What do you think?
Rate this book
Kazašas
Žinomo poeto, Nacionalinės premijos laureato pirmasis romanas. Jame susipina tikrovė, sapnai, fikcijos. Knygos kompozicija - tartum dvigubas apskritimas. Viduryje - pagrindinio veikėjo Izidoriaus, buvusio verslininko, netikėtai susidomėjusio tapymu, gyvenimas ir beprotystė. Antrasis, išorinis, ratas naujai interpretuoja Marijos Magdalietės motyvą: prostitutės širdis - vienintelė širdis, neapleidžianti besikamuojančio žmogaus netgi tada, kai jo smegenis iki galo išdegina "juodoji ugnis".
201 pages, Hardcover
First published January 1, 2007
40 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 4 of 4 reviews
August 17, 2017
„Izidoriaus žvilgsnį trikdė jos akys. Žydros. Tiesiog nejaukiai žydros. Sakytum netikros, meistriškai padirbtos. Ir sykiu verpetuojančios, pradmeniškos, tokios naiviai gilios, kad šalia jų visų kitų žmonių akys galėjo pasirodyti esančios tiktai nevykusi klastotė.“
ir kokių tik atsiliepimų apie šį kūrinį neteko girdėti. su lengva baime ėmiau į rankas, su lengvu atsidusimu dedu atgal į lentyną - nenuvylė, nė kiek. galbūt tik pačio paskutinio skyriaus nebereikėjo, bet čia labai subjektyvu - - man labiau patinka tas blaškymasis ir nežinomybė, kuomet pačiam palikta vietos susidėlioti visus gabaliukus, beieškant būdų, kaip jie gražiausiai sulimpa.
„Toji naktis tapo viso jų gyvenimo fonu, netgi matu. Likę dviese dar ilgai vien apie tai tylėdavo.“
be galo kajokiškas kūrinys, kupinas mistikos ir nuorodų į žavų meno pasaulį. o kur dar ta pasakojimo ir kalbėsenos maniera, pagardinta trumpais poetiniais blykstelėjimais, turbūt niekad nesugebėsiu atsižavėti.
„To rugpjūčio jūra buvo mėlyna, ir dangus buvo toks mėlynas, kad vienas laivas apsirikęs pradėjo plaukti dangumi, tačiau ne paprastu, o tuo genialaus potėpio dangumi, kuris jau nebėra erdvė, nes erdvė tėra tiktai būties tįsumas, tuo neįmanomu dangumi, kuris jau nebėra ir laikas.“
--------------------
P.S. „Baisiausias dalykas patirti [...] kad kiekviena tavo išgalvota istorija yra tikra.“ akimirkai susimąsčiau, ar Kajokui pačiam nebaisu tokias istorijas rašant. bet turbūt ne
ir kokių tik atsiliepimų apie šį kūrinį neteko girdėti. su lengva baime ėmiau į rankas, su lengvu atsidusimu dedu atgal į lentyną - nenuvylė, nė kiek. galbūt tik pačio paskutinio skyriaus nebereikėjo, bet čia labai subjektyvu - - man labiau patinka tas blaškymasis ir nežinomybė, kuomet pačiam palikta vietos susidėlioti visus gabaliukus, beieškant būdų, kaip jie gražiausiai sulimpa.
„Toji naktis tapo viso jų gyvenimo fonu, netgi matu. Likę dviese dar ilgai vien apie tai tylėdavo.“
be galo kajokiškas kūrinys, kupinas mistikos ir nuorodų į žavų meno pasaulį. o kur dar ta pasakojimo ir kalbėsenos maniera, pagardinta trumpais poetiniais blykstelėjimais, turbūt niekad nesugebėsiu atsižavėti.
„To rugpjūčio jūra buvo mėlyna, ir dangus buvo toks mėlynas, kad vienas laivas apsirikęs pradėjo plaukti dangumi, tačiau ne paprastu, o tuo genialaus potėpio dangumi, kuris jau nebėra erdvė, nes erdvė tėra tiktai būties tįsumas, tuo neįmanomu dangumi, kuris jau nebėra ir laikas.“
--------------------
P.S. „Baisiausias dalykas patirti [...] kad kiekviena tavo išgalvota istorija yra tikra.“ akimirkai susimąsčiau, ar Kajokui pačiam nebaisu tokias istorijas rašant. bet turbūt ne
January 10, 2023
kažkas tarp škėmos ir murakamio, iš tos beprotybės nuėjusio nežinia kur
August 2, 2015
Savitas kajokiškas stilius - jėga. Patinka man šio autoriaus kūriniai, nors vis dėlto jo "Ežeras" pasirodė stipresnis už "Kazašą". Bet vis tiek, jėga.
August 28, 2015
Worst. Book. Ever.
Displaying 1 - 4 of 4 reviews