Murmanti siena

by Sigitas Parulskis

XX amžiuje apie sienas buvo daug kalbama: Kinijos siena, Berlyno siena, „Pink Floyd“ siena, valstybės siena, Raudų siena, pasaulis be ribų, atvira visuomenė, susvetimėjimo sienos ir kitokios nesąmonės. Kad ir ką žmonės būtų norėję pasakyti, vienokiu ar kitokiu pavidalu jų kalboje slypėjo arba sienos baimė, arba baimė, kad sienos nebėra, ir nebus į ką atsiremti, nebus kam suversti bėdos dėl savo nelaimių, neryžtingumo ir nesėkmių.

„Murmanti siena“ – tai ironiškas, paradoksalus, įžvalgus romanas, kuriame — vienos šeimos istorija, užsimezgusi praeito amžiaus pradžioje ir tebesitęsianti iki šių dienų. Kaip ir XX amžiaus Lietuvos istorija, taip ir šios šeimos gyvenimas susijęs su abiem pasauliniais karais, su komunistiniu režimu, fašizmu, žydų genocidu, sovietinės Lietuvos partizanais...

Genres: Fiction

373 pages, Paperback

First published January 1, 2008

About the author

Sigitas Parulskis is a modern Lithuanian poet, essayist, playwright and reviewer. In 1990 he graduated from Vilnius University, Lithuanian language and literature. He was working in notable journals and newspapers (Literatūra ir menas, Lietuvos aidas, Lietuvos rytas, Šiaurės Atėnai). Today he gives lectures of creative writing for Vilnius University students, writes articles to various newspapers, journals and internet websites.

Reviews

[Dovilė Stonė · Rating 5 out of 5]

Labai įtraukianti ir paini istorija, daug taiklių įžvalgų ir cituotinų vietų. Labai vaizdingas istorinis kontekstas. Tik reikia skaityti labai susikaupus dėl daugybės vienodų vardų.

[Stirnaite · Rating 3 out of 5]

*Vienatvėje gali šimtą kartų įveikti savo kompleksus, bet reikia, kad rezultatą patvirtintų auditorija.

[Greta · Rating 4 out of 5]

„Būna tokių akimirkų, kai pasijunti esąs ne čia. Tuo pat metu esi ir čia, ir dar kažkur, savo praeityje, atmintyje, ištiktas akimirkos, kuri nepakeliama, kurios reikia atsikratyti, kurią turėtum ištraukti kaip skausmingą rakštį. Ta akimirka gali tęstis amžinybę. Tęstis ir kankinti. Ir nieko su ja negali padaryti, nes ji - tavo gyvenimas.“

„Tau taip nebūna, tarsi jaustum savyje kažką pasiklydusį? Ir tas kažkas esi tu, bet lyg ir ne tu.“

Puikiai Sigitas P. primurmėjo. Gal tik paskutinio skyriaus nesupratau. O svarbiausia, kad tarp visos tos ironijos ir geliančio sarkazmo vis pasitaikydavo tokių šviesių blykstelėjimų:

„pasaga kaip mėnulis, sakydavo kalvis Ignacijus, būna nauja kaip pilnatis ir sudyla kaip delčia, Augustinas įsivaizduodavo mėnuliais pakaustytą žirgą, šuoliuojantį pievomis, tam žirgui iš po kojų trykšdavo žvaigždės...“

[Vaiga Išdaiga · Rating 5 out of 5]

Knyga apie gyvenimą ir kaip jis keičiasi keičiantis kartoms. Ir į ką atsiremia žmogus savo laike, ištikus savoms krizėms. Parulskis palieka labai daug vietos apmąstymams ir fantazijai. Man labai patiko stilius - labai sakyčiau organiškas.

[Jurgita · Rating 2 out of 5]

"Gyvenimui prasmės suteikia kitas žmogus. Patvirtinantis egzistencijos vertę. Tas, kuris grožisi mumis. Informuoja mus apie mūsų sugebėjimus. Praneša apie mūsų unikalumą ir nepakeičiamumą. Ir tuojau pat iškeičia mus į ką nors dar unikalesnį ir nepakeičiamesnį".

[Lukas Sabaliauskas · Rating 3 out of 5]

Istorija apimanti šimto metų laikotarpį. Gal kiek per daug ciniškai, itin klampiai bei paskendus chaose, tačiau tai originalus, modernaus lietuvių rašytojo romanas

[Dominykas Veršalovičius · Rating 3 out of 5]

Yra kur tobulėt

[Eglė Martinkevičiutė · Rating 3 out of 5]

„Prisiminimai - kaip rūgštis: graužia iš vidaus ir smelkiasi į giliausias kerteles, atidengia silpnąsias žmogaus gyvenimo konstrukcijų vietas. Vos tik pasiduodi jiems, tuojau pat įsiveli į nelygias grumtynes su laiku.“