Siuleimanas Puikusis - galingos Osmanų imperijos valdovas, turėjęs viską: valdžią, rūmus, turtus ir galimybę rinktis iš gausybės moterų, gyvenančių hareme. Nepaisydamas to, Siuleimanas sulaužė šimtmečius galiojusias taisykles ir vedė ją - jauną rusaitę, sužavėjusią sultoną bei tapusią jo dešiniąja ranka ne tik haremo reikaluose, bet ir mūšio lauke. Chiurem tapo ta, kurios žodis prilygo Dievui. Kyla tik vienas klausimas - kaip? Kaip jai tai pavyko?
Esate girdėję tokio serialo kaip „Didingasis amžius“ pavadinimą, matę jo anotacijas per televiziją ar net vieną kitą seriją? O gal ištikimai žiūrėjote šį stipria rytietiška kultūra dvelkiantį daugiaserijinį filmą, su azartu ir įsitraukimu stebėjote imperijos rūmų dvaruose vykusias intrigas? Patiko aktoriai, aplinka, siužetas, galbūt iki šiol prisimenate pagrindinių herojų vardus? Į klausimus atsakėte - „taip“? Tuomet raginu suklusti, nes leidyklos „Briedis“ kūrinys „Haremas“ - skirtas būtent jums!
Apžvalgą pradėjau nuo serialo paminėjimo ne be reikalo, o todėl, kad, regis, jis sugrįžta, tik kita forma - atgyja knygos puslapiuose. Nors serialą prieš daugelį metų mačiau tik „viena akimi“, skaitant priešaky stovėjo tiek veikėjai, tiek dalis siužeto. Žinote, negaliu patikėti, kiek daug panašumo tarp serialo ir knygos. Galbūt tiems, kurie matė serialą, knyga nebus itin įdomi vien dėl to, kad labai nenustebins. Kitą vertus, man (tai, kuri matė ne viską), buvo priešingai, kadangi skaitydama jau turėjau vizualinį įspūdį, leidusį ne tik regėti Osmanų imperiją ir jos galybę, bet ir geriau perprasti sudėtingiau parašytus kūrinio epizodus, be to, galėjau daugmaž įsivaizduoti kaip atrodo veikėjai.
Galutinai Osmanų imperija subyrėjo ne taip ir seniai - prieš beveik šimtą metų. Tiksliau, tapo Turkijos Respublika. Kiekviena šalis nuo senų laikų turi savus įsitikinimus ir papročius. Vis dėlto tokių, kuriose buvo įteisinta daugpatystė, leidžiama turėti tiek moterų, kiek tik geidžia širdis, ne tiek jau ir daug, atsižvelgiant į istoriją. Viena iš priežasčių, kodėl verta perskaityti šią knygą - naujų žinių ir patyrimų pluoštas, kitokių standartų pažinimas, įsuptas į prašmatnų, deimantais nuklotą, romano rūbą, ir galimybė suprasti, kad imperijos jau anksčiau niekam neatnešė džiaugsmo, tad kodėl dabar, XXI a., turėtų būti kitaip?
Haremas - imperijos rūmų padalinys, kitaip tariant, vieta, kurioje gyvena į nelaisvę paimtos įvairių tautybių moterys, turinčios patenkinti savo naujojo valdovo lytinius poreikius. Šią vietą būtų teisinga prilyginti kalėjimui ar tiesiog narveliui, iš kurio ištrūkti - neįmanoma. Tos, kuri pagimdo sūnų, gyvenimas pagerėja - ji įgyja daugiau teisių, privilegijų. Tų, kurioms nepasiseka to padaryti, laukia vargingesnis gyvenimas. Tačiau visada atsiranda ir tokių, kurioms būti tik truputį aukščiau už kitas nepakanka. Ši istorija būtent apie tokią moterį - nesibodinčią žudyti, meluoti, manipuliuoti ir apgaudinėti. Moterį, kurią iki galo sunku perprasti. Moterį, kuri, regis, nieko per visą savo gyvenimą nemylėjo nuoširdžiai. Moterį, kuri kels audrą ne vieno skaitytojo širdyje dėl to, ar ją palaikyti, ar tiesiog nekęsti. Istorija apie Chiurem Sultan, dešimtojo Osmanų imperijos valdovo Siuleimano meilę.
Knyga yra paremta tikrais faktais, žinoma, kai kurios detalės gali būti ir ne visai tikslios, juk nei vienas iš mūsų nežinome, kaip tame XVI a. buvo iš tiesų. Keista, bet pats Siuleimanas kaip veikėjas (arba kaip asmenybė, jei jis taip iš tiesų ir elgėsi) man visai patiko. Aišku, tikrai ne tuo, kad neturėdamas asmeninės nuomonės, o veikiamas kito asmens įtakos, nužudė nekaltus žmones. Tačiau pats jo noras (kuris nebuvo įgyvendintas) būti kitokiu valdovu. Geresniu, nepanašiu į savo tėvą, kuris dėl valdžios žudė net savo artimuosius. Labiausiai mane sužavėjo priešmirtinė, jau suvokus savo klaidas, Siuleimano citata, rasta jo knygoje, parašytoje 1566m., esanti šio kūrinio paskutiniajame puslapyje: „Tai, ką žmonės vadina imperija, yra pasaulinė nesantaika ir nesibaigiantis karas. Žemėje tėra vienintelis džiaugsmas - atsiskyrėlio ramybė“. Tokie žodžiai, išsakyti imperijos valdovo, nūdienoje tampa kaip niekada aktualūs.
Istorija kelia retorinį klausimą - ar tikrai galima pamilti taip stipriai, kad visas pasaulis aplink išnyktų, kad nebegebėtum matyti ir girdėti nieko - tik nuolankiai klausytum to, ką tau sako ta, dėl kurios juoko galėtum padaryti bet ką? Nestinga knygoje ir konkurencijos temos ar meilės tos pačios lyties asmeniui, o įvairios išdavystės lydi veikėjus kiekviename žingsnyje. Mirties portretas knygoje kuriamas kaip tas, kuriame išryškėja tikroji žmogaus asmenybė, esybė, kai išsakoma viskas, kas daugelį metų slypėjo širdyje, kai nebebijoma nieko, kai tiesa rėžiama durklo ašmenimis. Knygoje antraeile siužeto linija pasakojama istorija perteikia tyrąją meilę - tokią dėl kurios norisi aukotis, nepaisyti savų interesų, atiduoti viską, ką turi, regis, net velniui sielą parduoti, kad tik žmogus, kuri myli, būtų saugus ir laimingas, net jei ir ne su tavimi.
„Haremas“ - istorijos siužetas skaitytoją ne tik nukelia kelis šimtmečius atgal į rytų kraštus, ne tik parodo kitokią kultūrą, gyvenimo būdą, kuris neįprastas, net nepriimtinas mums, XXI a. europiečiams, bet ir atskleidžia, kokia stipri gali būti meilė (ir ne vien savo partneriui) bei kokios atkaklios būna moterys, siekdamos savo tikslo. Karštų aistrų, kraują stingdančių įvykių, mūšių eigos, jų priežasčių ir įtampos nestokojantis romanas apie meilę, santykius, kerštą bei imperijos kainą. „Haremas“ sukels dvejopas emocijas, bet galiu garantuoti, kad visos rūmų paslaptys jus apkerės lygiai taip pat, kaip Siuleimanas buvo paveiktas savosios Chiurem. Intriguojantys įvykiai, ryškiaspalviai veikėjų paveikslai, neatrasta kultūra, dramatiški įvykiai neleis atitraukti akių, kol nesužinosite, kuo viskas baigsis.
Rekomenduoju skaitytojams, mėgstantiems knygas, kurias perskaičius kyla gausybės apmąstymų banga, o noras eiti internete paieškoti papildomos informacijos apie vieną ar kitą dalyką, istorijos aspektą - veržiasi pro kraštus. Jei pasiilgote dramatiškų, apgaulingų knygų, kur nestinga saldžiai karčių išdavysčių ir melo pinklių, kurios iš pradžių svaigina, o vėliau - nubloškia į pačias giliausias purvo gelmes, iš kurių nelengva pakilti, nes apsvaigusi galva ir joje vešintis minčių kratinys verčia abejoti viskuo, pradedant veikėjais, baigiant pačiu savimi bei savo vertybėmis, puoselėtomis iki šiol, siūlau susipažinti su kūriniu „Haremas“. Rekomenduoju visiems, ieškantiems neįprasto skaitinio apie meilę ir karą, apie turtus ir vergovę. Šie du duetai knygoje „šoka“ greta vienas kito, o neretai net sunku suprasti, kuris iš jų yra kuris. Knyga tikrai patiks visiems, kurie nors kartą pasvajojo apie tą „nuostabųjį“ gyvenimą rūmuose ir valdovo/(-ės) statusą.
4/5⭐