Man, kaip dideliam Lietuvos istorijos megėjui, labai patiko knyga. Autorius nukelia skaitytoją į tarpukario Lietuvą. Įdomu skaityti ir matyti, kaip tuo metu gyveno Lietuvos kaimo bei miesto inteligentija. Pasirodo, jau tuo metu apie 1936 m., buvo paplitęs skolinimasis pagal vekselius, o vekselio laiduotojai buvo vadinama žirantais.
V. M. Putinas romane kuria labai tikroviškus personažus, todėl knyga įtraukia, kaip koks geras detektyvas. Knygos pabaigoje trumpai paaiškinama, kad ne visi knygos herojai yra išgalvoti, o ir pačiam autoriui teko gerokai pavargti, kai už nevykusį biznierių buvo žiruotas (laiduotas) vekselis.