Ši knyga supažindina su viena iš humanistinės, egzistencinės psichoterapijos krypčių - geštaltine psichoterapija. Geštaltinės psichoterapijos atsiradimas siejamas su vokiečių kilmės amerikiečio Fredericko S. Perlso (Fritz Perls) ir jo žmonos Lauros Perls vardu. Ši kryptis susiformavo XX amžiaus viduryje - lygia greta su kitomis neakademinės psichologijos mokyklomis, kurių tikslas - gilesnis žmogaus pažinimas, asmenybės potencialo atskleidimas, žmogaus galimybių įgyvendinimas. Humanistinė ir egzistencinė psichologija, tarp jų ir geštaltinė psichoterapija, atsirado kaip reakcija į klasikinei psichoanalizei būdingą biologinį žmogaus motyvacijos aiškinimą, redukcionistinį bihevioristų požiūrį ir akademinės psichologijos tendenciją suskaidyti žmogaus psichiką į atskiras funkcijas ir tyrinėti jas atsietai vieną nuo kitos. Geštaltinės psichoterapijos esminis bruožas - holizmas (visybiškumas). Geštaltiniu požiūriu, žmogus - visybinis, nedalomas, jo kūnas, protas, jausmai ir dvasinis patyrimas neatsiejami vienas nuo kito. Greta to geštaltinėje psichoterapijoje pabrėžiamas individo unikalumas, atsižvelgiama į žmogaus ir aplinkos sąveiką. Ji laikoma pirmąja psichoterapijoskryptimi, pagrįsta sistemų teorija.
Su Lepeskiene bendravau 1980 metais. Davė skaityti savilaidos Heses "Sidharta". Ir tai gerai. Bet šitą knygą kažin ar kada perskaitysiu. Jau viską žinau apie tą psichologiją.