What do you think?
Rate this book
Американская история
Can a man raise above himself and reach his dream... What does he lose by doing so, or what does he gain; and when all is done, where lies the balance - acquisition or loss?
And love? Isn't that the most unavoidable loss? Since everything ends eventually... And how to value what you give up to love versus what you gain from love?
These and other questions are faced by the main character of American Story. And answers? Perhaps the reader will agree, perhaps they will make him think, and in any case will make him search inside himself...
--------------------------------------------------------------
Может ли человек преодолеть себя и подняться над собой? И достичь мечты…
Что он теряет при этом, что находит, и что, в конечном итоге, перевешивает на чаше весов: приобретения или потери?
А любовь? Не является ли она сама неизбежной потерей? Ведь в конечном итоге, все когда-то подходит к концу… И как оценить то, что ты отдаешь своей любви и то, что получаешь в ответ?
Все эти, да и многие другие вопросы стоят перед главной героиней романа «Американская История». А ответы? Может быть, они подойдут читателю, а может быть, лишь заставят задуматься… В любом случае, помогут разобраться в себе.
And love? Isn't that the most unavoidable loss? Since everything ends eventually... And how to value what you give up to love versus what you gain from love?
These and other questions are faced by the main character of American Story. And answers? Perhaps the reader will agree, perhaps they will make him think, and in any case will make him search inside himself...
--------------------------------------------------------------
Может ли человек преодолеть себя и подняться над собой? И достичь мечты…
Что он теряет при этом, что находит, и что, в конечном итоге, перевешивает на чаше весов: приобретения или потери?
А любовь? Не является ли она сама неизбежной потерей? Ведь в конечном итоге, все когда-то подходит к концу… И как оценить то, что ты отдаешь своей любви и то, что получаешь в ответ?
Все эти, да и многие другие вопросы стоят перед главной героиней романа «Американская История». А ответы? Может быть, они подойдут читателю, а может быть, лишь заставят задуматься… В любом случае, помогут разобраться в себе.
- GenresFiction
509 pages, Paperback
First published January 1, 2003
7 people are currently reading
107 people want to read
About the author
Anatoly Toss
9 books42 followersAnatoly Toss is one of the most popular, contemporary Russian writers. Literary critics in Russia and abroad compare Toss to Nabokov, Tolstoy, and Turgenev. The sales of his books in Russia alone have exceeded 4 million copies. His works have also been translated to many other languages and sold throughout the world in countries including China, Poland, Norway, Greece, Taiwan, The Czech Republic, Bulgaria, and more. His latest novel, FANTASIES OF A WOMAN IN HER PRIME, is his first novel to be translated to English, exposing this enticing work to an extraordinarily fortunate new audience.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 12 of 12 reviews
December 26, 2017
I fell in love with this book
April 11, 2019
I sapo përfunduar 🌟🌟🌟
Në pamje të parë të krijohet pështypja e shtjellimit të një historie tipike të suksesit të një emigranteje në ShBA, një histori dashurie plot motivim, vullnet dhe shtysë për të arritur majat e suksesit dhe karrierës por është shumë më tepër se kaq.
Një libër që të ngulit në mendje se kur diçka e do vërtetë dhe përkushtohesh mund ta realizosh, jo lehtë, por që të prekësh majën duhet saktificë duhet vendosshmëri dhe saktifica.
Marina përjeton një histori dashurie të veçantë, një histori plot mistere, një histori ambicjeje, nxitjeje për të nxjerrë në pah më të mirën nga vetja dhe për të arritur në majë. Por kur është në majë dhe kthen kokën pas ajo kupton së është shfrytëzuar pavarësisht se talenti dhe kontributi i saj ështê i pamohueshëm. Marku është një gjeni? Një shfrytëzues apo një dorë ndihme? Një analizë e thellë e ngjarjes dhe personazheve plotë racionalitet dhe mendjekthjelltësi.
“ Marku është humbja ime, nëpërmjet tij unë njoha botën, jetën, veten dhe kjo himbje, me kohë, u bë më e shtrenjtë se të gjitha fitoret e mia dhe unë e ruaj ndjenjën e saj, kujtimin për të, siç nuk ruaj kujtim tjetër”
“...jeta gati gjithmonë të jep një shans të dytë, është punë tjetër nëse ke dëshirë ta shfrytezosh- mendova unë.”
#anatolitoss #americanstory #njëhistoriamerikane #lexonilibra #libratemire #unelexoj #kendi_i_leximit #goodbooks #booklover #bookblogger #bookaddicted #bookaddiction #instabook #bibliophile #biblioterapia #bibliomania #bibliomaniac #bookish #goodreads #bookstagram #bookshelf #instabooks #books #goodreads #reading #readingtime #lovereading #igbooks #bookrecommendations #readerlife
Në pamje të parë të krijohet pështypja e shtjellimit të një historie tipike të suksesit të një emigranteje në ShBA, një histori dashurie plot motivim, vullnet dhe shtysë për të arritur majat e suksesit dhe karrierës por është shumë më tepër se kaq.
Një libër që të ngulit në mendje se kur diçka e do vërtetë dhe përkushtohesh mund ta realizosh, jo lehtë, por që të prekësh majën duhet saktificë duhet vendosshmëri dhe saktifica.
Marina përjeton një histori dashurie të veçantë, një histori plot mistere, një histori ambicjeje, nxitjeje për të nxjerrë në pah më të mirën nga vetja dhe për të arritur në majë. Por kur është në majë dhe kthen kokën pas ajo kupton së është shfrytëzuar pavarësisht se talenti dhe kontributi i saj ështê i pamohueshëm. Marku është një gjeni? Një shfrytëzues apo një dorë ndihme? Një analizë e thellë e ngjarjes dhe personazheve plotë racionalitet dhe mendjekthjelltësi.
“ Marku është humbja ime, nëpërmjet tij unë njoha botën, jetën, veten dhe kjo himbje, me kohë, u bë më e shtrenjtë se të gjitha fitoret e mia dhe unë e ruaj ndjenjën e saj, kujtimin për të, siç nuk ruaj kujtim tjetër”
“...jeta gati gjithmonë të jep një shans të dytë, është punë tjetër nëse ke dëshirë ta shfrytezosh- mendova unë.”
#anatolitoss #americanstory #njëhistoriamerikane #lexonilibra #libratemire #unelexoj #kendi_i_leximit #goodbooks #booklover #bookblogger #bookaddicted #bookaddiction #instabook #bibliophile #biblioterapia #bibliomania #bibliomaniac #bookish #goodreads #bookstagram #bookshelf #instabooks #books #goodreads #reading #readingtime #lovereading #igbooks #bookrecommendations #readerlife
August 3, 2012
having contraversial thoughts about the author's style and certain details of the plot but, but I guess having thoughts while you are reading a book somehow means that a book is not leaving you indifferent.
March 21, 2010
Simply an outstanding book. I'm still looking for english traslation, so that I can recommend it to my friends.
August 17, 2017
I was expecting more from this book after reading "Fantasies of a woman". I was waiting for the story to culminate at some point but to me it was kinda idle. Regardless, I liked it because it makes you think and answers a lot of life questions. Kinda philosophic but in a style of everyday conversations. It was a good read but it will not stick with me for too long.
April 15, 2020
An amazing book. Full of wisdom and key points that I will keep thinking of and remember forever. Highly, highly recommend to anyone who loves psychology, philosophy, and just wants to enjoy a fascinating story.
October 24, 2013
one of the most beautiful books i have ever read
November 3, 2016
<>
P10 <...> Žinoma, mano meilė pasikeitė. Ar ji tapo stipresnė dėl praradimo, ar silpnesnė nuo blogų prisiminimų ir prabėgusio laiko?<...>
<...> O ką, jei meilė ir neapykanta, didybė ir juokingumas, dieviškumas ir menkystė – viskas susiliejo į viena, o susilieję niekieno nekontroliuojami susimaišė? Taip, kartoju, aš myliu jį<...>. Bet kartu ir nekenčiu. Taip, tebūnie, aš, kaip ir anksčiau, dievinu jį, bet taip pat ir niekinu. Žinau, kad už viską, ko pasiekiau, turiu būti dėkinga jam, žinau, kad jis aukojo savo laiką, ne šiaip laiką – metus, savo kūrybą, energiją, savo sielą galų gale. Ir visada būsiu jam už tai dėkinga.
Ir tuo pat metu, kai sakau sau, kas slypėjo už tų aukų, kai suprantu, kad kiekvienas žingsnis, kiekviena frazė, kiekvienas jo žvilgnis buvo skirtas tik tam, kad atvestų jį į tikslą, tikslą, sumanytą ir apskaičiuotą nuo pat pradžių, mano naivus dėkingumas ištirpsta bejėgiškoje ir todėl dar aršesnėje paniekoje.<...>
P12 <...> Apskritai kiekvienas žmogus, Dievo apdovanotas talentu, - o įgimtas grožis yra toks pats talentas, kaip ir tarkim, gražus balsas ar absoliuti klausa, - tegu ir pats to ir nenorėdamas, tegu nesąmoningai, bet savo talentą puoselėja, stengiasi jį parodyti kitiems, kaip kiekvienas normalus žmogus nori pademonstruoti savo stipriausiąsias ypatybes.<...> talentingas žmogus beveik visada paaukoja kitas savo savybes, nekreipdamas į jas deramo dėmesio<...>. O tai graudu, nes harmonija, spaudžiama vienpusiškumo, pasitraukia, ir žmogus nesąmoningai užstringa ties savo tiap rūpestingai išpuoselėta savybe.<...>
P14 <...> Jis nuo visų labai panašių vienas į kitą vyrukų skyrėsi būtent tuo, kad nebuvo į juos panašus. Pirma, jis atrodė gerokai vyresnis už kitus, <...> apskritai šitai kalbėjo ne jo naudai, nes vyresni vyriškiai, kap ir beje, ir moterys, jaunesnių už save vakarėlyje visada atrodo įtartinai.<...>
P29 <...> Kuo ilgiau susitikinėjome, tuo labiau ji užpildydavo mano vakarus, o kartu ir mintis, ir sąmonę, tuo labiau jutau, kaip keičiasi mano nyki kasdienybė. Dabar staiga ir pats gyvenimas, ir mano egzistavimas jame įgavo protingą, tęsinį ir prasmę.
Negalėčiau pasakyti, kad man nepavyksta gyventi be sekso, veikiau atvirkščiai – esu dvidešimt dvejų metų ir jau senkai supratau, kad seksas dėl sekso manęs nedomina, ir savo santykius su vaikinais lengvai galėjau grįsti be jo bazinio palaikymo.
Maža to, žinojau, kad patirsiu malonumą tik tada, jei esu įsimylėjusi arba myliu ir jeigu tasai, kurį myliu, irgi jau spėjo apsirpasti su manim, pažinti mano pojūčius, mano įpročius – tiek gyvenime apskritai, tiek lovoje. Juk meilės žaidimai – tai savotiška partnerystė, o tam, kad partnerystėje ką nors padarytum gerai, reikia mažų mažiausiai savo partnerį jausti. <...>
P40 <...> Žmogus sugeba gerai daryti tai, ką mėgsta, o mėgsta tai, ką sugeba daryti gerai. <...> Susidaro uždaras ratas: kuo labiau mėgsti tai, kuo užsiimi, tuo geriau padarai. O kuo geriau padarai, tuo labiau mėgsti. Galop žmogus pakyla virš savęs, netgi virš savo talento, ir konkuruoti su juo tampa be galo sunku. <...>
P41 <...> Mane kaip reikiant pagavo srovė. Viskas, kas susikaupė manyje, visas nuovargis, nusivylimas, beviltiškas kažko laukimas, nuolatiniai nepritekliai, stačiai skurdas – visa tai dėl to kvailo pokalbio staiga sugulė sluoksniais ir griuvo laukan, ir aš jau nebeįstengiau susilaikyti. <...>
P42 <...> - Matai, - kalbėjo jis tarsi pats sau, - kiekvienas didelis žingsnis žmogaus gyvenime yra žingsnis atgal, kuris dažnai nuveda į praradimus. Ne tik emigracija, bet ir vaiko gimimas, profesijos pakeitimas, kas dar? Galbūt santuoka – apskritai kiekvienas reikšmingas judesys, kurį daro žmogus, nustumia jį atgal, kiekvieną vis kitaip, bet vis tiek nustumia, ką nors atima ir sugriauna. Arba įprastą gyvenimo būdą, arba interesus, arba vertybių sistemą, planus, viltis, žodžiu, ką nors. Ateina valandėlė, kai atrodo, kad laikas ir jėgos prarastos negrįžtamai, kad norint grįžti į išeities poziciją prireiks viso likusio gyvenimo. Bet tai klaidingas, ir reikalas netgi ne tas, kas greičiau grįžta į senąją poziciją, o kas lėčiau, reikalas tas, jog kai kurie iš to atsitraukimo grįžta daug stipresni nei buvo anksčiau. Tai yra tie, grįžusieji, iškart peršoka ankstesnius išeities laiptelius, tarsi pereidami į naują spiralės viją. <...>
P45 <...> o kas nebūtų nuobodu, kas keltų man kupiną įkvėpimo susižavėjimą?“.
Ir sąžiningai prisipažniau: niekas, šiaip ar taip, niekas iš to, ką žinau. <...>
P46 <...> mano naujoji gyvenimo pozicija atrodė maždaug taip: gerai, aš tikrai nenoriu užsiimti šita supuvusia bugalterija, jau spėjusia atsistoti skersai gerklės. Tačiau ko gi tada aš noriu? <...>
P51 <…> Tačiau čia slypi viena gudrybė, nors, beje, ne tokia ir gudri. O toji gudrybė štai kokia: žmogus, tikras asas savo prastai apmokame darbe, bus labiau reikalingas ir atitinkamai uždirbs daugiau, o kartais ir gerokai daugiau, nei žmogus, kuris nėra geras puikiai apmokamo darbo specialistas. <...>
P54 <...> Tipiška, dažniausiai daroma klaida ir yra ta, kad žmonės nesusimąsto apie paprastų dalykų sudėtingumą. <...>
P68 <...> – Bet man pasirodė, kad jis kalbėjo tarsi juokaudamas, – tariau aš.
- Jis visada taip kalba. Tai toks savigynos metodas, - Markas gūžtelėjo pečiais ir pakartojo: - Esu įsitikinęs, kad jis kalbėjo kuo rimčiausiai. <...>
P70 <...> Lygis, kuriame esti žmogus, nulemia ir jo interesus, ir tai, kiek jis gali turėti laiko, ir jo socialinę aplinką, ir tikslus, ir daug kitų dalykų, o viskas kartu galop lemia viso jo gyvenimo kokybę. Bet svarbiausia – tik atitinkamas lygis lemia minties ir proto laisvę. <...>
P76 <...> tikslas – pakilti virš savęs, ir tik jis, kad ir koks idealistinis ar naivus atrodytų, tik jis gali atvesti į sėkmę. <...>
P10 <...> Žinoma, mano meilė pasikeitė. Ar ji tapo stipresnė dėl praradimo, ar silpnesnė nuo blogų prisiminimų ir prabėgusio laiko?<...>
<...> O ką, jei meilė ir neapykanta, didybė ir juokingumas, dieviškumas ir menkystė – viskas susiliejo į viena, o susilieję niekieno nekontroliuojami susimaišė? Taip, kartoju, aš myliu jį<...>. Bet kartu ir nekenčiu. Taip, tebūnie, aš, kaip ir anksčiau, dievinu jį, bet taip pat ir niekinu. Žinau, kad už viską, ko pasiekiau, turiu būti dėkinga jam, žinau, kad jis aukojo savo laiką, ne šiaip laiką – metus, savo kūrybą, energiją, savo sielą galų gale. Ir visada būsiu jam už tai dėkinga.
Ir tuo pat metu, kai sakau sau, kas slypėjo už tų aukų, kai suprantu, kad kiekvienas žingsnis, kiekviena frazė, kiekvienas jo žvilgnis buvo skirtas tik tam, kad atvestų jį į tikslą, tikslą, sumanytą ir apskaičiuotą nuo pat pradžių, mano naivus dėkingumas ištirpsta bejėgiškoje ir todėl dar aršesnėje paniekoje.<...>
P12 <...> Apskritai kiekvienas žmogus, Dievo apdovanotas talentu, - o įgimtas grožis yra toks pats talentas, kaip ir tarkim, gražus balsas ar absoliuti klausa, - tegu ir pats to ir nenorėdamas, tegu nesąmoningai, bet savo talentą puoselėja, stengiasi jį parodyti kitiems, kaip kiekvienas normalus žmogus nori pademonstruoti savo stipriausiąsias ypatybes.<...> talentingas žmogus beveik visada paaukoja kitas savo savybes, nekreipdamas į jas deramo dėmesio<...>. O tai graudu, nes harmonija, spaudžiama vienpusiškumo, pasitraukia, ir žmogus nesąmoningai užstringa ties savo tiap rūpestingai išpuoselėta savybe.<...>
P14 <...> Jis nuo visų labai panašių vienas į kitą vyrukų skyrėsi būtent tuo, kad nebuvo į juos panašus. Pirma, jis atrodė gerokai vyresnis už kitus, <...> apskritai šitai kalbėjo ne jo naudai, nes vyresni vyriškiai, kap ir beje, ir moterys, jaunesnių už save vakarėlyje visada atrodo įtartinai.<...>
P29 <...> Kuo ilgiau susitikinėjome, tuo labiau ji užpildydavo mano vakarus, o kartu ir mintis, ir sąmonę, tuo labiau jutau, kaip keičiasi mano nyki kasdienybė. Dabar staiga ir pats gyvenimas, ir mano egzistavimas jame įgavo protingą, tęsinį ir prasmę.
Negalėčiau pasakyti, kad man nepavyksta gyventi be sekso, veikiau atvirkščiai – esu dvidešimt dvejų metų ir jau senkai supratau, kad seksas dėl sekso manęs nedomina, ir savo santykius su vaikinais lengvai galėjau grįsti be jo bazinio palaikymo.
Maža to, žinojau, kad patirsiu malonumą tik tada, jei esu įsimylėjusi arba myliu ir jeigu tasai, kurį myliu, irgi jau spėjo apsirpasti su manim, pažinti mano pojūčius, mano įpročius – tiek gyvenime apskritai, tiek lovoje. Juk meilės žaidimai – tai savotiška partnerystė, o tam, kad partnerystėje ką nors padarytum gerai, reikia mažų mažiausiai savo partnerį jausti. <...>
P40 <...> Žmogus sugeba gerai daryti tai, ką mėgsta, o mėgsta tai, ką sugeba daryti gerai. <...> Susidaro uždaras ratas: kuo labiau mėgsti tai, kuo užsiimi, tuo geriau padarai. O kuo geriau padarai, tuo labiau mėgsti. Galop žmogus pakyla virš savęs, netgi virš savo talento, ir konkuruoti su juo tampa be galo sunku. <...>
P41 <...> Mane kaip reikiant pagavo srovė. Viskas, kas susikaupė manyje, visas nuovargis, nusivylimas, beviltiškas kažko laukimas, nuolatiniai nepritekliai, stačiai skurdas – visa tai dėl to kvailo pokalbio staiga sugulė sluoksniais ir griuvo laukan, ir aš jau nebeįstengiau susilaikyti. <...>
P42 <...> - Matai, - kalbėjo jis tarsi pats sau, - kiekvienas didelis žingsnis žmogaus gyvenime yra žingsnis atgal, kuris dažnai nuveda į praradimus. Ne tik emigracija, bet ir vaiko gimimas, profesijos pakeitimas, kas dar? Galbūt santuoka – apskritai kiekvienas reikšmingas judesys, kurį daro žmogus, nustumia jį atgal, kiekvieną vis kitaip, bet vis tiek nustumia, ką nors atima ir sugriauna. Arba įprastą gyvenimo būdą, arba interesus, arba vertybių sistemą, planus, viltis, žodžiu, ką nors. Ateina valandėlė, kai atrodo, kad laikas ir jėgos prarastos negrįžtamai, kad norint grįžti į išeities poziciją prireiks viso likusio gyvenimo. Bet tai klaidingas, ir reikalas netgi ne tas, kas greičiau grįžta į senąją poziciją, o kas lėčiau, reikalas tas, jog kai kurie iš to atsitraukimo grįžta daug stipresni nei buvo anksčiau. Tai yra tie, grįžusieji, iškart peršoka ankstesnius išeities laiptelius, tarsi pereidami į naują spiralės viją. <...>
P45 <...> o kas nebūtų nuobodu, kas keltų man kupiną įkvėpimo susižavėjimą?“.
Ir sąžiningai prisipažniau: niekas, šiaip ar taip, niekas iš to, ką žinau. <...>
P46 <...> mano naujoji gyvenimo pozicija atrodė maždaug taip: gerai, aš tikrai nenoriu užsiimti šita supuvusia bugalterija, jau spėjusia atsistoti skersai gerklės. Tačiau ko gi tada aš noriu? <...>
P51 <…> Tačiau čia slypi viena gudrybė, nors, beje, ne tokia ir gudri. O toji gudrybė štai kokia: žmogus, tikras asas savo prastai apmokame darbe, bus labiau reikalingas ir atitinkamai uždirbs daugiau, o kartais ir gerokai daugiau, nei žmogus, kuris nėra geras puikiai apmokamo darbo specialistas. <...>
P54 <...> Tipiška, dažniausiai daroma klaida ir yra ta, kad žmonės nesusimąsto apie paprastų dalykų sudėtingumą. <...>
P68 <...> – Bet man pasirodė, kad jis kalbėjo tarsi juokaudamas, – tariau aš.
- Jis visada taip kalba. Tai toks savigynos metodas, - Markas gūžtelėjo pečiais ir pakartojo: - Esu įsitikinęs, kad jis kalbėjo kuo rimčiausiai. <...>
P70 <...> Lygis, kuriame esti žmogus, nulemia ir jo interesus, ir tai, kiek jis gali turėti laiko, ir jo socialinę aplinką, ir tikslus, ir daug kitų dalykų, o viskas kartu galop lemia viso jo gyvenimo kokybę. Bet svarbiausia – tik atitinkamas lygis lemia minties ir proto laisvę. <...>
P76 <...> tikslas – pakilti virš savęs, ir tik jis, kad ir koks idealistinis ar naivus atrodytų, tik jis gali atvesti į sėkmę. <...>
This entire review has been hidden because of spoilers.
Read
December 16, 2022One of the best book ever. What a perspective of human ideas, experiments and love.
March 11, 2014
Amazing book! everyone should read it !:) currently fav book
July 27, 2017
i loved it!
Displaying 1 - 12 of 12 reviews