילדים לעולם ומכנות את עצמן "האחרות". הסיפור פוגש את הגיבורה, שילה, בשנות הארבעים לחיה לאחר שחברתה, דינה נרצחה באופן מזעזע כשתינוק מודבק לגופה.
הספר נע בין הדיאלוגים בראשה של שילה לבין המציאות, בין דמות המכשפה שמלווה אותה משנות העשרים לחיה, דמותה כאישה למודת אכזבות מגברים ומלאת כעס כלפי הנשים האחרות. זהו קול נשי שאני לא קראתי עדיין בספרות הישראלית.
בצד החסרון: עלילת המתח לא ממש החזיקה אותי עצור נשימה (ודי הבנתי באמצע הספר כמה מהדברים שמתבררים בסוף) אבל הסוף ואולי המסקנה בסופו דיברה אלי מאוד.
אני מרגיש שהסיפור וההתמודדות שלה, על אף שהיו מעניינים, פחות נגעו בי.
אז מבחינת איכות זה בהחלט ספר שמגיע לו 5 כוכבים ומבחינת התחושה הפנימית שלי 4 כוכבים.
ארבע נשים שנפגשות בלימודיהן באוניברסיטה ומחליטות להיות אל-הוריות, כלומר לא להביא ילדים לעולם ומכנות את עצמן "האחרות". הסיפור פוגש את הגיבורה, שילה, בשנות הארבעים לחיה לאחר שחברתה, דינה נרצחה באופן מזעזע כשתינוק מודבק לגופה.
הספר נע בין הדיאלוגים בראשה של שילה לבין המציאות, בין דמות המכשפה שמלווה אותה משנות העשרים לחיה, דמותה כאישה למודת אכזבות מגברים ומלאת כעס כלפי הנשים האחרות. זהו קול נשי שאני לא קראתי עדיין בספרות הישראלית.
בצד החסרון: עלילת המתח לא ממש החזיקה אותי עצור נשימה (ודי הבנתי באמצע הספר כמה מהדברים שמתבררים בסוף) אבל הסוף ואולי המסקנה בסופו דיברה אלי מאוד.
אני מרגיש שהסיפור וההתמודדות שלה, על אף שהיו מעניינים, פחות נגעו בי.
אז מבחינת איכות זה בהחלט ספר שמגיע לו 5 כוכבים ומבחינת התחושה הפנימית שלי 4 כוכבים.
December 12, 2024
Tolle Idee, wichtiges Thema, leider in einer Erzählweise dargestellt die zu sehr ins übertrieben künstlerische ging als dass man es genießen konnte. Darüberhinaus viele Klischees bedient und leider auch nur sehr selten rund ausgereifte Figuren dargestellt die Gelegenheit hatten sich zu entwickeln.
Protagonistin interessante Frau, als Sympathieträgerin aber eine schwache Leistung.
Unbedingt kritisch lesen und darüber diskutieren wenn möglich. Im Rahmen des Buchclubs gelesen und besprochen. Dafür ein echt tolles Buch!
Protagonistin interessante Frau, als Sympathieträgerin aber eine schwache Leistung.
Unbedingt kritisch lesen und darüber diskutieren wenn möglich. Im Rahmen des Buchclubs gelesen und besprochen. Dafür ein echt tolles Buch!
May 30, 2026
In college, four girls swore they would never have children. Roughly 20 years later... three of them are dead. Who did this? And why?
I found the premise of four women who have remained childfree by choice immediately captivating. I enjoyed learning more about "The Others", women the Torah describes as willingly childfree. What really elevated the novel for me, however, was the addition of a murder mystery. The combination of thought-provoking themes and suspense made it a compelling read.
I found the premise of four women who have remained childfree by choice immediately captivating. I enjoyed learning more about "The Others", women the Torah describes as willingly childfree. What really elevated the novel for me, however, was the addition of a murder mystery. The combination of thought-provoking themes and suspense made it a compelling read.
May 4, 2023
CW: ableism, lesbophobia, violence, pregnancy, loss of pregnancy, violence against a child, blood, violence, sexism
Actual rating: 2.5 stars
Okay. Did I enjoy this book? No.
Sheila is a very unlikable character, and not in the fun way. There's some weirdly casual off color statements.
But on the other hand, I'm not sure how many American readers can understand the pure excitement reading a book where the expectation is that the characters are Jewish. The society is Jewish. When they talk about the Bible, I know they mean the version I have read. As dark and uncomfortable as this story can be, it was such a relief to feel so seen and represented on the page.
And I did actually connect to the themes of this story quite a bit as a woman who's not interested in bearing a child and is involved in academia. The religious ostracization is luckily not something I experience from general American Jewry, but I know exactly the experience Sheila is speaking about. I wish they had skipped out on some of the lesbian revulsion jokes, though.
So, while unfortunately not an enjoyable reading experience, this book did actually speak very specifically to me. With some ironing of the plot and a slightly more sympathetic narrator, this could have been a 4 star.
Actual rating: 2.5 stars
Okay. Did I enjoy this book? No.
Sheila is a very unlikable character, and not in the fun way. There's some weirdly casual off color statements.
But on the other hand, I'm not sure how many American readers can understand the pure excitement reading a book where the expectation is that the characters are Jewish. The society is Jewish. When they talk about the Bible, I know they mean the version I have read. As dark and uncomfortable as this story can be, it was such a relief to feel so seen and represented on the page.
And I did actually connect to the themes of this story quite a bit as a woman who's not interested in bearing a child and is involved in academia. The religious ostracization is luckily not something I experience from general American Jewry, but I know exactly the experience Sheila is speaking about. I wish they had skipped out on some of the lesbian revulsion jokes, though.
So, while unfortunately not an enjoyable reading experience, this book did actually speak very specifically to me. With some ironing of the plot and a slightly more sympathetic narrator, this could have been a 4 star.
December 31, 2020
De achterkant beloofde veel goeds, naarmate het verhaal vorderden vond ik het vele minder. Het was deels doorworstelen
October 29, 2021
This isn’t a thriller.
What it is is a look at the pressures on women in the country this book is set in. I’m not at all sure it’s an accurate representation of modern day because I have no other sources to compare it to.
It is a pressure many have faced and do face all over the world in many different ways.
So from the stand point of the social commentary I found this interesting but suspenseful it wasn’t.
I didn’t like the main character but I think that was probably intentional, and maybe with more info on the pressures of societal Expectations of women in Israel it might have had more of an impact but I think three stars is where it sits for me.
What it is is a look at the pressures on women in the country this book is set in. I’m not at all sure it’s an accurate representation of modern day because I have no other sources to compare it to.
It is a pressure many have faced and do face all over the world in many different ways.
So from the stand point of the social commentary I found this interesting but suspenseful it wasn’t.
I didn’t like the main character but I think that was probably intentional, and maybe with more info on the pressures of societal Expectations of women in Israel it might have had more of an impact but I think three stars is where it sits for me.
December 26, 2020
[RECENSIE: https://www.readabook.nl/2020/12/sara...]
Een boek waar ik even aan moest wennen, omdat het niet een typische thriller is. De spanning is niet heel erg aanwezig. Maar de vele (vaak moeilijke) onderwerpen maken het een interessant boek om te lezen!
Een boek waar ik even aan moest wennen, omdat het niet een typische thriller is. De spanning is niet heel erg aanwezig. Maar de vele (vaak moeilijke) onderwerpen maken het een interessant boek om te lezen!
June 8, 2021
Este libro tiene una buena premisa, un asesino comienza a matar mujeres y todo indica que es por un pacto que hicieron cuando eran jóvenes -no ser madres-. Sheila, la protagonista la única sobreviviente es nuestra narradora y a través de ella conocemos la historia. Admito que me atrapó la sinopsis y me quedé porque la protagonista resultaba graciosa un poco al estilo Bridget Jones.
Todo sucede en Israel y es interesante como la trama también gira al alrededor de mujeres de la Biblia que no tuvieron hijos. Sarah Blau hace una crítica y observación al respecto de cómo son vistas las mujeres en su sociedad (y así en medio mundo) plagada por el dogma.
Sin embargo creo que no logra atajar nada. Se sabe quién es la persona culpable de los crímenes desde que aparece y hay un pequeño giro con un personaje que aunque es sorpresivo no agrega mucho a la trama.
Aún así me divirtió como está narrada -creo que puede cansar e incluso ofender un poco a algunos- la protagonista es insegura pero sincera, ella misma intenta luchar con los clichés aunque también la termina arrastrando. Me hubiera gustado ver más amistad entre las mujeres, había mucho potencial en ello, en ese grupo Las otras, sin embargo...meh. Aún así el final jajaja admito que me agrado. No es satisfactorio pero me gustó.
La autora en un pequeño video contó que escribió este libro como una forma de decirle a su madre el porqué decidió no tener hijos y comentó también que la respuesta de su madre es el material para su siguiente thriller jajaja
Todo sucede en Israel y es interesante como la trama también gira al alrededor de mujeres de la Biblia que no tuvieron hijos. Sarah Blau hace una crítica y observación al respecto de cómo son vistas las mujeres en su sociedad (y así en medio mundo) plagada por el dogma.
Sin embargo creo que no logra atajar nada. Se sabe quién es la persona culpable de los crímenes desde que aparece y hay un pequeño giro con un personaje que aunque es sorpresivo no agrega mucho a la trama.
Aún así me divirtió como está narrada -creo que puede cansar e incluso ofender un poco a algunos- la protagonista es insegura pero sincera, ella misma intenta luchar con los clichés aunque también la termina arrastrando. Me hubiera gustado ver más amistad entre las mujeres, había mucho potencial en ello, en ese grupo Las otras, sin embargo...meh. Aún así el final jajaja admito que me agrado. No es satisfactorio pero me gustó.
La autora en un pequeño video contó que escribió este libro como una forma de decirle a su madre el porqué decidió no tener hijos y comentó también que la respuesta de su madre es el material para su siguiente thriller jajaja
June 6, 2025
I wish the ending wasn’t so abrupt and the focus on motherhood and how everyone wants to be a mom was toned down a bit.
April 21, 2025
In Tel Aviv ist ein Serienkiller am Werk. Er tötet kinderlose Frauen und hinterlässt die Leichen als bizarre „Mutterfigur“. Sheila kennt alle bisherigen Opfer. Damit scheint sie verdächtig oder könnte der nächste Name auf einer Todesliste sein.
Angesichts des Klappentextes habe ich einen klassischen Thriller erwartet. Ich wurde von diesem Buch sehr überrascht, andere Leser und Leserinnen mit ähnlicher Erwartung könnten sogar enttäuscht werden. Denn statt einer spannenden Jagd auf einen Serienmörder, bietet die Autorin einen feministischen Roman, der einige Fragen der Rolle der Frau betrachtet. Aber einen Killer gibt es selbstverständlich auch.
Im Mittelpunkt der Handlung steht Sheila Heller. Sie ist Bibelwissenschafterin in Tel Aviv. Ihr Leben wird durch die Morde an den kinderlosen Frauen regelrecht erschüttert. Der Mord an einer ehemaligen Studienkollegin, die einst Teil von Sheilas engsten Freundeskreis war, zwingt sie dazu, sich mit ihrer Vergangenheit auseinanderzusetzen. Sie betrachtet ihre eigene Lebensweise und beschäftigt sich mit den Erwartungen, die an Frauen in der Gesellschaft gestellt werden.
Der Serienmörder und die Ermittlungen bilden zwar den äußeren Rahmen des Romans, doch der wahre Fokus liegt woanders. Blau verwebt Themen wie Religion, Feminismus und gesellschaftliche Normen miteinander. Sie beleuchtet die Perspektive einer Frau, die sich bewusst gegen Mutterschaft in ihrem Leben entschieden hat. Sheila und ihre Freundinnen trafen vor Jahren diese Wahl. Es wirkt wie ein rebellischer Schritt, in einer Gesellschaft, die Frauen oft über ihre Rolle als Mutter definiert.
Die Darstellung von Sheila empfand ich als besonders faszinierend. Obwohl sie Anfang vierzig ist, steht sie eher auf wackeligen Beinen im Leben. Sie springt von einer Beziehung zur nächsten und scheint nie wirklich „angekommen“ zu sein. Man merkt ihre innere Zerrissenheit, dabei wirft die subtile Gruppendynamik ihrer Freundinnen die Frage auf, inwieweit ihre Entscheidungen wirklich frei oder von äußeren Einflüssen geprägt sind.
Sheilas Auseinandersetzung mit dem Thema Mutterschaft und den Erwartungen ihrer Umwelt regt zum Nachdenken an. Die Autorin zeigt eindrücklich, wie tief verankert gesellschaftliche Vorstellungen von Frauenrollen sind. Sie spart nicht aus, dass dabei Frauen oft selbst als die härtesten Kritikerinnen ihrer Geschlechtsgenossinnen auffallen. Diese Beobachtung fühlt sich für mich authentisch an und spiegelt meine Erfahrungen wieder, wie sie viele Leserinnen vermutlich teilen.
Interessant ist aber auch mitzudenken, dass Männer ebenso von gesellschaftlichen Zwängen betoffen sind, auch wenn diese weitaus weniger reflektiert werden.
Neben dem feministischen sowie gesellschaftlichen Schwerpunkt bietet der Roman einen spannenden Einblick in die israelische Kultur, die für mich ein eher unbekanntes Umfeld ist. Die Kombination aus Feminismus und Religion, zu welcher die titelgebende Figur Lilith zählt, bereichern die Geschichte. Gleichzeitig habe ich mir etwas schwer getan, weil mir Wissen zum jüdischen Glauben fehlt. Mir sind sicherlich interessante Details entgangen.
„Liliths Töchter“ ist kein Thriller. Es ist mehr ein literarischer Roman, der komplexe Themen wie Mutterschaft, Feminismus und Religion verbindet. Wer sich auf diese ungewöhnliche Mischung einlassen kann, wird mit einer guten Geschichte belohnt. Auch wenn der Serienmörder eher als Impulsgeber für die innere Entwicklung der Protagonistin dient, habe ich dieses Buch mit seinen durchdachten Beobachtungen und dem für mich außergewöhnlichen Fokus gerne gelesen.
Angesichts des Klappentextes habe ich einen klassischen Thriller erwartet. Ich wurde von diesem Buch sehr überrascht, andere Leser und Leserinnen mit ähnlicher Erwartung könnten sogar enttäuscht werden. Denn statt einer spannenden Jagd auf einen Serienmörder, bietet die Autorin einen feministischen Roman, der einige Fragen der Rolle der Frau betrachtet. Aber einen Killer gibt es selbstverständlich auch.
Im Mittelpunkt der Handlung steht Sheila Heller. Sie ist Bibelwissenschafterin in Tel Aviv. Ihr Leben wird durch die Morde an den kinderlosen Frauen regelrecht erschüttert. Der Mord an einer ehemaligen Studienkollegin, die einst Teil von Sheilas engsten Freundeskreis war, zwingt sie dazu, sich mit ihrer Vergangenheit auseinanderzusetzen. Sie betrachtet ihre eigene Lebensweise und beschäftigt sich mit den Erwartungen, die an Frauen in der Gesellschaft gestellt werden.
Der Serienmörder und die Ermittlungen bilden zwar den äußeren Rahmen des Romans, doch der wahre Fokus liegt woanders. Blau verwebt Themen wie Religion, Feminismus und gesellschaftliche Normen miteinander. Sie beleuchtet die Perspektive einer Frau, die sich bewusst gegen Mutterschaft in ihrem Leben entschieden hat. Sheila und ihre Freundinnen trafen vor Jahren diese Wahl. Es wirkt wie ein rebellischer Schritt, in einer Gesellschaft, die Frauen oft über ihre Rolle als Mutter definiert.
Die Darstellung von Sheila empfand ich als besonders faszinierend. Obwohl sie Anfang vierzig ist, steht sie eher auf wackeligen Beinen im Leben. Sie springt von einer Beziehung zur nächsten und scheint nie wirklich „angekommen“ zu sein. Man merkt ihre innere Zerrissenheit, dabei wirft die subtile Gruppendynamik ihrer Freundinnen die Frage auf, inwieweit ihre Entscheidungen wirklich frei oder von äußeren Einflüssen geprägt sind.
Sheilas Auseinandersetzung mit dem Thema Mutterschaft und den Erwartungen ihrer Umwelt regt zum Nachdenken an. Die Autorin zeigt eindrücklich, wie tief verankert gesellschaftliche Vorstellungen von Frauenrollen sind. Sie spart nicht aus, dass dabei Frauen oft selbst als die härtesten Kritikerinnen ihrer Geschlechtsgenossinnen auffallen. Diese Beobachtung fühlt sich für mich authentisch an und spiegelt meine Erfahrungen wieder, wie sie viele Leserinnen vermutlich teilen.
Interessant ist aber auch mitzudenken, dass Männer ebenso von gesellschaftlichen Zwängen betoffen sind, auch wenn diese weitaus weniger reflektiert werden.
Neben dem feministischen sowie gesellschaftlichen Schwerpunkt bietet der Roman einen spannenden Einblick in die israelische Kultur, die für mich ein eher unbekanntes Umfeld ist. Die Kombination aus Feminismus und Religion, zu welcher die titelgebende Figur Lilith zählt, bereichern die Geschichte. Gleichzeitig habe ich mir etwas schwer getan, weil mir Wissen zum jüdischen Glauben fehlt. Mir sind sicherlich interessante Details entgangen.
„Liliths Töchter“ ist kein Thriller. Es ist mehr ein literarischer Roman, der komplexe Themen wie Mutterschaft, Feminismus und Religion verbindet. Wer sich auf diese ungewöhnliche Mischung einlassen kann, wird mit einer guten Geschichte belohnt. Auch wenn der Serienmörder eher als Impulsgeber für die innere Entwicklung der Protagonistin dient, habe ich dieses Buch mit seinen durchdachten Beobachtungen und dem für mich außergewöhnlichen Fokus gerne gelesen.
September 25, 2021
Pirkau knyga, nes tema pasirode labai idomi: moteru samoningas pasirinkimas neturei vaiku.
Nezinojau, kad cia detektyvas. Tuo zanru nelabai zaviuos.
Tokia siaip sau knygele, pasakojimas labai jau paprastas.
Gal vasaros atostogu skaitiniams tiktu, bet as tikejaus daugiau gelmes.
Nezinojau, kad cia detektyvas. Tuo zanru nelabai zaviuos.
Tokia siaip sau knygele, pasakojimas labai jau paprastas.
Gal vasaros atostogu skaitiniams tiktu, bet as tikejaus daugiau gelmes.
December 31, 2020
Één grote teleurstelling...meer kan ik niet zeggen.
Ik begon vol van verwachting aan dit boek maar kwam echt niet in het verhaal.
Heb me er door moeten worstelen.
Een teleurstellende afsluiting van een hels 2020
Slechts 2*
Ik begon vol van verwachting aan dit boek maar kwam echt niet in het verhaal.
Heb me er door moeten worstelen.
Een teleurstellende afsluiting van een hels 2020
Slechts 2*
Displaying 1 - 30 of 207 reviews