L'ultimo esorcista

by Gabriele Amorth, Paolo Rodari

Chi compone il numero telefonico dello studio di padre Amorth sente dall'altra parte la voce gracchiante di una segreteria: «Per ottenere un consulto il richiedente deve inviare i seguenti referti medici e psichiatrici...». Segue l'elenco degli esami clinici. Solo dopo il vaglio dei responsi specialistici, il sacerdote decide se ricevere il presunto indemoniato. All'età di 86 anni, con oltre 160.000 esorcismi praticati, il più autorevole esorcista della Chiesa cattolica racconta la sua lunga vita in lotta contro Satana. Dalla confessione a cuore aperto emergono particolari inquietanti: Satana abita le stanze del Vaticano; la scomparsa di Emanuela Orlandi è un mistero dietro il quale si nascondono sètte sataniche; magia, spiritismo e superstizione si nascondono dietro l'omicidio della suora di Chiavenna e di altri efferati delitti perpetrati da adolescenti come Erika e Omar; sono in crescita i fenomeni di bambini posseduti da presenze oscure; la lotta contro il maligno, cominciata all'origine del mondo, è destinata a durare fino alla fine dei tempi, ma siamo alla battaglia finale. Nel lungo racconto, padre Amorth lancia infine una sconvolgente denuncia: la Chiesa non crede più all'esistenza del demonio, i vescovi non nominano esorcisti nelle loro diocesi e non ci sono più giovani preti disposti a imparare la dottrina e la pratica della liberazione delle anime. L'ultimo esorcista non ha eredi, ma il campo di battaglia contro le potenze delle tenebre non può essere abbandonato.

Genres: Nonfiction, Christian

266 pages, Hardcover

First published January 1, 2010

About the author

Italian Roman Catholic priest and the senior exorcist of the Diocese of Rome.

Amorth authored two books specifically on exorcism. The publications marked a defining moment in literary history, being the first public documents to treat this subject.
The two books An Exorcist Tells His Story and An Exorcist: More Stories are not official Roman Catholic documents, rather personal accounts of his office as Exorcist. The books use witness accounts and personal experience as evidence.

-Wikipedia

Reviews

[Nora|KnyguDama · Rating 4 out of 5]

Mėgstu siaubą: knygas, filmus, true crime'us ir visokius paranormalius reikalus. O jei dar pasako, kad dalykai paremti tikromis istorijomis - I'm in. Apie Tėvą Amortą sužinojau pažiūrėjus Netflix siaubo filmą (The Pope's Exorcist) , kuris buvo pagrįstas jo gyvenimo ir egzorcizmo praktikų detalėmis. Pažiūrėjus dar ir pagooglinau - pasirodo, jis buvo vienas žinomiausių pasaulyje egzorcistų, pareigoms paskirtas Vatikane ir ten darbavęsis. Lietuviškai Tėvo Amorto knygų turime ne vieną, o ši - naujauisia.

Joje Tėvas Amortas pasakoja apie savo kovą su šėtonu. Man patiko, jog jis nesinėrė iš kailio besistengdamas įrodyti jo egzistavimą: tiesiog pasakojo savo atsiminimus, kalbėjo apie tai, kad net ir tarp Vatikano šventikų yra skeptikų, tačiau nepaliko dvejonių kalbėdamas apie išvarymus. Išvarymus, kuriuos gali paliudyti ne tik jis vienas. Apsėstojo antžmogišką ir protu nepaaiškinimą elgesį patvirtinti gali ir egzorcizmą stebėję žmonės: nuo kitų kunigų iki apsėstojo giminaičių. O pasakyt, kad skaityt apie tai buvo šiurpu yra mažų mažiausia sumenkint tą jausmą, kurį patyriau skaitydama. Negalvojau, kad taip gąsdins skaityt dalykus, kuriuos rodo kas antram siaubo filme: paprasti žmogeliai prabilę senovinėm, išnykusiom kalbom, šliaužiojantys kaip gyvatės, išrėkiantys slapčiausias kunigų paslaptis, vemiantys daiktais, vaikštantys sienom ar su besikeičiančiais veidais.

Tėvas Amortas neslepia, kad ir jį pati neretai tokie vaizdai išgąsdindavo, tačiau remdamasis į savo tikėjimą jis nepasiduodavo. Šioje vietoje turiu paminėti, kad tų religinių pamokymų čia yra: ko nedaryti, ką daryti, kiek melstis, kokios muzikos neklausyti etc. Papiktino ir pamąstymai, kad velnias dažniausiai apsėda vaikystėje tvirkintus vaikus. Nu čia jau akis varčiau, bet ok. Jis turi savų priežasčių taip manyt ir for real kalbėjo su velniu, tai gal tiesiog kažkaip taip bando vaikus apsaugot prigrasindamas nesveikiems žmonėms. Pila kritikos ir kunigams, jų nuodėmėms, kalba apie netikrus pranašus (Sai baba), satanizmą. Viską susumavus - skaityt buvo labai įdomu. Šiurpu, bet įdomu. Lengvas rašymo stilius, gerai atpasakotos tikros istorijos. Irrrr, jaučiu pareigą perspėt jautrius skaitytojus, kurie vis tiek susidomės knyga: joje yra skyrius apie vaikus, kurie tapo žudikais. Pirma istorija yra apie mažamečio nužudymą. Labai žiauri, labai. Perskaičius verkiau ir jei dabar galėčiau, skaityčiau knygą ją praleisdama. Nieko neprarasčiau to nesužinojus, bet apsaugočiau nervus ir širdį. Tai va.

[Dorian Jandreau · Rating 5 out of 5]

Nieko negalvojęs užsisakiau šią knygą, nes jau buvau skaitęs „Egzorcistai ir psichiatrai“. Tad griebiau ir šią knygą. Joje autorius pasakoja apie daug įvairių egzorcizmų ir kam jie buvo atlikti – netgi su maldomis, kurias naudojo autorius. Ši knyga yra viena iš autoriaus knygų, kurios įkvėpė siaubo filmą „Popiežiaus egzorcistas“, kurį taip pat visai nesenai peržiūrėjau ir buvau sužavėtas koks geras filmas – būtent mano skonio ir žanro.

Skaitėsi labai lengvai, perskaičiau vos ne per vieną naktį. Knygoje paminėtas ir šv. Benedikto egzorcistų medalikėlis, kurį ir aš turiu. Daug metų jį nešiojuosi su savimi, o nežinojau kas per daiktas kol vienas žmogus nepaaiškino. Taigi... knyga man tikrai patiko, nes ne vien apie egzorcizmus buvo kalbama, bet ir apie tokius dalykus kaip satanizmas ir jo pavojus sielai. Labiausiai man įstrigusi citata buvo: „Niekada ne per vėlu atgailauti ir grįžti pas Dievą“.

Sunku buvo patikėti, kad autorius mini, jog daug vyskupų ir kardinolų netiki Šėtonu ir nevertina jo atliekamo darbo. Aš tikiu, jog šėtonas egzistuoja ir buvau susidūręs su vienu keistu reiškiniu, bet neminėsiu tos istorijos, nes ji gan gėdinga. Tai ką padariau galėjo baigtis blogai man, na bet matyt tikėjimas išgelbėjo ir neapsėdo manęs velnias.

Taigi kam rekomenduočiau šią knygą? Na, tai pirmiausia visiems krikščioniams, kurie ieško atsakymų kaip apsisaugoti nuo šėtono.

[Sandra · Rating 4 out of 5]

Knyga tikrai patiko, bet neišgąsdino manes kaip tikėjausi. Knygoje pasakojama apie nejaukias tėvo Amorto kovas su blogiu.

[Ieva Stanevičiūtė · Rating 2 out of 5]

O, varge, varge. Ką aš čia ką tik perskaičiau?

[Kirkirvarpa · Rating 4 out of 5]

Kažkam ši knyga galimai pasirodys naivi, kvaila ar net juokinga. Priklausomai nuo to, kiek kiekvienas iš mūsų tikime. Ir nebūtinai tai tikėjimas Dievu ar Velniu. Tai gali būti tikėjimas antgamtiškumu, tikėjimas kažkuo, kas yra anapus, tikėjimas gėriu ir blogiu. Jaučiau, kad autorius nuoširdus. Jam skauda dėl to, kad bažnyčiai nebereikia egzorcististinės veiklos. To, kuo buvęs vyriausias Vatikano egzorcistas tiki ir kam paskyrė visą savo gyvenimą. Autorius leidžia pažvelgti į kelias egzorcizmo istorijas, su kuriomis jam teko dirbti. Tai paslaptinga, neįprasta, kartais baugu ar sunkiai suprantama. Velnias, psichinė liga ar kažkas, ko mes iki šiol nesupratome? Kiekvienas vertinsime savaip. Man ši Gėrio ir Blogio kova susiskaitė netgi geriau, nei tikėjausi. Tvirtas 4

[Kristina · Rating 5 out of 5]

Kaip parašyta knygoje, pragare daugiausia tų, kurie netikėjo, kad pragaras yra.
Visai įdomiai skaitėsi apie šėtoną. 👹 🖤❤️

[Edita Kazakevičienė · Rating 5 out of 5]

„Kova prieš velnią sunki. Ją galima ir pralaimėti. Šioje kovoje mes, egzorcistai, kaunamės pirmose gretose. Bet su mumis kaunasi ir patys apsėstieji. Jie tai daro siaubingai kęsdami, nors iš pažiūros gyvena įprastą gyvenimą."

Nuskambės keistai, bet man patiko ir buvo labai įdomu skaityti. Tik gaila, kad knyga labai trumpa, bet kaip pirmai pažinčiai su apsėdimais buvo pats tas. Tėvas Amortas – daug metų buvo vyriausias Vatikano egzorcistas. Savo liudijimą, dvasininkas pradeda atsiminimais, kaip prisidėjo jo egzorcisto karjera.

Tikrai ne kasdien pavyksta perskaityti knygą apie apsėdimus. Ją sudaro istorijos apie apsėstuosius ir tėvo Amorto pastangas juos išlaisvinti. Įsivaizdavau, kad demono išvarymui pakanka vieno seanso, kaip kad dažniausiai rodo siaubo filmuose. Tačiau aprašytuose atvejuose, ši kova kartais užtrunka metų metus.

Čia kaip infekcinė liga: lengviau neužsikrėsti, nei užsikrėtus pagyti. Autorius dalinasi ir kaip vyksta išlaisvinimo seansai, bei apsėdimų priežastimis. Perskaičiusi, ieškojau informacijos internete. Pasirodo ir Lietuvoje veikia Nacionalinė egzorcistų asociacija. Ar šėtonas iš tikrųjų egzistuoja? Jei tikime į Dievą, turime tikėti ir piktosiomis dvasiomis.

Man labai patiko neseniai Bernardinai.lt perskaityta Gabijos Krunkauskaitės esė ir citata: Kaip yra sakęs amerikiečių psichologas Gordonas Allportas, „pats tikriausias būdas nepastebėti tiesos – tai apsimesti, kad ją žinai“. Mūsų tikrovė nėra vien fiziniai objektai, mus sudaro kur kas daugiau dalykų."

[Eglė (IG-atgimusi_meile_knygoms) · Rating 4 out of 5]

4/5⭐️

Nuo pat jaunų dienų traukė sunkiai paaiškinami dalykai, tad visokie filmai ir laidos apie paranormalius reiškinius man buvo nesvetimi. Kaip mokslo žmogui atrodytų keista tikėti šėtonu. Gal tikėjimas labiau ne kiek pačiu šetonu, bet kiek pačiu blogiu. O kita vertus, mokslo žmonės tiki šetonu, o kunigas yra egzorcistas. Lyg ir savotiškas paradoksas...
Tėvas Amortas ne šiaip koks šarlatanas apsimetantis egzorcistu. Romos vyskupijos egzorcistas, vienas iš Tarpautinės egzorcistų asociacijos įkūrėjų bei tarptautinį pripažinimą pelnes demonologijos ir egzorcizmo srityse. Toks žmogus tikrai turėjo ką papasakoti ir pasidalinti su pasauliu.
Šioje knygoje Tėvas Amortas glaustai pasidalina savo atsiminimais apie tai kaip jis tapo egzorcistu ir kokios pagrindinės taisyklės dalyvaujant juose. Knygoje rasite tikrai ne vieną egzorcizmo seanso pateikimą ir detalių apie juos. Kai kurie tikrai labai įsiminė, o kai kuriuose jautėsi, kad autorius daug ką nutyli. Gal ir nenuostabu, žinant, kad skeptikų būta ir tarp kitų Vatikano šventikų.
Kas labiausiai šioje knygoje patiko, kad nebuvo peršama nuomonė, kad tikrai tikėkite šėtonu. Žinoma, neapseita be šiek tiek papamokslavimo, ką daryti ar nedaryti. Ne su visomis autoriaus mintimis sutikau ir tam tikri jo pasisakymai kėlė vis daugiau klausimų man. Bet kadangi tai knyga apie labai opią temą stipriai nesikabinėjau. Visumoje knygą skaityti buvo įdomu ir dėl rašymo stiliaus gan lengva, pati tema labai išskirtinė, kuri tikrai bus priimtina ne visiems.

[Živilė · Rating 4 out of 5]

Knyga paliko geresnį įspūdį nei tikėjaus ir sukėlė stipresnius jausmus nei maniau. Daug minčių apima pagalvojus apie šią knygą, joje aprašytas istorijas.

[DziwakLiteracki · Rating 3 out of 5]

Trudno oceniać i trudno także podważać prawdziwość przytaczanych przez Marco Tosattiego słów włoskiego paulisty Gabriele Amortha. Zresztą, jak wskazuje sam tytuł omawianej dzisiaj pozycji - ,,Wspomnienia egzorcysty" - są w końcu niczym innym jak zbiorem kilkunastu osobistych historii i przeżyć, których ksiądz Amorth doświadczył na przestrzeni ostatnich trzydziestu lat podczas pracy z różnorakimi przypadkami nawiedzeń oraz opętań. W rozmowie z Tosattim kapłan przywołuje świadectwa owych, wzbogacając je jednocześnie nie tylko o własne przemyślenia czy refleksje, ale również o subiektywne komentarze odnoszące się bezpośrednio do współczesnej sytuacji demonologicznej na świecie.
‘Wspomnienia’ będą więc faktycznie wspomnieniami; zapisem rozmowy o kameralnym, nieco intymnym charakterze, pomiędzy duchownym, a osobą świecką, którzy wspólnymi siłami próbują odpowiedzieć i objaśnić najważniejsze, najbardziej nurtujące zagadnienia z dziedziny demonologii. To jednak nadal zaledwie próba, bo traktowanie książki Tosattiego jako coś, co mogłoby pretendować do literatury faktu, może być odważnym, lecz również błędnym założeniem; w środku bowiem, nie znajdziecie żadnych potwierdzeń na rzecz autentyczności omawianych zdarzeń; o bibliografii, przypisach, ewentualnych dokumentach, nie wspominając.

Ale czy to źle?

Niekoniecznie, ponieważ entuzjaści tego typu opowieści mogą być niejako zadowoleni, a to z prostego powodu: Tosatti wraz z Amorthem tworzą zgrany duet, dobrze się rozumieją i nić tego porozumienia widać w spójności prowadzonej debaty. Poruszają naprawdę pasjonujące (ze stricte kulturowego/ popkulturowego punktu widzenia) tematy, na przykładzie konkretnych przypadków budują pewne teorie lub domysły, rozważając wpływ wybiórczych czynników na jednostki podatne wobec oddziaływania sił nieczystych. Poczytacie więc o wspomnianych wcześniej nawiedzeniach, opętaniach, urokach i klątwach, jednak również o innych, wcale nie mniej ciekawych aspektach; o samym obrzędzie egzorcyzmowania, o trudnych sytuacjach dotykających duchowieństwo, o marginalizowaniu problemu, braku możliwości dostatecznego rozwoju, jak także - o niewystarczającej ilości środków służących do poszerzenia wiedzy z omawianego zakresu. Te elementy, pomijając już zupełnie stricte naukowe spojrzenie, są interesujące choćby przez wzgląd na rzadkość ich przytaczania oraz analizowania na szerszym polu, Marco Tosatti zaś zadaje pytania wymagające skonkretyzowanych odpowiedzi.

Dużo w tym dialogu swego rodzaju ‘smaczków’, które z pewnością uatrakcyjnią lekturę i tworzyć będą przyjemny klimat grozy – tak właśnie gorąco pożądany przez koneserów gatunku. Całość wybrzmiewa dość intrygująco, niekiedy nawet po prostu wciągająco, a już zwłaszcza, gdy traktuje się ją z swoistym dystansem i przymrużeniem oka; jako formę miłej rozrywki do poczytania przed snem, sprawiającą mnóstwo funu i dostarczającej pozytywnych wrażeń.

[Valentina · Rating 4 out of 5]

Mi è piaciuto, anche se ho preferito "Un esorcista racconta" e "Nuovi racconti di un esorcista", in quanto scritti da padre Amorth di suo pugno.

[Rose · Rating 3 out of 5]

Compro questo libro aspettandomi molto. Quando comincio a leggerlo, di padre Amorth so solo che è un rinomato esorcista, so poco altro di lui, dei suoi trascorsi in politica o delle dichiarazioni controverse che lo hanno reso celebre. Sin da subito il libro mi prende e finisco di leggerlo in breve tempo. L'ultimo esorcista è un testo a metà strada tra una cronaca e un'autobiografia, scorrevole, indubbiamente ben scritto, però. I però sono tanti. Ho trovato la narrazione a tratti romanzata, quasi filmica, poco credibile, e premetto che credo in ciò che ho letto. Non metto in dubbio nulla, ho una mente molto aperta e mi appassionano determinati temi ivi trattati. Essendo tutt'altro che bigotta, ne deriva quindi che anche alcune particolari dichiarazioni dell'autore (relative ad aborto, musica "satanica" ecc.) mi hanno fatto inevitabilmente storcere il naso ed innervosire non poco. Inoltre, ho trovato a dir poco bizzarro che un sacerdote parli con estrema facilità e così spesso di magia e presunti maghi. Per la Chiesa questa non è considerata blasfemia? È difficile simpatizzare con Amorth, che parla in prima persona e "pecca", di tanto in tanto, anche di arroganza e presunzione. In conclusione, il libro si legge. L'ho letto volentieri fino alla fine, anche se, in tutta sincerità, mi aspettavo qualcosina in più. Se non altro, mi ha permesso di conoscere personaggi e fatti a me estranei molto interessanti. Tra due e tre stelle. Un po' meh, in definitiva. Non mi ha del tutto convinta.

[Monica Sorrenti · Rating 4 out of 5]

Devo riflettere prima di fare la recensione.

Solo adesso trovo il tempo di mettere per iscritto cosa ne penso. L'ho letto in 2 giorni. Da un punto di vista tecnico è scritto bene, linguaggio appropriato alle varie ambientazioni e attento a non risultare troppo pesante o volgare. La narrazione risulta coinvolgente, il punto di vista di Amorth non tende mai a volersi imporre, ma piuttosto a dire il suo pensiero/vissuto e a lasciar il libero arbitrio al lettore di trarre le sue conclusioni.
Decisamente una vita piena di eventi e prove capaci di destabilizzare persone meno forti. Una persona carismatica a dir poco, avevo già assistito ad alcuni suoi interventi televisivi.
Gli esorcismi narrati sono a volte pittoreschi e leggerli è decisamente differente che assistervi. Leggendo entrano in contrasto razionalità che sfocia in incredulità di fronte ad alcune scene, suggestione/emotività che fa credere a molto del narrato e quella fede che o si ha o non si ha.
Male e bene sono davvero associabili a figure come Dio e Satana? A questa domanda io che sono parecchio scettica rispondo no, anche se di sicuro esistono le due facce della stessa medaglia.
Sono sempre stata affascinata da certe tematiche e ho seguito inchieste di occultismo, reportage su esorcismi che mostravano più o meno dell'atto. Sono poco impressionabile e soprattutto avvezza a certe dinamiche, ecco perché non ho trovato nulla di così nuovo da sconvolgermi.
La storia ripercorre eventi tragici che tutti conosciamo: sparizione di persone vicino alla Chiesa, momenti bui e atti allucinanti del clero. Devo ammettere che sul finale mi è cascato il coinvolgimento perché giustificare atti di violenza con la possessione mi pare un po' un'assoluzione del gesto e dei colpevoli. Mi riferisco alla pedofilia e agli omicidi efferati che vengono portati a esempio.
Naturalmente opinione personale.

[Andrija · Rating 1 out of 5]

Tikėjausi išsigąsti, bet kur čia išsigąsi nuo tokių marazmų... Nu ir dar tos ištemptos istorijos, daug nereikšmingų ir neįdomių pasakojimų, be to, palyginimus su knygos apimtimi, mažai rašoma apie pačius egzorcizmo seansus, labai daug maldų. Norint kažką pagrįsti, pateikiami keisti argumentai, pavyzdžiui, Glorijos Polo istorija. Knygoje rašoma, kad visokiems demonams lengviausia įsikūnyti į vaikystėje tvirkintus vaikus, taip pat teigiama, kad žudikų patirtos vaikystės traumos (taip pat ir prievarta) negali logiškai paaiškinti tokio žiauraus jų elgesio, t.y. žudymo, ale tai velnio veikimas (p. 87). Bet ar tikrai?

[Loreta Griciutė · Rating 4 out of 5]

"Paskutinis egzorcistas, pašauktas kovoti su didžiuoju priešu, šio pasaulio kunigaikščiu šėtonu. Kiekviena kova yra savaip rizikinga ir tau teks vieną po kito pereiti visus pavojus".

Įdomi ir įtraukianti knyga, nes neteko panašia tema skaityt anksčiau,na ir puslapiai greit vertėsi.

[Gintare M · Rating 2 out of 5]

Visiškai ne mano knyga!

[Alicja 🧿 · Rating 3 out of 5]

Było to dziwne. Z początku dużo ciekawych i miłych informacji a później było to maslo maślane i w kółko to samo. Dłużyło mi się i w sumie uważam, że mało dowidziałam się o przeprowadzonych egzorcyzmach jak i o ich klasyfikacji. Duże rozczarowanie.

[Alessandro Balestra · Rating 3 out of 5]

Guarda la mia VIDEORECENSIONE o leggila qui sotto :)
Anche se sono ateo, mi hanno sempre affascinato storie e personaggi della Chiesa. E ovviamente mi intriga ancora di più il suo lato oscuro, quello caratterizzato da scandali, cospirazioni e rituali controversi come l'esorcismo.
A metà strada tra biografia e saggio "L'ultimo esorcista" raccoglie le riflessioni e le esperienze assai inquietanti di padre Gabriele Amorth, uno degli esorcisti più importanti e attivi al mondo. Nel libro ci sono anche aspre critiche verso la Chiesa moderna che, paradossalmente, nega quasi l'esistenza di Satana e considera gli esorcisti come se fossero dei parenti scomodi.
Scomodi e rari perchè Amorth, oltre ad essere baluardo di una fede ortodossa, ferrea e nobile è stato anche uno degli ultimi veri esorcisti, incrollabile e senza paura.
In conclusione un libro molto interessante che spaventa per la sua autenticità e che fa riflettere anche chi non è credente.

[Annie3E (Libros en el laberinto) · Rating 5 out of 5]

Mi batalla contra Satanás El último exorcista - Gabriele Amorth
Si han leído el libro El Exorcista o visto la película, esta lectura es indispensable.
El Padre Gabriele Amorth fue un sacerdote católico y exorcista, uno de los pocos que había en el mundo. En este libro el Padre Amorth no solo nos explicará sobre el ritual del exorcismo, sino que además compartirá casos reales en los que participó como exorcista y otros cuantos de colegas suyos. Encontraremos además, parte de los diálogos que el Padre tuvo con los demonios mientras poseían a sus víctimas.
Las cosas que aprenderán quizás muchos lo sospechaban pero es probable que sepan con exactitud muchos de los detalles que el Padre Amorth cuenta, por ejemplo las etapas del exorcismo y en qué consiste cada una de ellas, saber de antemano que el exorcismo no es un sacramento sino una oración sacramental y por tanto debería poderse practicar sin tantas trabas de por medio, que el exorcista debe hacer unas preguntas sí o sí al demonio y debe provocarlo para que se manifueste, que solo el exorcista y nadie más puede entablar conversación con el demonio, que el Vaticano no ha designado suficientes sacerdotes exorcistas que, en el tiempo en que el libro fue escrito, muchas personas debían viajar de pueblo en pueblo para que el exorcismo le sea practicado a su familiar poseído, que así como las personas, los animales y objetos como las casas, también pueden ser poseídas y que, lamentablemente, la brujería, el llamado mal de ojo existe y puede resultar muy dañino para quien lo recibe. Y me quedo corta con esta lista.
Sean o no creyentes les recomiendo el libro, aprenderán tanto y verán con otros ojos películas como de El Exorcista o El rito o El exorcismo de Emily Rose.
Este libro y otros más del Padre Amorth pueden encontrarlo en Editorial San Pablo y en los stands que suele tener en las ferias de libro.
5 estrellas

[Justina Rutkauskienė · Rating 3 out of 5]

Jeigu išmesime visas teologines dogmas ir tikėjimo tiesas liks iki 50 puslapių knygoje, kurie pasakoja apie realius egzorcizmo atvejus.
Lenkiu galvą prieš redaktorių ir sudarytoją, nes kai atrodo, kad beskaitydamas uzknarksi - boom egzorcizmas nupasakojamas ir vėl atsiranda jėgų tolimesniam skaitymui.
Be proto daug moralizavimo nuodėmių tema, liečiami tokie aspektai, kai kunigų ir artimųjų pedofilija - bet tik paviršutiniškai (nenuostabu, kai pats autorius - dvasininkas) - jie įvardijami kaip vieni iš apsėdimo variantų.
Kas labiausiai užkabino - iškelta egzorcistų trūkumo problema - žmonės, kaip ir patys dvasininkai tuo dalyku netiki, bet jis yra gajus kaip niekada.
Nepaisant to - knyga sukelia miegą ir snaudulį, o teologinės demagogijos per daug. Čia tas variantas, kai tikiesi tikrų istorijų, o gauni puslapius maldų ir teologines marmalynės.

[Esmeralda Klagkos · Rating 4 out of 5]

Es un libro muy interesante, entretenido y educativo.
Si llegue a sentirme un poco nerviosa y sencible a cualquier ruido mientras lo leia.

Algo interesante que me paso en uno de los dias que estuve leyendo el libro fue que se me cayo la cadena con la cruz que traia puesta mientras me duchaba.
Pense que habia jalado la cadena con mi cabello, pero cuando la recoji me di cuenta de que no estaba roto el corchete o la cadena....
Nose como se me abrio... Cabe mencionar que uso dos cadenas.

[Inga · Rating 2 out of 5]

Tikėjausi daugiau liudijimų / tikrų istorijų o ne maldų perrašymo knygoje. Taip, gal ir yra reiškinių nepaaiškinamų mokslu, bet bandymas viską nurašyti šėtonui neįtikino. Kiekvienas renkasi kuo tikėti…

[Joseph Bloomer · Rating 5 out of 5]

Gabriele Amorth lo hace otra vez. Una meditacion fascinante meditacion sobre nuestro mundo y las fuerzas de las tinieblas.

[Leonel · Rating 3 out of 5]

Buen libro.

[Mafe Amaya · Rating 5 out of 5]

Gran libro al público

[Ramón S. · Rating 4 out of 5]

De lectura obligada, un testimonio fehaciente de la lucha contra el Enemigo.
Un libro para situarse y comprender en qué momento de la historia estamos y qué debemos hacer.
Muy recomendable

[Jeanette · Rating 5 out of 5]

Mi libro favorito. Estas historias reales me ayudaron a crecer en la Fé y regresar a Dios

[Cecilia de Alvarado · Rating 5 out of 5]

Fenomenal, un libro que como católicos debemos de leer para entender realmente los exorcismos y el poder del demonio en el mundo y como salvarnos de ello.

[Sharon Grimaldi · Rating 5 out of 5]

Esta es la segunda vez que leo un libro escrito por un sacerdote católico y también en relación a los exorcismos. Este es un tema de fácil lectura y comprensión que describe la vida y las experiencias de un sacerdote especialista en exorcismos. Sus escritos me inspiraron no solo a la reflexión, sino también a sentir paz dentro de mi. Sin embargo, cuando llegué a la parte de la descripción de casos, debo confesar que me sentí altamente perturbada. A pesar de que el mismo padre Amorth en su vida dijo que no debemos de temerle al demonio, me hizo recordar del miedo arquetípico que los seres humanos tenemos arraigado a este como un depredador y fiscal en el campo espiritual.

Otra de las cosas que me agradó del libro fue el hecho que fue de los pocos sacerdotes que ha denunciado abiertamente los males que han aquejado a la iglesia Católica no solo en los tiempos recientes, sino también desde que fue adoptada como la religión oficial del imperio romano. Para el padre Amorth, la mayor amenaza De la Iglesia es que los líderes religiosos como los obispos y cardenales nieguen la existencia del demonio, ya que como él mismo lo dijo, negar la existencia del demonio es negar la existencia del evangelio.

Para concluir, quisiera decir que el padre Amorth fue uno de los más grandes y valientes soldados de Cristo en la tierra.

[Aaron Rodriguez Fonseca · Rating 5 out of 5]

A book with great lessons. The most important one is to remember us, no matter what, Christ always wins at the end. Because the Devil it does exists. Even when people do no believe in him.

This books explains how shamefully even Catholic Church does not pay a lot of attention to the Devil's actions and there a are only few exorcists in the world who can fight and liberate people from him. It explains the rituals needed to perform an exorcisms and how important is to be aware of curses, cults, witchcraft, satanic music and even magazines that the Devil uses to posses or just curse people. Not every Devil's action is a demoniac possesion. But when people sell the soul to the devil is hard to go back.

But most importantly the author wants ut to have consciousness about the Devil. Not a lot of people believe in the Devil, only in God. And there is practical atheism which benefits the Devil. So it is important to remember the fight we are constantly living with, against the devil. Because he exists, he does not sleep and wants our perdition every day.

This book will help you to understand a little bit how the Devil acts, his behavior and to open you mind to realize there is always an spiritual world we cannot see, but it is present. It exists. God exists. The Devil exists. Even if you dont believe so.