Šioje rinktinėje A. Andriuškevičius supažindina skaitytojus su mažai į lietuvių kalbą versta XX a. anglakalbe poezija. Anot netrukus pasirodysiančios knygos sudarytojo ir vertėjo, dvidešimtojo amžiaus anglakalbės poezijos vertimų į lietuvių kalbą yra aiškiai per mažai. Daug puikių poetų angliškai neskaitančiųjų ratui yra arba menkai tepažįstami, arba iš viso nežinomi. A. Andriuškevičius šią poezijos rinktinę sudarančius eilėraščius vertė septynerius metus. Dalis jų skelbti „Šiaurės Atėnuose“. Leidyklos „Baltos lankos“ leidžiamoje knygoje šalia vertimų į lietuvių kalbą, pateikiami ir eilėraščiai originalo kalba.
Visų pirmą norėčiau pasveikinti knygos autorių ir vertėją pasirinkus tokius nuostabius eilėraščius šiai antologijai. Praleidau keletą labai malonių valandų su šia knyga, su dauguma poetų susipažinau pirmą kartą. Nuostabu, kad skaitytojai turi galimybę susipažinti su šių iškilių poetų kūryba lietuviškai, kadangi mažai tikėtina, kad kai kurių iš jų kūrinai bus išversti į lietuvių kalbą.
Šios antologijos dėka tikrai norėsiu perskaityti daugiau Archibald'o MacLeish'o, W.S. Merwin'o, Mary Oliver ir Sylvios Plath kūrinių.
W.S. Merwin:
Dusk in Winter
The sun sets in the cold without friends Without reproaches after all it has done for us It goes down believing in nothing When it has gone I hear the stream running after it It has brought its flute it is a long way
Sutemos žiemą
Saulė leidžiasi šalty be jokių bičiulių Be jokių priekaištų o tiek daug mums padarė Ji smunka žemyn netikėdama niekuo Jau išnyko ei girdžiu ją vejas upokšnis Nešasi savo fleitą šitiek kelio sukorė ---------------------------------------------------------------------------- Full Moonlight in Spring
Night sends this white eye to her brother the king of snow
Pilnatis pavasarį
Naktis siunčia šia baltą akį savo broliui sniego karaliui ----------------------------------------------------------------------------- Mary Oliver:
I will look back into the lost morning in which I am moving, now, like a swimmer, so smoothly, so peacefully, I am almost the lily - almost the bird vanishing over the water on its sleeves of night
žvelgsiu atgal į dingusį rytą, kuriame nardau dabar lyg plaukikė, taip ramiai, taip taikiai, kad jaučiuosi beveik lelija - beveik paukštis išnykstantis virš vandens sumosavęs nakties rankovėm. ----------------------------------------------------------------------------- Sylvia Plath:
I Am Vertical
But I would rather be horizontal. I am not a tree with my root in the soil Sucking up minerals and motherly love So that each March I may gleam into leaf, Nor am I the beauty of a garden bed Attracting my share of Ahs and spectacularly painted, Unknowing I must soon unpetal. Compared with me, a tree is immortal And a flower-head not tall, but more startling, And I want the one's longevity and the other's daring.
Tonight, in the infinitesimal light of the stars, The trees and the flowers have been strewing their cool odors. I walk among them, but none of them are noticing. Sometimes I think that when I am sleeping I must most perfectly resemble them -- Thoughts gone dim. It is more natural to me, lying down. Then the sky and I are in open conversation, And I shall be useful when I lie down finally: Then the trees may touch me for once, and the flowers have time for me.
Labai gera knyga. Abi dalys. Vienas draugas kažkada taip apibūdino: parankinė knyga. Patiko šis apibrėžimas ir ilgam įstrigo, nes atitinka ir mano santykį – esu daugybę kartų atsivertusi šią knygą ir atsiversiu dar. Nes kaskart randu, kas atliepia vieną ar kitą sielos (ir jos buvimo visumoj) aspektą. O tai guodžia.
Mary Oliver PRIE DIDŽIOJO TVENKINIO
Prie Didžiojo tvenkinio saulė tekėdama buožia savo oranžine krūtine per storas pušis, ir kelios ugninės plunksnos krinta į tamsų vandenį. Toli kitame krante nelyg balta žvakė boluoja stovintis paukštis – o gal ir žmogus skendintis mintyse – tuo tarpu aplinkui mane lelijos skleidžiasi vėl išnirdamos iš juodo nakties urvo. Vėliau apmąstysiu, ką aš mačiau – ką galėtų tai reikšti – kokie žavesio žodžiai čia tiktų, todėl eisiu į vidų prie savo stalo – sėsiu savo kėdėn – žvelgsiu algal į dingusį rytą, kuriame nardau dabar lyg plaukikė, taip ramiai, taip taikiai, kad jaučiuosi beveik lelija – beveik paukštis išnykstantis virš vandens sumosavęs nakties rankovėm.
Simpatiška rinktinė! Ir neįprasta, nes autorinė, sudėliota pagal vertėjo simpatijas, kažkiek žaidžiant ir atsitiktinumui (juk aišku, kad dalis eilėraščių čia nepateko, nes nepasidavė lietuvių kalbai). Norėčiau daugiau tokių, primena draugės įrašytą kasetę su mylimiausių dainų miksu ar panašiai, tik kilstelėta į rimtesnį intelektualinį lygį.
Vertėjas labai vizualus, tai stiprioji vertimų pusė, visada pamatytas ir perteiktas vaizdas. Skaitydama supratau, kaip tai svarbu. Galvojant apie šitą knygą sugrįžta vaizdiniai. Kalbine prasme galiu pasiginčyti, na, bet šalia yra originalas.
Stipri pradžia su Aikenu, dar įsiminė ir prilipo paslaptingi trumpučiai McLeisho eilėraščiai, labai mielas Oliver „Prie juodojo tvenkinio“, pulsuojantis, sklidinas oro, įtampos ir šviesos Plath „Gervuogiavimas“ (šiaip bendram kontekste Plath išsiskyrė tekstų, nuotaikų įvairove), seksualiai mįslingas Simicas, Strando „Paštininkas“, Wrighto scenos (kuriose netikėtai daug vabzdžių!). Mažiau kabino blyškesnių potėpių neketinu-rizikuoti stiliaus eilėraščiai.
Pasirinkti eilėraščiai nuostabūs. Jų vertimai taip pat poetiški, išjausti. Tačiau vertėjas, mano manymu, suteikia sau kiek per daug kūrybinės, interpretacinės laisvės, kuri nėra visai teisinga vertimus skaitančiojo atžvilgiu.
Nors vertėjo darbas nevertas nė vienos žvaigždutės, bet parinkti eilėraščiai knygą labai labai gelbėja.
***
THE NEW POETRY HANDBOOK (by Mark Strand)
1 If a man understands a poem, he shall have troubles.
2 If a man lives with a poem, he shall die lonely.
3 If a man lives with two poems, he shall be unfaithful to one.
4 If a man conceives of a poem, he shall have one less child.
5 If a man conceives of two poems, he shall have two children less.
6 If a man wears a crown on his head as he writes, he shall be found out.
7 If a man wears no crown on his head as he writes, he shall deceive no one but himself.
8 If a man gets angry at a poem, he shall be scorned by men.
9 If a man continues to be angry at a poem, he shall be scorned by women.
10 If a man publicly denounces poetry, his shoes will fill with urine.
11 If a man gives up poetry for power, he shall have lots of power.
12 If a man brags about his poems, he shall be loved by fools.
13 If a man brags about his poems and loves fools, he shall write no more.
14 If a man craves attention because of his poems, he shall be like a jackass in moonlight.
15 If a man writes a poem and praises the poem of a fellow, he shall have a beautiful mistress.
16 If a man writes a poem and praises the poem of a fellow overly, he shall drive his mistress away.
17 If a man claims the poem of another, his heart shall double in size.
18 If a man lets his poems go naked, he shall fear death.
19 If a man fears death, he shall be saved by his poems.
20 If a man does not fear death, he may or may not be saved by his poems.
21 If a man finishes a poem, he shall bathe in the blank wake of his passion and be kissed by white paper.
***
THE REMAINS (by Mark Strand)
I empty myself of the names of others. I empty my pockets. I empty my shoes and leave them beside the road. At night I turn back the clocks; I open the family album and look at myself as a boy.
What good does it do? The hours have done their job. I say my own name. I say goodbye. The words follow each other downwind. I love my wife but send her away.
My parents rise out of their thrones into the milky rooms of clouds. How can I sing? Time tells me what I am. I change and I am the same. I empty myself of my life and my life remains.