„Baden badeno nebus“ – trečia Undinės Radzevičiūtės knyga po juodojo humoro ir absurdo mini romanų „Strekaza“ ir „Frankburgas“. Tai keistos istorijos apie žmones, kurių jūs nesutiksite gatvėje, o jeigu ir sutiksite, jie tų istorijų niekada jums nepapasakos...
„Naujoji knyga „Baden Badeno nebus“ atveria dar vieną šios talentingos kūrėjos briauną – mokėjimą pasakoti istorijas. Knygoje išlieka įprastas Undinės Radzevičiūtės stilius, įmanomas pavadinti „akupunktūrine proza“ – preciziški sakinių dūriai, taupus ir asketiškas kalbėjimas ir itin subtilus humoras. Undinės Radzevičiūtės istorijos – unikalios. Atitikmenų joms lietuvių literatūroje vargu ar rastume.“ Kęstutis Navakas
Baigė meno istorijos, teorijos ir kritikos studijas Vilniaus Dailės Akademijoje. Doktorantūros studijos liko nebaigtos. Dešimtį metų dirbo tarptautinių reklamos agentūrų – "Saatchi&Saatchi" (Vilnius), "Leo Burnett Vilnius" etc. – kūrybos direktore. Autorės knygos penkis kartus (2003, 2011, 2013, 2015, 2017) pateko į kūrybingiausių metų knygų shortlist‘us, ir tris kartus (2011, 2013, 2017) - į geriausių metų knygų shortlist‘us. 2015 knyga ,,Žuvys ir drakonai'' įvertinta Europos sąjungos literatūros premija, Lietuvių PEN centro išrinkta tarp geriausių dešimtmečio knygų, kritikų ir skaitytojų išrinkta į 100-uką geriausių lietuviškų knygų išleistų per pastaruosius šimtą metų. Knyga ,,Žuvys ir drakonai'' išversta ar šiuo metu verčiama į vokiečių, anglų, ispanų, italų, serbų, vengrų, bulgarų, lenkų, estų ir latvių kalbas. Po vokiškojo knygos leidimo, Bavarijos kultūros ministerija skyrė autorei specialų apdovanojimą - ilgalaikį kvietimą 2018-2019 metams į Tarptautinius menininkų namus Bamberge ,,Internationales Künstlerhause Villa Concordia'', o austrų leidykla ,,Rezidenz Verlag'' nusprendė vokiškai išleisti ir naujausią autorės knygą ,,Kraujas mėlynas''.
Labai trumpi ir intriguojantys apsakymai, panašūs į nuotraukas, atsirandančias fotografui pasirinkus netikėtą kampą: lyg ir atpažįsti, kas čia, ir vis tiek negali patikėt.
2021 papildymas: pasiėmiau skaityti supratusi, kad kitos knygos per šiuos metus nebepabaigsiu, o neįveikti iššūkio negaliu. Perskaičiau ir nieko nekeisčiau, tik pridėčiau: galima pilstant iš tuščio į kiaurą prirašyti visokių niekų, o galima keliomis pastraipomis papasakoti visą gyvenimą. Tą Undinė sugeba puikiai.
Wow wow wow! Negalėjau tikėtis, kad apsakymus galima parašyti taip taikliai, meistriškai sukonstruojant kiekvieną sakinį. Tai ta tikroji grožinė literatūra, kerinti savo grožių, žodžio, sakinio, to, ką norima pasakyti gracija. Apsakymų trumpumas tik parodo, kad grožiui ir puikiam turiniui nereikia įspūdingų apimčiųbir daugžodžiavimų. Tai pirmoji mano perskaityta Undinės knyga, po kurios nekantrauju imtis kitų.
Dėdė Valteris visada buvo ekscentriškas. Nors tie, kas prisiminė dėdę Valterį nuo vaikystės, sakė, kad ne visada. Kad toks tapo todėl, kad per mažai domėjosi gyvenimu ir per daug mėgo skaityti knygas.
Trečioji Undinės Radzevičiūtės knyga nelauktai minkštais, plaukiančiais sakiniais, stebinanti ir parodanti visai kitą autorės pusę - istorijų pasakotojos, kūrėjos. Viskas susiskaitė taip greit, taip lengvai, o norėtųsi dar ir dar! Ypač įsiminė istorijos Režisierė, Premija, Grafo žmona ir, jau aukščiau cituotoji, Ketvirtasis palikimas.
P.S. pliusas ir už tiesiog nuostabų leidimą Baltoms lankoms
pirmosios istorijos tokios labai jau nevertos išlikimo, kai kurių nesuprasi, o pora - puikios. būtų gerai, jei iki mirties parašytų visiškai puikią knygelę.
Sharp, witty, maybe a bit dry prose. But maybe short stories just aren't my genre - what annoyed me was that I didn't know if I should read particular stories looking for connections or are they just standalone pieces, but that's my problem, not the book's. I liked the titular "Baden Badeno nebus" and "Ketvirtasis palikimas" the best. Didn't like "Apversti piramidę" at all. But still I finished the book in several hours time and do not regret it, so a strong 3 stars mark it is.
Kodėl knygos kalba staiga ir labai radikaliai surambėja tai neperpratau. Tikrai ne "klaidos" - žodyno skurdumas akivaizdžiai turi savo funkciją. Bet kokia ji - nežinau.
"[...] jis rado negyvą žmogų. Vyrų. Vyras buvo ne tik negyvas, bet ir visiškai išrengtas. Gatvė atrodė tuščia ir toje vietoje, kur prieš keturiasdešimt metų gulėjo nuogas vyras, matėsi nedidelė bala. Mišelis gal ir negailėtų lakuotų batų, vis dėlto balos nusprendė kojomis neliesti. Už balos ant šaligatvio gulėjo sudaužyta lėkštutė. Mišelis pasilenkė ir pašvietė telefonu: lėkštutė buvo bavariška. Taip skelbė žalias porceliano fabriko ženklas kitoje jos pusėje. Lėkštutė buvo nedidelė. Konfliktas, išsviedęs ją į gatvę, turbūt irgi buvo nedidelis ir jau nurimęs. Gatvė tylėjo. Ir visiems, kas tą tamsią valandą klausėsi gatvės tylos, girdėjosi, kaip Mišelis gatve velka koją." (40-41 psl.)
Kadangi Undinė Radzevičiūtė yra mano nauja mėgstamiausia lietuvių rašytoja, sudėtinga vertinti jos knygas, nes jos man tiesiog labai labai patinka. Keturios žvaigždutės, nes ne visos istorijos mano nuomone buvo geros, kai kuriose trūko išbaigtumo, o kitos pasirodė tik šiaip sau. Bet kalbu vos apie kelias. Bendrai šios autorės rašymo stilius mane nuginkluoja: jos trumpi, konkretūs, kartais keliantys šypseną, o kartais - tiesiog stebinantys savo netikėtumu, sakiniai yra gėris. O "Baden Badeno nebus" istorijos yra lyg ir kasdienių žmonių (tokių, kuriuos matome gatvėse, niekuo neišsiskiriančių iš minios) nekasdienio gyvenimo įvykiai. Arba jeigu ir kasdieniai tie įvykiai, tai pristatomi jie nekasdieniškai. Žodžiu, imkite ir skaitykite U. Radzevičiūtės knygas. Viskas jose yra tiesiog labai gerai.
Faktų - konkrečių, įdomiai perpasakojamų istorijų, liudininkų nuotraukų - niekas nepateikė. Bet, sutikit, kam tie faktai? Juk faktai dažnai tik kenkia reikalui ir trukdo žmonėms suvokti pasaulį. Ir apskritai nereikia prisikvepinusiam eiti prie žmonių ir pavasarį vaikščioti su pirštinėmis. Žmonės norėjo galvoti būtent taip, kaip galvojo, ir jeigu žmonės nori apie ką nors galvoti, tai jų ir neįmanoma sustabdyti. pg. 33
O pasaulyje nėra pavojingesnių žmonių už tuos, iš kurių atimamos iliuzijos. pg. 38
Premijos ištraukia ir parodo žmogui viską, ką jis turi blogiausio, pagalvojo Mišelis. pg. 45
Ir dar pasakė, kad Europoje žmonės žudosi dėl žlugusių iliuzijų, Rusijoje - dėl iššvaistytų pinigų, o Azijoje dėl išnykusių miražų. pg. 65
Manau, kad rašytoja šiose trumpose istorijose geriausiai realizavo savo talentą - rašyti trumpai ir aiškiai, arba tiesiai šviesiai. O ir istorijos įdomios. Tiesa, paskutinės dvi paliko mažesnį įspūdį. Mano nuomone, ne itin dera prie iki tol sekusių istorijų. Nesakau, kad visai nedera, bet tų dviejų istorijų tonas kitoks, tamsesnis. Taigi iki tobulybės šiek tiek pritrūko, bet atrodo nedaug.
Tegemist on Leedu kirjaniku jutukoguga. Tema lugude tegevus leiab aset mitmel pool, näiteks Venemaal, Saksamaal, Hiinas. Autor on vägagi omapärase stiiliga. Edasi saate lugeda blogist https://triinuraamatud.wordpress.com/
Ma pole suuremat asi lühijuttude armastaja, seepärast võib-olla ei oska hinnata. Jutud on loetavad ja sisult kirjud, minu jaoks lihtsalt liiga väikesed killud, et mõte kaasa läheks.
Man patinka jos rašymas. Jis taiklus, gerai apgalvoti palyginimai, parinkti žodžiai. Man patinka Undinės Radzevičiūtės kūryba. Ačiū jai už ją.
"Baden Badeno nebus“ – trečia Undinės Radzevičiūtės knyga po juodojo humoro ir absurdo miniromanų „Strekaza“ ir „Frankburgas“. Anot Kęstučio Navako: „Tai keistos istorijos apie keistus žmones.“
"Jis niekuo nesiskyrė nuo kitų žmonių: visi mes labiausiai mėgstam kalbėti apie tai, kas mus ypač piktina." p. 61
"Pasaulyje nėra pavojingesnių žmonių už tuos, iš kurių atimamos iliuzijos."
„Dėdė Valteris visada buvo ekscentriškas. Nors tie, kas prisiminė dėdę Valterį nuo vaikystės, sakė, kad ne visada. Kad toks jis tapo todėl, kad per mažai domėjosi gyvenimu ir per daug mėgo skaityti knygas“, p. 113-114.
"Faktų <...> niekas nepateikė. Bet, sutikit, kam tie faktai? Juk faktai dažnai tik kenkia reikalui ir trukdo žmonėms suvokti pasaulį."
"Vis dar pasitaiko žmonių, kurių gyvenimą pakeitė knygos. Giunteris pažinojo net du vyrus, nukentėjusius nuo Nabokovo “Lolitos”. Vienas pagal ją netgi gyveno, o kitas tik labai to norėjo. Taip pat jis pažinojo vieną protingą moterį, į klausimą, kokio tipo vyrai jai patinka, atsakančią: „Kaip Šerlokas Holmsas.“ Kai jos klausdavo: „Kaip kuris?“ – ji atsakydavo: „Kaip bet kuris.“ Giunteris žinojo, kad Rusijoje nuolat pasitaiko žmonių, bandančių gyventi pagal Dostojevskį. Ir jiems baigiasi blogiausiai. Kodėl gyvenimas pagal geriausio rašytojo geriausius kūrinius baigiasi blogiausiai? Stebėdamas gyvenimą Giunteris įsitikino, kad įtaką gyvenimui turi ne tik pripažinti šedevrai, bet ir beveik nepastebėti kūriniai. O kartais netgi knygos viršeliai. "
Šioje knygoje galima rasti būsimų, vėlesnių knygų užuominų. Kadangi kitas knygas skaičiau anksčiau. Tai buvo visai įdomus žingsnis atgal. Ir pastebėjimas kaip iš apsakymo susiformuoja didesnis romanas. Kas buvo idėjos ir istorijos branduolys. Kitavertus tai trumpi apsakymai, vieni įdomesni, kiti mažiau. Didelio įspūdžio nepaliko.
Kai kurie apsakymai labai žavingi. Kiti - keistai melancholiški ir išplaukę. Vieni tikrai intriguojantys ir patraukiantys, kiti - nuobodoki ir neaiškūs. Žodžiu, visaip.
Trumpų gyvenimo epizodų arba gyvenimų, telpančių į kelis puslapius, rinkinys. Istorijos vyksta ne Lietuvoj, ir man tai atskleidžia autorės talentą matyti daugiau nei savo kiemas, suvokti daugiau nei mūsų kultūra. Aš manau, kad šioje knygoje kiekvienas ras mėgstamą istoriją.
Kirju, hektiline, absurdne ja rikka kirjandusliku keelega. Mul on hea meel, et mu ema selle eesti keelde tõi, loodan, et see kirjanik saab rohkem tähelepanu edaspidigi.