Be užuolankų

by Jonas Vytautas Žukas

Buvusio Lietuvos kariuomenės vado gen. ltn. Jono Vytauto Žuko atsiminimų knygoje „Be užuolankų" aprėpiamas autoriaus karinės tarnybos laikotarpis nuo 1983 m. iki 2007 metų, kai jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis, o jis paskirtas Lietuvos sausumos pajėgų vadu.

Atsiminimai pradedami tarnybos sovietinėje kariuomenėje patirtimis, vėliau pasakojama Lietuvos atkūrimo istorija pirmiaisiais Nepriklausomybės metais. Autorius čia yra visų pagrindinių įvykių sūkuryje. 1992-ųjų rudenį jis išsiunčiamas į Vokietiją, studijoms Bundesvero vadovų akademijos generalinio štabo kurse. Grįžęs su naujomis kompetencijomis paskiriamas Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" štabo viršininku ir brigados vado pirmuoju pavaduotoju, netrukus perima ir brigados vado vairą. Tarnaudamas „Geležinio vilko" brigadoje imasi įgyvendinti Vokietijoje įgytas žinias. 2001–2004 m. eina gynybos atašė Vokietijai, Austrijai, Nyderlandams ir Liuksemburgui pareigas. Galiausiai seka treji tarnybos metai Lietuvos kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdyboje.

Knyga „Be užuolankų" yra pirmoji gen. ltn. Jono Vytauto Žuko atsiminimų dalis. Pasak autoriaus, antrojoje dalyje atsispindės „generoliškasis" laikotarpis nuo 2007 iki 2019 m., kuomet jis ir baigė savo karinę karjerą.

324 pages, Hardcover

Published January 1, 2023

Reviews

[Viktorija Berteškienė · Rating 5 out of 5]

Kaip man idomu giliau pasikapstyti tokiuose visiems zinomuose ivykiuose kaip pvz Sausio 13, ar daugiau suzinoti apie Sovietu armija ir kas joje vyko ( girdejau daug ivairiu istoriju, ir nebutinai graziu), idomu daugiau suzinoti netgi apie ta pirma suoli parasiutu, kaip ten kas, ir pati noreciau pasokinet😀 visa knyga labai tarnybine, labai mazai atskleista pacio autoriaus asmeninio gyvenimo detaliu, suprantu kad knygos esme karine karjera, bet tarp visu ivykiu vis gaudziau kokia uzuomina apie sutikta ar nesutikta meile, kada tai galejo ivykti, koks laisvesnis momentas galejo pasitaikyti tarp visu mokymu, kariniu operaciju bei pratybu, kelioniu ar mokslu uzsienyje, vis del to apsidziaugiau radusi kad be viso sito autoriaus gyvenime dar buvo zmona ir mazas sunelis😊
Del ko man dar patiko sita knyga, pamaciau kad tokio rango zmogus irgi toks pats zmogus kaip ir visi kiti- jam taip pat kartais nesiseke, buvo baisu del nezinomybes, kartais taip pat pasitaikydavo situaciju kuriose galima pasijuokti is savo nemoksiskumo, tai gali tik nuosirdus, zmogiskas zmogus, nelaikantis saves kazkokia tobula dievybe.
Labai dziaugiuosi, kad musu Valstybe priziuri tokie atsidave ir istikimi zmones, didziausia darba mano akimis daro ne tie valstybes vadovai kurie sedi prie stalo, o tokie tiesiogiai dalyvaujantys visuose karsciausiuose ivykiuose ir ne tik, tempiantys musu Lietuva is dugno aukstyn, savo pastangomis, savo uzsispyrimu ir pasiaukojimu,tikiuosi kad ponui Žukui isejus i atsarga, jo vietoje dirba tokie pat profesionalai, pagarba!😊

[Aurimas Nausėda · Rating 4 out of 5]

Kariuomenės vado prisiminimai apie kariuomenės kūrimą, slaptas kovas su Sovietų kariškiais, prisiminimai apie štabo karininko mokslus Vokietijoje, JAV, Geležinio vilko kūrimą ir kariuomenės vado kasdienybę. Verta skaityti, jei norite sužinoti apie Lietuvos karininko linksmas, sunkias dienas, mokslus.

[Roneta Grigonė · Rating 5 out of 5]

Labai nuoširdi knyga. Buvęs kariuomenės vadas apie tarnybą ir Lietuvos kariuomenės įkūrimą pasakoja labai nuoširdžiai, paprastai ir nepagražintai.
Labai rekomenduoju perskaityti šią knygą ir susipažinti su Lietuvos kariuomenės kūrimu ne tik iš sausos teorijos pusės, bet iš žmogiškosios pusės.