Grau-Eule

by Mikhail Prishvin, Kurt Zimmermann (Illustrator)

Dieser biografische Roman erzählt die Lebensgeschichte von Archibald 'Archie' Stansfeld Belaney. Belaney war ein englischstämmiger Trapper und Schriftsteller, der viel Zeit mit den Ojebway-Indianern des Bear-Island-Stammes verbrachte, deren Sprache er erlernte und bei denen er den Namen Grey Owl (ind. Wa-sha-quon-asin, in Deutschland auch Grau-Eule genannt bzw. Wäscha-kwonnesin, was so viel wie „Vogel, der nachts wandert“ bedeutet) annahm.
Eines Tages fing Grey Owl eine Bibermutter und stellte dann fest, dass zwei junge Biber hinterblieben waren. Anahareo, seine Frau, beschloss sofort, dass sie eine Verpflichtung habe, die jungen Biber großzuziehen. Diese Episode wurde zur Wende im Leben von Grey Owl und Anahareo und wird in diesem Buch verarbeitet. Die jungen Biber eroberten ihre Herzen, und wenig später traf Grey Owl die Entscheidung, das Fallenstellerleben für immer hinter sich zu lassen. Stattdessen träumte er von einer Biberkolonie, mit der er die dezimierten Biberbestände Kanadas retten wollte.

219 pages, Hardcover

Published January 1, 1955

About the author

Mikhail Mikhailovich Prishvin (Russian: Михаил Михайлович Пришвин ) (4 February 1873 - January 16, 1954) was a Russian/Soviet writer.

Mikhail Prishvin was born in the family mansion of Krutschevo, near the city of Yelets in what is now Lipetsk Oblast into the family of a merchant. In 1893-1897, he studied at a polytechnic school in Riga and was once arrested for his involvement with Marxist circles. In 1902, Prishvin graduated from the University of Leipzig with a degree in agronomics. During World War I, he worked as a military journalist. After the war, Prishvin was employed as a publicist and then a rural teacher. He began writing for magazines in 1898, but his first short story, "Sashok," was published in 1906. Prishvin's works are full of poetics, exceptional keenness of observation, and descriptions of nature. Many of his works were translated into different languages and became part of the gold fund of the Soviet children's literature. Mikhail Prishvin was awarded two orders.

Reviews

[Irmina Žu · Rating 4 out of 5]

Kadaise bandžiau išgooglinti, kokios literatūros apie indėnus yra išverstos į lietuvių kalbą. Daugiausia rezultatų, žinoma, yra grožiniai kūriniai. Didelė dalis jų parašyta labai subjektyviai ir padeda susidaryti gan ribotą, o kartais netgi klaidingą įspūdį apie indėnus. Tad mano paieškų tikslas buvo visgi daugiau dokumentinė literatūra.

Taip beieškodama atradau personažą Grey Owl (Pilkoji Pelėda). Šis žmogus buvo gamtos mylėtojas ir didis bebrų gynėjas. Save jis pristatė kaip pusiau indėną, tačiau vėliau paaiškėjo, kad buvo grynas anglas. Dėl to Pilkosios Pelėdos įvaizdis sumenko, tad faktiškai jis nė nebetinka dokumentikos apie indėnų žanrui.

Visgi aš asmeniškai nusprendžiau kitaip. Jeigu žmogus jautėsi indėnu ir šiaip ar taip nuveikė didžius darbus bei puoselėjo tam tikras indėnams būdingas tradicijas ir kultūros elementus, ar tikrai turėčiau nurašyti dėl indėniško kraujo neturėjimo? Nemanau. Kas žino, galbūt melas apie savo šaknis Pilkajai Pelėdai padėjo būti išgirstam ir ginti bebrus?

Šiaip ar taip, pirmiausia pradėjau skaityti ne paties Pilkosios Pelėdos aprašytus nuotykius, tačiau jo (pusiau) biografiją, kurią parašė rusų rašytojas Michailas Prišvinas. Ši biografija skaitosi kaip grožinis kūrinys – parašyta ne tiesiog dėstant sausus faktus, tačiau perteikiant gyvenimo įvykius su nuotykių dvasia. Jeigu gerai supratau, autorius pasitelkė ir nemažai gan ilgų citatų iš paties Pilkosios Pelėdos knygų.

Žinoma, šios biografijos puslapiuose nugulė ir iškraipyti faktai, bent jau neteisinga Pilkosios Pelėdos gimimo linija. Pagal šioje knygoje pateiktą versiją, Pilkosios Pelėdos motina buvo indėnė. Skaitydama šią knygą, susimąsčiau, ar Pilkosios Pelėdos žmona Gertrūda (Anacharėja), kilusi iš irokezų genties, žinojo apie savo vyro tikrąsias šaknis. O gal ir ji pati buvo visai ne indėnų palikuonė? :)

Knygoje, kaip ir pridera, itin daug dėmesio skiriama bebrams, dėl kurių gerbūvio kovojo Pilkoji Pelėda. Bebrai Pilkosios Pelėdos gyvenime kurį laiką užėmė aukos vaidmenį, t. y. jis šiuos gyvūnus medžiojo ir pardavinėdavo jų kailius. Regis, atsitiktinumo dėka, Pilkoji Pelėda gavo progą priglaustus bebriukus pamatyti kone kaip savo vaikus. Nepaisant kitoniškos prigimties, mamą praradę bebriukai, priglausti Pilkosios Pelėdos trobelėje, ėmėsi skleistis kaip protingos, išdykusios ir savitą logiką turinčios asmenybės.

Ši, Michailo Prišvino parašyta biografija, man tapo liepteliu į kitas knygas, kurias parašė pats indėnas-apsimetėlis :) Savo namų bibliotekoje jau turiu kūrinius „Girių piligrimai“ bei „Apleistos trobelės pasakojimai“. Tikiuosi, greitu laiku nersiu ir į juos!