Emos jūra

Vandenio ženklas #2

by Gražina Karaliūnė

Mane apgaube tas keistai saldus kvapas, pasejes sirdyje ilgesi prabegusiu tukstantmeciu, kuriuos nupuste laiko smiltys ir nunese Nilo vandenys, daugeli metu saugojantys savo gelmese amzinybes paslaptis. Galejau tik isivaizduoti, kiek ta upe mate, ka ji dabar mato ir kiek joje uzkoduota ateinancioms kartoms. Viskas praeina, keiciasi pasauliai, isnyksta ir atsiranda nauji zemynai, bet si upe vis teka, dar daugiau informacijos sukaupdama savyje. Nupurte siurpas, supratau, kad niekada nepabegsiu nuo vandenu pasaulio, nes esu amzinai sujungta su juo, ? esu vaikas naujos zmonijos, noriu to, ar ne. Ema istekejo uz Jorgio ir laukiasi jo vaiko. Taciau jam paslaptingai dingus, Ema rupinasi jo brolis Robertas. Sapnuose ji teberegi Jorgi, ir nujaucia, kad jam kazkas atsitiko. Taciau merginos jausmai neisbleso ir Robertui, o tai ja drasko is vidaus. Kai jiems vel tenka keliauti i paslaptingaji Egipta, kuriame mergina paskutini karta mate savo vyra, intriga tik paastreja. Taciau ten ju laukia kur kas didesni pavojai nei saule ir karstis. Dar negimusiam Emos vaikui gresia baisus likimas, jei jie nesugebes istrukti. Bresta nuojauta, kad jos misija siame pasaulyje kur kas didesne, nei ji pati galejo isivaizduoti. Tik tai itaria jau ne ji viena...

432 pages, Hardcover

First published January 1, 2011

About the author

This author also writes under the name Gabija Kristė.

Reviews

[Evelina Šostak · Rating 1 out of 5]

Kodėl norėjau skaityti?
🌸Gavau šią knygą dovanų (visada perskaitau ir pasidalinu ispūdžiais).
🌸Dėl savo pavadinimo ji labai tiko keliems skaitymo iššūkių punktams.
🌸Iš aprašymo pasirodė, kad puikiai tiks vasarai. Lengvas romanas.
🌸Mėgstu knygas, kur minimas Vilnius ir veiksmas vyksta Lietuvoje.
🌸Dažnai skaitau serijas nuo antros dalies ir vėliau susigundau įsigyti pirmąją.


Niekada nerašaus neigiamų atsiliepimų, bet čia neradau nieko, ką galėčiau pagirti.
Pradėjau skaityt ir dar pirmoje pastraipoje supratau- bus sunku. Jokio užsiminimo, kad tai antra dalis, nei sakynio, kas vyko pirmoje. Antroje knygos pusėje prasideda kalbos apie pirmą knygą ir Aleliuja, kažką sužinai apie veikėjus, siužetą. Per vėlu. Galvoje makalinė. Prieš tai jau 10 kartų perskaitei aprašymą, iš kurio susidaro visai kitas vaizdas apie knygą.
Esi imestas į įvykių jūrą: melancholija, vandenių tema, kažkoks šulinys su kintamų magnetinių lauku, verslas, nėščia lietuvaitė, Egiptas ir deimantai. Ir nei viena tema neišplėtuota iki galo. Kažkokie siužeto minčių šiuoliai, daug loginių spragų. Rašoma apie Lietuvos milijonierių ratą, kur žmonės turi nuosavus lektuvus, gali laisvai išgryninti 5 liamus. Ir tie patys žmonės negali praleisti galimybės surengti šou pramogų centre. (Ar tikrai tai toks pelningas dalykas? Esi tik sugrižęs iš Egipto, kur tave vos nenužudė, tavo nėščią draugę buvo pagrobę, šou atlikėjo - draugo žmona ir dukros liko toje šalyje ir žinai, kad dėl magiško kudikio jus niekur pasaulyje neesate saugus).
Po šios knygos, vienareikšmiškai skaitysiu komentarus ir atsiliepimus. Šiuo atveju, jie buvo daug įdomesni, už pačią knygų seriją. Kitų dalių noro skaityti nėra.

[Milda Ši · Rating 2 out of 5]

Tai antra Gražinos Karaliūnės trilogijos "Vandenio ženklo" dalis. Iškart noriu pasidžiaugti, jog ši dalis daug geresnė, negu pirma, vien pačiu tekstu, nors buvo kelios vietos, kur norėjau prisikabinti. Tačiau...
Pirma pažintis su Ema, Vilga, Jorgiu, Vainiumi ir Robertu buvo daug įdomesnė. Čia jau pradedi matyti, kaip norima ištempti tekstą ir šis pamažu ima nusibosti. Įvykiai gal ir nėra tie patys, bet pamažu ima pabosti kas kelis puslapius skaityti, kaip vėl kažkur įsipainioja.
Na taip, iš kitos pusės, gal ir gerai, daug intrigos, kaip pavyks iš to dar vieno įvykio atsitiesti ir pan., bet manyčiau, jau per daug visko. Vos ne kaip koks "Moterys meluoja geriau", kur iš pradžių būdavo įdomu žiūrėti, o paskui jau ima tas pačias dramas, tik kita kamera ir kitu kampu filmuoti. 😅
Tačiau labai patinka tas, jog labai tinka vasarai ir ją skaitant nereikia labai daug mąstyti ir gali atsipalaiduoti. 😁

[Samanta · Rating 3 out of 5]

Lietuviški romanai atsiduria mano rankose pakankamai retai, tačiau vis dažniau pastebiu, kad mano lietuvių kalbos žodynas siaurėja (deja, jis niekuomet nebuvo labai platus), todėl nusprendžiau sąmojingai jį plėsti skaitant lietuvių kalba.

“Emos Jūra” romano siužetas man pasirodė pernelyg sudėtingas - buvo sunku suprasti kaip įvykiai siejasi vienas su kitu; pagrindinių veikėjų asmenybės pasirodė paviršutiniškos. Gaila, kad jų charakteriai nebuvo išvystyti ir man nepavyko jų nei pažinti, nei pamėgti.

Labai sunku buvo atrasti ryšį su Ema - pagrindine veikėja. Emos nėštumas pasirodė nelabai įtikinamai; jos mintys visiškai neatitiko minčių, kurios dažniausiai sukasi neščiosios moters galvoje. 

Daug veiksmo bei intrigų įžiebė mano smalsumą ir paskatino knygą perskaityti iki galo, tačiau įvykių kulminacija manęs nesužavėjo.

[Jurgita Andrijauskaite · Rating 5 out of 5]

Užkabinanti, lengvai skaitoma knyga, knyga nuo kurios man buvo pakankamai sunku atsiplėšti. Kabinantis scenarijus, graži meilės istorija. Kaip lietuvių autorės, tai ypač vykęs kūrinys. Tikrai rekomenduočiau paskaityt.

[Indrė Vaičekonytė · Rating 3 out of 5]

Antroji dalis kur kas geresnė nei pirma