Skaityti apie vieno žmogaus gyvenimą, kad ir koks jis margas, nuobodu. Pasistengiau rašyti apie epochą, kuri buvo viena sudėtingiausių ir sunkiausių mūsų istorijoje. – Algimantas Čekuolis
Gal kiek keista taip sakyti apie vieną žmogų, bet Algimantas Čekuolis iš tiesų yra epocha. Ir žurnalistikos, ir publicistikos. Visada žiūrėjau į jį kaip į profesijos titaną, iš jo mokiausi – ne tik amato, bet ir noro gyventi. – Andrius Tapinas
Pasak autoriaus, apie kiekvieno žmogaus gyvenimą galima būtų sukurti romaną, tačiau jo paties istorija verta ne tik knygos puslapių, bet ir kino teatro ekranų.
Autorius gyvai ir atvirai pasakoja apie save: apie pyplio mokinuko išdaigas, berniokų žaidžiamą ir tikrą karą, apie studijas Maskvoje, ilgus plaukiojimo metus vandenyne, pirmąsias žurnalistines patirtis, darbą Kuboje, Kanadoje, Portugalijoje, Ispanijoje, „Gimtojo krašto" vyriausiojo redaktoriaus kėdę, Sąjūdžio laikus. Visa tai ir dar daugiau atspindi azartišką kraštutinumų žmogų, kuriam neegzistuoja sąvoka „neįmanoma".
Žurnalistas, rašytojas, keliautojas, laidų vedėjas ir gidas Algimantas Čekuolis nemėgsta pasakoti apie save, nes jam daug įdomesni kiti dalykai – įvykiai pasaulyje, svetimi kraštai, kurių aplankė daugybę, įdomūs žmonės ir reiškiniai. Ši knyga apie patį Algimantą, žmogų legendą, kalbantį aštuoniomis kalbomis, 21 metus (1995–2016) vedusį itin populiarią televizijos laidą „Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu" ir pelniusį vyriausio pasaulyje televizijos laidų vedėjo titulą, mat 2016 metais Algimantui buvo 85-eri.
Dabar šios, jau keturioliktos, knygos autorius, pasak jo paties, jau persiritęs per devintą bangą. Jis iki šiol į gyvenimą žvelgia optimistiškai ir šypsodamas pats stebisi: „Nejau tiek metų nugyvenau?"
Algimantas Jurgis Čekuolis – Lietuvos žurnalistas, rašytojas, keliautojas.
Gimė kaimo mokytojų šeimoje. 1948 m. baigė Vilniaus suaugusiųjų gimnaziją. 1953 m. baigė Maskvos Maksimo Gorkio literatūros institutą. 1953–1964 m. dirbo žvejybos laivuose jūreiviu, tapo vidutiniojo tralerio bocmanu. Per tą laiką rašė apsakymus ir knygas (iš kurių 8 išleistos). Nuo 1959 m. SSKP narys. 1966 m. baigė vakarinę John Reed kalbų mokyklą Havanoje (Kuba). 1964–1967 m. vertėjas SSRS žuvies pramonės ministerijos atstovybėje Havanoje. 1968 m. pakviestas dirbti spaudos agentūroje „Novosti“ Maskvoje, 1969–1973 m. agentūros korespondentas Kanadoje, lankė prancūzų kalbos kursus. 1975–1979 m. vadovavo SSRS spaudos agentūros „Novosti“ (APN) biurui Lisabonoje (Portugalija). 1981–1986 m. APN biuro vedėjas Madride. 1986 m. rugsėjo 1 d. – 1992 m. savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyr. redaktorius. 1988 m. išrinktas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu. Vėliau buvo renkamas Sąjūdžio seimo ir jo vadovybės nariu. 1989 m. išrinktas SSRS liaudies deputatų suvažiavimo deputatu, juo buvo iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1989–1995 m. valstybinės Ispanijos spaudos agentūros EFE korespondentas Baltijos šalims. 1992 m. Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultete pradėjo dirbti dėstytoju, dėstė derybų ir bendravimo meną. 1995–2016 m. Lietuvos televizijoje vedė laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“.
Kaip ir kiekvienas/kiekviena skaitytojas/skaitytoja turiu nemažai mylimų/mėgstamų autorių, o jų kūrinius taip taupau. Remarką atradau paauglystėje perskaičiusi "Tris draugus". Bibliotekoje vienąkart už akių užkliuvo pavadinimas "Windows on the world", kurį parašė Frederic Beigbeder (liko neskaityti tik keli kūriniai). Chimamanda Ngozi Adichie kūrinyje "Amerikana" palietė emigracijos, rasizmo temas, o pačią taip įtraukė šis kūrinys. Dar daug nepaminėjau autorių, o tarp jų yra Čekuolis, kurį atradau tik draugės dėka - vieno gimtadienio proga gavau dovanų knygą "Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu".
"Medinė kaukė" viena naujausių knygų. Algimantas Čekuolis - tai vienas iš žmonių, kuriuo žaviuosi. Autoriui jau 91-eri, yra šviesaus proto, o kiek daug turi papasakoti. Ši knyga ne išimtis. Pirmuosiuose puslapiuose pasakojo apie savo vaikystę ir tėvus, teko matyti kaip viena valdžia keitė kitą. Yra dirbęs net jūreiviu 12 metų, o dar daug parašytų knygų... Tik užsiminiau nedidelę dalį, ką yra nuveikęs autorius, o Jūs sužinosite plačiau, jei perskaitysite "Medinę kaukę"😉
Pirmas sakinys: Visi pradeda pasakoti nuo vaikystės, nebūsiu ir aš išimtis.
Pirma pažintis su Algimantu Čekuoliu kaip rašytoju ir labai didelis nusivylimas. "Medinė kaukė: tikroji mano istorija" yra naujausia šio autoriaus knyga, kurios pavadinimas ir apimtis žadėtų biografiją, tačiau radau tik eklektišką tekstą, kurio tikslą apibūdinčiau, kaip bandymą pasiteisinti, kodėl autorius dirbo KGB. Kad dirbo KGB ir taip visiems aišku, o ar kažko neprisidirbo – ne man spręsti ir teisti, tačiau knyga yra labai prasta.
Kaip minėjau, dažnai pritrūksta rišlumo: pavyzdžiui, 186 p. pasakojama apie darbą Ispanijoje (Algimantas Čekuolis buvo 1981–1986 m. APN biuro vedėjas Madride), tačiau jau kitoje pastraipoje atsiranda pučistai, Michailas Gorbačiovas ir Borisas Jelcinas (1991 m. rugpjūčio 19-22 d.). Knygoje lyg ir visiškai apsinuoginama (įskaitant fizinį nuogumą – "pasimieravimas" 45 p. ar istorija jurtoje 112 p.), nebijoma pripažinti, kad spekuliuota, kad dėl skyrybų kaltas pats, tačiau tuo pat metu daug kas pasakojama tik sakiniu ar dviem: beskaitant neapleidžia jausmas, kad daugiau nutylėta nei paaiškinta – pripažįstama, kad kaukė yra, tačiau ji taip ir nenuimama. Šį jausmą sustiprina ir knygos apimtis: knyga labai jau trumpa tokiam ilgam (ne tik fizine prasme) gyvenimui, juolab, kad dar 50 puslapių reikia atmesti, nes juose yra nuotraukos.
Knygoje yra ir įdomų istorijų, gerų pavyzdžių, kaip reikia dirbti (10 skyrius apie darbą Portugalijoje) ir mokytis (pastraipos apie tai, kaip išmoko kalbas), tačiau perskaičius lieka įspūdis, kad knyga yra ilgas atsakymas į kaltinimus dėl bendradarbiavimo su KGB: nieko neišdaviau, nelipau per kitų galvas, neviską pats žinojau. Dar kartą – ne man teisti, tačiau tokio pasiteisinimo užtektų straipsnio ar interviu per 2-3 žurnalo numerius, o ne knygai "... tikroji mano istorija".
2* (nes su knyga nereikėjo vargti) ir +1* už žilą autoriaus galvą bei TV laidą "Popietė su Algimantu Čekuoliu".
Labai įdomi asmenybė, verta paskaityti, ypač šių dienų kontekste. Jis įrodo, kad net ir užsidarius sienoms, gali rasti galimybių būti pasaulio žmogumi, bet reikia labai stengtis ir nuolat būti budriam.
„Skaityti apie vieno žmogaus gyvenimą, kad ir koks jis margas, nuobodu. Pasistengiau rašyti apie epochą, kuri buvo viena sudėtingiausių ir sunkiausių mūsų istorijoje. " Algimantas Čekuolis. Man patinka skaityti žmonių gyvenimus. Kiekvienas mes turime savo istoriją vertą romano. Visada randi kažką įdomaus, pamokančio, patariančio.
Taip, Algimantas Čekuolis unikalus žmogus. Talentingas rašytojas, sėkmingas keliautojas, entuziastingas ir kupinas idėjų. Kaip parašė Andrius Tapinas 'A. Čekuolis iš tiesų yra epocha".
Žaviuosi šiuo žmogumi, perskaičiau tris jo knygas ir visos knygos labai įdomios.
"Medinė kaukė" tai autobiografinė knyga. Autorius pasakoja savo gyvenimą nuo vaikystė. Aprašo berniokiškas išdaigas. Mokymosi metus, koks jis buvo talentingas mokslams. Studijavo Maskvoje Literatūriniame institute (Litinstitutas) kuriame mokė suprasti literatūrą.
Man labai patiko ši citata kuri tapo mano knygų pristatymų kredo " Išsakyti žodžiais tai, ką jauti širdyje, su kuo nors kaktomuša susidūręs gyvenime. " (A. Čekuolis)
Knyga "spindi" optimizmu. O svarbiausia Čekuolio knygos nesikartoja, visada randi naują istoriją.
Kol kas paskutinė autoriaus knyga, bet mano pirmoji skaityta. Įdomi, tik iš biografinės gal daugiau tikėjaus..... Pirmiausia, storesnės, bet reiks skaityti kitas knygas, taip ir susirasiu trūkumus 😊