What do you think?
Rate this book
Tylos angelas
Pirmoji Ričardo Gavelio kūrybos retrospektyvos knyga, sudaryta iš lietuvių novelistikos klasika tapusių tekstų. Į rinktinę įtraukti įvairiais laikotarpiais sukurti apsakymai iš spausdintų R.Gavelio rinkinių ir nespausdintų rašytojo rankraščių archyvo.
- GenresFiction
358 pages, Hardcover
First published January 1, 2006
4 people are currently reading
39 people want to read
About the author
Ričardas Gavelis
17 books140 followersRičardas Gavelis – prozininkas, dramaturgas, eseistas, griežčiausias totalitarizmo kritikas lietuvių literatūroje, dažnai vadinamas pagrindinės savo metaforos – Vilniaus kaip Visatos subinės – kūrėju. Tyrinėjo lietuviško mentaliteto deformacijas, demaskavo ideologijų poveikį asmenybei.
1968 metais baigė Druskininkų vidurinę mokyklą. Studijavo Vilniaus Universitete ir gavo fiziko teoretiko diplomą. 1973 m., baigęs studijas, pradėjo dirbti Mokslų Akademijos Fizikos institute, vėliau – žurnalų „Mokslas ir gyvenimas“ bei „Pergalė“ redakcijose. Taip R. Gavelis nejučia įsitvirtino literatūriniame gyvenime, tapdamas profesionaliu rašytoju (prozininku, dramaturgu, publicistu).
R.Gavelio kūryboje didelę reikšmę turi Vilnius. Vieniems romanų herojams jis yra it šmėkla, supuvęs organizmas, nuodijantis gyvenimą, kitiems - ištikimas draugas, gelbstintis nuo pavojų, o dažniausiai Vilnius - tai varnas: ramus, išmintingas, stebintis žmonių gyvenimą, padedantis iškilus tam tikriems pavojams.
R. Gavelis sumaniai skelbė laisvo, veiklaus ir atsakingo žmogaus gyvenimą. Jo meninė kalba racionali, laužydamas tabu jis atskleidžia intymaus gyvenimo epizodus. Savo kūryba rašytojas bandė išvaduoti gimtąją literatūrą iš provincialumo.
Neapdovanotas jokiomis premijomis ar kitais apdovanojimais, bet sulaukęs didžiulių tiražų (vien „Vilniaus pokerio“ parduota apie 100 000 egzempliorių) ir mylimas skaitytojų.
Pirmoji knyga – apsakymų rinkinys „Neprasidėjusi šventė“ (1976 m.). Iš viso išleido 4 novelių rinkinius ir 7 romanus, parašė keletą pjesių.
R. Gavelio proza – viena įdomiausių ir drąsiausių socialinės kritikos lietuvių literatūroje formų. Naujus kelius tokiai kritikai atvėrė analitinis, fantasmagoriškas, paradoksalus, metaforiškas autoriaus stilius. Autorius demitologizavo daugelį tautinių šventenybių, išaukštino protą ir dvasios laisvę, naudojo žaidybinį masinės kultūros elementų montažą, nevengė atviros erotikos. Kvestionuojamos tautinės, istorinės, politinės, religinės vertybės literatūrinės mitologizacijos būdu sustabdo laiką, keičia socialinės erdvės dimensijas. Vaizduojamas pasaulis primena kafkiškąjį, novelių fabula pajungta giluminiams psichologijos siūbavimams, kuriuos valdo likimo neišvengiamybė.
„Sąmoningas provokatorius“, „novelės meistras“, „nešvankybių platintojas“, „degradavęs fizikas“ – taip apibūdinamas jo talentas.
R. Gavelis netikėtai mirė būdamas 52-ejų metų. Mirties priežastis — sustojusi širdis.
1968 metais baigė Druskininkų vidurinę mokyklą. Studijavo Vilniaus Universitete ir gavo fiziko teoretiko diplomą. 1973 m., baigęs studijas, pradėjo dirbti Mokslų Akademijos Fizikos institute, vėliau – žurnalų „Mokslas ir gyvenimas“ bei „Pergalė“ redakcijose. Taip R. Gavelis nejučia įsitvirtino literatūriniame gyvenime, tapdamas profesionaliu rašytoju (prozininku, dramaturgu, publicistu).
R.Gavelio kūryboje didelę reikšmę turi Vilnius. Vieniems romanų herojams jis yra it šmėkla, supuvęs organizmas, nuodijantis gyvenimą, kitiems - ištikimas draugas, gelbstintis nuo pavojų, o dažniausiai Vilnius - tai varnas: ramus, išmintingas, stebintis žmonių gyvenimą, padedantis iškilus tam tikriems pavojams.
R. Gavelis sumaniai skelbė laisvo, veiklaus ir atsakingo žmogaus gyvenimą. Jo meninė kalba racionali, laužydamas tabu jis atskleidžia intymaus gyvenimo epizodus. Savo kūryba rašytojas bandė išvaduoti gimtąją literatūrą iš provincialumo.
Neapdovanotas jokiomis premijomis ar kitais apdovanojimais, bet sulaukęs didžiulių tiražų (vien „Vilniaus pokerio“ parduota apie 100 000 egzempliorių) ir mylimas skaitytojų.
Pirmoji knyga – apsakymų rinkinys „Neprasidėjusi šventė“ (1976 m.). Iš viso išleido 4 novelių rinkinius ir 7 romanus, parašė keletą pjesių.
R. Gavelio proza – viena įdomiausių ir drąsiausių socialinės kritikos lietuvių literatūroje formų. Naujus kelius tokiai kritikai atvėrė analitinis, fantasmagoriškas, paradoksalus, metaforiškas autoriaus stilius. Autorius demitologizavo daugelį tautinių šventenybių, išaukštino protą ir dvasios laisvę, naudojo žaidybinį masinės kultūros elementų montažą, nevengė atviros erotikos. Kvestionuojamos tautinės, istorinės, politinės, religinės vertybės literatūrinės mitologizacijos būdu sustabdo laiką, keičia socialinės erdvės dimensijas. Vaizduojamas pasaulis primena kafkiškąjį, novelių fabula pajungta giluminiams psichologijos siūbavimams, kuriuos valdo likimo neišvengiamybė.
„Sąmoningas provokatorius“, „novelės meistras“, „nešvankybių platintojas“, „degradavęs fizikas“ – taip apibūdinamas jo talentas.
R. Gavelis netikėtai mirė būdamas 52-ejų metų. Mirties priežastis — sustojusi širdis.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 2 of 2 reviews
March 14, 2013
Ne viskas, kas auksu žiba, yra auksas. Yra dar ir melancholija.
Susigundęs Gavelio autoritetu čiupau apsakymų rinktinę daug nemąstęs. Matyt nebereikalo tiek ilgai ir užtrukau, nes įpusėjęs rinkinuką vis nebeprisiversdavau jo vėl paimti į rankas.
Rinktinė apima visų Gavelio laikotarpių trumpąsias prozas (nuo pat autoriaus dvidešimtmečio iki mirčiai likus 5-6 metams). Eiliškumas, kaip Nijolė (rašytojienė) išdėliojo apsakymus rinktinėje, nėra chronologiškas. Tematiškumą gan sunku tuose kūriniuose apibrėžti, tad kaip jie čia yra išdėlioti, turbūt galėtų paaiškinti tik pati Nijolė.
Kūriniai itin gilūs ir (nesurandu kito žodžio) melancholiški. Net jeigu ir prasideda kuri nors novelė linksmai, ironiškai, geranoriškai pašaipiai, vistiek - kuo gilyn - tuo liūdnyn.
Didžiausią įspūdį paliko apsakymas "Galbūt". Jame itin daug filosofijos, atsiranda skirtingi charakteriai, nustebina netikėta daug ką paaiškinanti metafizinė pabaiga. Kažkuo primena D.Lynch'o filmus.
Paskutinis kūrinys rinktinėje, kiek įsivaizduoju Gavelio kūrybos raidą, puikiai atspindi vėlyvąjį kūrybos etapą. "Vilniaus arhanas" - apie mokytoją Aurelijų, kuris bando pasikarti. Skamba linksmai? Taip iš pradžių ir skaitosi, o galiausiai tą miniatūrą supranti kaip asmeninę žmogaus tragediją.
Liūdnumas ar melancholija literatūroje tikrai nėra blogai. Tais 2/5 aš tikrai nenoriu to pasakyti. Tiesiog sudėtingai išdėlioti (bet neabejotinai originalūs ir įmantrūs) siužetai slegia. Mano supratimu pasaulyje nėra tik melancholija ir mirties nuojauta. Ant svieto yra ir gražių aspektų, kurių šioje rinktinėje aš pasigedau.
Susigundęs Gavelio autoritetu čiupau apsakymų rinktinę daug nemąstęs. Matyt nebereikalo tiek ilgai ir užtrukau, nes įpusėjęs rinkinuką vis nebeprisiversdavau jo vėl paimti į rankas.
Rinktinė apima visų Gavelio laikotarpių trumpąsias prozas (nuo pat autoriaus dvidešimtmečio iki mirčiai likus 5-6 metams). Eiliškumas, kaip Nijolė (rašytojienė) išdėliojo apsakymus rinktinėje, nėra chronologiškas. Tematiškumą gan sunku tuose kūriniuose apibrėžti, tad kaip jie čia yra išdėlioti, turbūt galėtų paaiškinti tik pati Nijolė.
Kūriniai itin gilūs ir (nesurandu kito žodžio) melancholiški. Net jeigu ir prasideda kuri nors novelė linksmai, ironiškai, geranoriškai pašaipiai, vistiek - kuo gilyn - tuo liūdnyn.
Didžiausią įspūdį paliko apsakymas "Galbūt". Jame itin daug filosofijos, atsiranda skirtingi charakteriai, nustebina netikėta daug ką paaiškinanti metafizinė pabaiga. Kažkuo primena D.Lynch'o filmus.
Paskutinis kūrinys rinktinėje, kiek įsivaizduoju Gavelio kūrybos raidą, puikiai atspindi vėlyvąjį kūrybos etapą. "Vilniaus arhanas" - apie mokytoją Aurelijų, kuris bando pasikarti. Skamba linksmai? Taip iš pradžių ir skaitosi, o galiausiai tą miniatūrą supranti kaip asmeninę žmogaus tragediją.
Liūdnumas ar melancholija literatūroje tikrai nėra blogai. Tais 2/5 aš tikrai nenoriu to pasakyti. Tiesiog sudėtingai išdėlioti (bet neabejotinai originalūs ir įmantrūs) siužetai slegia. Mano supratimu pasaulyje nėra tik melancholija ir mirties nuojauta. Ant svieto yra ir gražių aspektų, kurių šioje rinktinėje aš pasigedau.
November 1, 2017
Trumposios prozos kūriniai apie miesto keistuolius, nusikaltėlius bei didmiesčio paslaptis. Kafkiškasis pasakojimo stilius, fantasmagoriškoji atmosfera primenanti Lietuvos didmiesčio gyvenimą.
Displaying 1 - 2 of 2 reviews