Iš pirmo žvilgsnio tarsi knyga, kurią parinkčiau dovanai kokiam istorijos mylėtojui (mano atveju – pvz tėčiui), bet kai pamatau tokią leidybą, susidomiu ir pati. Vertinu ir puikų popierių, ir nuostabų maketą, ir daaaaaaug nuostabių, iliustratyvių, prie temos priderintų nuotraukų. Kuo jų daugiau, tuo man skaitant negrožinę literatūrą smagiau. O smagiausia, kad autorius pririnkęs tiek įdomių istorijų, kad beveik nei vienos jų nebuvau girdėjusi anksčiau. Čia ir nuo maldininkų sugriuvęs tiltas, ir būdai maustyti pirkėjus turguje, ir elektros boikotas tarpukariu, ir įrodymai, kad istorija nesikeičia (taip, ištraukos apie Volfo (to, to) mokėjimą prisidaryti problemų ir nusispjausti į besipiktinančius dabar skamba ganėtinai absurdiškai). Autorius pasakoja lengvu stiliumi, neperkrautu datų, daug remiasi istoriniais šaltiniais, ypač tuometine spauda. Juokinga, kiek daug buvo poreikio tais laikais periodikoje rimuoti – dabar šiti eilėraštininkai persikėlė į pensininkų grupes feisbuke 😊
Įdomybių čia ypač daug, bet vietomis man pasirodė truputį per daug – pavyzdžiui, labai didelės ištraukos iš laikraščių, labai plačiai aprašomos smulkmenos. Visgi, sužinojau tiek daug naujo, kad per daug niekas neužkliuvo. Sklandus, lengvas tekstas, trumpi poskyriai, aprėpta temų gausa, nuostabus knygos apipavidalinimas. Todėl „Elektros boikotą“ ne tik rekomenduosiu istorija besidomintiems, bet ir tikrai ne vienai dovanai pirksiu – tokia, kurią kiekvienam lietuviui, norinčiam savo ištakas (pa)žinoti, gėdos lentynoje ir namuose nepadarys. O ir viena tų, prie kurios galima grįžti ir grįžti. Tik įspėju: skaitydami namiškius kankinsit ištraukomis, kurias bandysit perskaityt iš juoko švogždami, jiems mandagiai linkčiojant. O po to stebėsit, kaip į jūsų knygą kėsinasi, nes ir patys susidomėjo.
Jei bent šiek tiek domitės Lietuvos istorija, o ypač visokiomis keistenybėmis - ši knyga turėtų papult į jūsų rankas! 😀
Ji lyg įdomiosios istorijos žurnalas, kurį skaitysit, šypsositės ar kraupsit ir norėsit kam nors perpasakot ar padovanot.
Ši knyga yra pramoga! Man skaityti istorijas apie tai, kuo gyveno, ko bijojo, ką valgė ar kaip vykdavo turgūs tarpukario Lietuvoje buvo labai įdomu. Smagu atsekt ir paralelių su šiandieniniu mūsų supratimu, ar ieškot skirtumų, kurių nors samčiu semk.
Tiesa, užsinorėjau perskaityt Kulikausko ,,Lietuvio kodas", nes tikiu, kad ji - rimtesnė lietuvių tautos analizė. O į šią pažiūrėjau kaip į linksmą, praturtinantį veikalą, kuriame daug įdomių tikrų istorijų ir nuotraukų.
Užsirašysiu kelis žodžius, kad nepasimirštų:
🕸 Šaktarpis - Mažojoje Lietuvoje taip vadinti ruduo ir pavasariai, baisiausias metas Nemuno deltose, kuomet, dėl potvynio ar ledonešio, jos būdavo atkirstos nuo pasaulio. 🕸 Šmugelis - lietuvišku dešrų ir sviesto kontrabanda, kurią Ryprūsiuose bandė sustabdyti Nacistinė Vokietija. 🕸 Lūgiai - užtvinstančios pievos. 🕸 Kermošius ar jomarkas - turgus, mugė. 🕸Karabelninkai, pauperiai, škalpierininkai - visokios smulkmės (bižuterija, paveikslėliai, knygelės ir pan.) pardavėjai. 🕸Šamarlakas - naminio alaus, denatūrato ir samanės mišinys.
O juokingiausia, kad nuotrauką su knyga dariau Latvijoj, į kurią nuvažiavę gavom uošvio prašymą parvežt silkių, gerai, kad šiais laikais jau ne kontrobandinių, bet pralinksmino knygoj skaityt apie tokį pat silkučių kelią. 😀
Ir pabaigai - saldžios tarpukario Lietuvos reklaminės citatos:
" Gera šeimininkė žino cukraus vertę. Ji užtat negaili jo visur įberti."
"Vartojant daug cukraus saldu ir sveika, sirgti nereikia." 😅
Ši knyga skirta tiems, kas turi smalsumo geną ir trokšta sužinoti, kaip gi Lietuvoje žmonės gyveno prieš 100 metų. Ką jie veikė? Ką gėrė? Kaip įsivaizdavo šalį po penkiasdešimties metų? Knygoje rasite daugybę įdomių ir keistų faktų, kurie ne tik nustebins, bet ir sutrikdys ar privers pasibaisėti.
Penkios įdomybės iš knygos: 1. Kauno soboras iš pagrindų bus perstatytas. Čia stovės vienuolikos aukštų monumentalus statinys. Rūmai saugos kone visas lietuvių tautos kultūrines vertybes. Be knygų, meno kūrinių, ten yra ir didžiausia krašto biblioteka. 2. Dviratis - prabangos prekė. Smetoninės Lietuvos laikias jis kainavo apie 250Lt, dabar tai atitiktų 3352e! Tad pasienyje klestėjo dviračių kontrabanda. 3. Norėdami patikrinti dalgį, ar jis aštrus, turėtumėte jį pažvanginti į akmenį, perbraukti per ūsą ir ilgai prisimerkę žiūrėti į ašmenis. O jei niekas neaišku, į turgų veskitės dalgių žinovus, jie padės išsirinkti amžiną dalgį. 4. Bebaimiai radiacijos vartotojai. Smetoninė spauda mirgėjo nuo "radioaktyvaus" kremo, dantų pastos ir muilo reklamų. Radiacija laikyta tarsi vitaminu, kurio nebus per daug. 5. Gyvačių karaliai pardavinėdavo gyvates, kurias reikdavo užpilti spiritu. Anot žmonių, tai buvo strošna liekarstva nuo reumato, pavietrės, galvos skausmo, kirmėlių ir abelnai nuo visų ligų.
Kaip jau supratote, knyga puiki. Ji tiesiog pulsuoja įdomybėmis, mitais, niekur negirdėtais faktai apie Smetoninę Lietuvą. Galėčiau tai pavadinti gyvąja, įdomiąja Lietuvos istorija.
Vertinu 5/5. Rekomenduoju smalsiems skaitytojams, kurie domisi Lietuvos istorija.
Ar skaitėte šią knygą? Kokie jūsų įspūdžiai?
This entire review has been hidden because of spoilers.
Lietuvos literatūroje, mano galva, yra viena spraga – tai populiariosios istorijos knygos. Žinote, ne tie 1200 puslapių veikalai apie viską nuo A iki Z, su daug datų, vietovardžių ir pavardžių. Ne, trūksta lengvų skaitalų apie Lietuvos istorijos tarpsnius su kiek komiškesniu atspalviu.
Ką gi, šią spragą bando užimti Gediminas Kulikauskas ir jo antroji knyga „Elektros boikotas ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuva“.
Perskaitęs G. Kulikausko knygą ilgai svarsčiau, kaip galėčiau trumpai ją apibūdinti ir vienintelė besiperšanti mintis – storas žurnalas. Storuose žurnaluose būna gerų tekstų, kuriuos susidomėjęs perskaitai, o būna visiškai neįdomių ir tik laiką gaišinančių rašliavų. Panašiai ir „Elektros boikote“.
Knyga tiesiog toks atskirų pasakojimų rinkinys, be tarpusavio sąsajų. Dėl to lyginant su "Lietuvio kodas" žymiai silpnesnė - vis tiek norėtųsi, jog knyga kažkokią bendrą žinią neštų. Šičia toks kaip storas žurnalas - daug nuotraukų su aprašymais, gražus maketas, didelis šriftas. Gerai, kad autorius neša misiją populiarinti supratimą apie smetotinę Lietuvą, bet pradėkite nuo "Lietuvio kodo" - rekomenduoju.
Pastaruoju metu vis dažniau tenka pasidomėti tarpukario Kaunu (įvairios ekskursijos, atkurti to laikmečio butai (Art Deco muziejus – beje, labai rekomenduoju apsilankyti)), tad įdomu paskaityti ir vieną kitą knygą ta tema (eilėje jų dar nemažai šio laikmečio). Tad kokia gi buvo toji smetoninė Lietuva? Knygoje pateikti įvairūs tarpukariu įvykę įvykiai arba dalykai, buvę būdingi mūsų proseneliams. Vienas įdomesnių įvykių, kuriuo ir pavadinta pati knyga, buvo visuotinis elektros boikotas. Kai dėl valdžios piktnaudžiavimo ir nepalankių sutarčių sudarymo su Belgijos elektros bendrove, elektros kainos buvo itin aukštos Lietuvoje lyginant su kitomis Europos šalimis ir kaimynėmis. Mūsų proseneliai su tuo nenorėjo taikstytis ir paskelbė visame Kaune boikotą, neleido niekam naudoti elektros energija, o pasišviesti galima buvo tik žvakėmis arba žibalu. Šiuo pavyzdžiu pasekė ir kiti Lietuvos miestai. Šis įvykis sudomino ir užsienio spauda, žavėjo lietuvių ryžtas ir siekis keisti situaciją. Taip pat knygoje nupasakota apie vykusią kontrabandą, turgaus gyvenimą, varnų medžioklę, įvairias įdomias ir keistas futuristines idėjas, baisias istorijas ir dar daug visko, kas padeda susidaryti įspūdį, kokie gi buvo tie lietuviai tarpukario laikmetyje, kuo tikėjo, ko bijojo, kuo domėjosi ir kas žavėjo. Beje, apie žavesį – dabar vadinamosios „barakūdos“ buvo ir tuo laikotarpiu. Bet jos vadinosi tuo laiku labai neįprastai („vampirės“). 😊 Ačiū autoriui, tikrai praplėtė mano supratimą.
„Elektros boikotas“ įdomiai ir dokumentiškai pasakoja apie smetoninę Lietuvą. Knygoje šmaikščiai, lengvai ir paprastai pateikiamos istorijos iš tuometinių lietuvių gyvenimo. Liūdnoji dalis – nei vienas knygoje pasakojamas faktas tikriausiai niekuomet neatsidurs istorijos vadovėliuose. O turėtų. Kasdienis žmonių gyvenimas buvo pilnas įvairiausių įdomybių ir pavojų. Knygos vinis - elektros boikotas, įvykęs dėl itin didelių elektros kainų ir elektros įmonių plėšikavimo. Įdomūs kontrabandos niuansai, kur tuo metu per sieną judėjo ne cigaretės, o dešros, sviestas ir raudonieji svogūnai.
Šie ir dar daug kitų smagių epizodų aptariami knygoje. Knyga gausiai iliustruota fotografijomis, laikraščių iškarpomis ir kita vaizdine medžiaga. Tai tikras lobis istorijos mėgėjams ir prijaučiantiems. Patiko, rekomenduoju.
Lengvu stiliumi parašyta knyga apie smetoninę Lietuvą ir jos gyventojų keistenybes (tiksliau, tais laikais tai buvo kasdienybė). Parašyta be jokių perdėtų terminologijų, o pridėtos nuotraukos ir laikraščių ištraukos tik pagyvina visas istorijas - kažkiek primena didelės apimties žurnalą, bet tas tikrai nėra blogai.
Gal vietomis norėjosi kiek daugiau konkretumo, nes skyreliuose pradėdavo kartotis mintys, bet tai nutiko vos kelis kartus ir tikrai netrukdė. Jei bent kažkiek domina vietinė istorija ar žmonių kasdienybė praeitame amžiuje - labai rekomenduoju.