Creierul ecranului: Cum ne poate face stresați, deprimați și anxioși un creier nesincronizat temporal

Skärmhjärnan

by Anders Hansen, Carmen Vioreanu (Translator)

Creierul nostru nu este sincronizat cu vremurile în care trăim! Viteza cu care se desfășoară lucrurile, stresul constant și stilul de viață digital, care presupune să fim conectați în permanență, încep să aibă impact asupra creierului și a stării noastre de bine. Ne este din ce în ce mai greu să ne concentrăm, dormim prost, ne petrecem tot mai puțin timp unii lângă ceilalți, suntem invidioși pe experiențele celorlalți, pe care și le povestesc pe rețelele de socializare și devenim mai puțin empatici. Afecțiunile psihice devin o amenințare majoră pentru sănătate. În această carte, psihiatrul Anders Hansen explică modul în care funcționează creierul și ce se întâmplă înăuntrul lui când ridicăm telefonul mobil necontrolat și permanent.

Căpătând informații despre acest fenomen, vei realiza curând că este un aspect deloc de neglijat. Pentru că, oricât de mult ți-ar plăcea să verifici feedul de pe Instagram și Facebook sau să te uiți la știri și filme pe un ecran, creierul tău a fost creat într-o perioadă complet diferită și nu este adaptat la societatea digitală de astăzi. Citind această carte, vei afla lucruri noi și vei căpăta o imagine complet diferită despre ceea ce se întâmplă în mintea ta, reușind astfel să preiei controlul asupra telefonului mobil.

Genres: Nonfiction, Psychology, Health, Self Help, Science, Audiobook, Swedish Literature

216 pages, Paperback

First published March 1, 2019

About the author

Anders Erik Hansen (born 1974) is a Swedish psychiatrist.

Reviews

[Lily · Rating 5 out of 5]

Я прочитала цю книжку два місяці тому. А
сьогодні переглянула, виписала деякі цитати і впевнилася - вона така ж крута, як мені здалося тоді.

Одна з найкорисніших нон-фікшн книг, які я читала взагалі.
Вся в підкресленнях.
Написана простою, доступною мовою.

І, до слова, про інстаграм тут згадується раз чи двічі, така назва - самодіяльність українського видавця.
В оригіналі - екранний мозок.
Але я б назвала її швидше "Первісний мозок" - бо він у нас таким і лишився, не встигаючи за інформаційним прогресом.

Тут буде про те, чому ми такі схильні до розсіювання уваги.

Чому любимо пліткувати про когось.

Чому нас так тягне до телефонів.

Чому ми втрачаємо увагу, пам'ять і можливість сприймати великі шматки інформації.

Чому повсякчас шукаємо схвалення (лайки, коменти) в соцмережах і боїмося бути "за бортом" групи.

І як первісні інстинкти виживання досі керують нами, хоч ми вже давно не полюємо на мамонтів.

Бонусом і родзинкою книги є також колажі, де на класичних картинах виринають смартфони.

Ну, і кілька цитат, щоб заманити вас прочитати цю книжку, вона справді вартісна. Від екранної залежності не врятує, але допоможе краще зрозуміти себе.


Ми маємо сильний потяг пліткувати, бо знання про інших дозволяли нам колись виживати - так ми знали, кому можна довіряти, а з ким триматися на відстані. Плітки заважають поводитися антисоціально і використовувати інших людей .
У наші часи потяг пліткувати переходить у електронний формат - у Фейсбук.


Упродовж 99% історії всього живого на землі єдиним стресом були три хвилини жаху, після яких наставав кінець - або вам, або вашому супротивникові. А ми як живемо? Ми вмикаємо стресову реакцію, взявши іпотеку на тридцять років.


Найважливіша роль дофаміну - не робити нас щасливими, а визначати, на чому нам варто зосередитися. Дофамін - це наш двигун. Дофамін відірає важливу роль у системі винагород. І смартфони запускають кілька механізмів у цій системі.

Найбільше нашу систему винагород стимулюють не гроші, їжа, секс, похвала чи нові враження, а їх передчуття. Мозок винагороджує непевний результат найвищим рівнем дофаміну, щоб мотивувати нас. Непрочитане повідомлення, де ймовірно може бути щось важливе чи цікаве, стимулює виділення дофаміну.


Природа ніколи не намагалася створити почуття тривалого щастя в людині, інакше ми б розслабилися і не вижили.

[Indrė Tumosienė · Rating 5 out of 5]

Anders Hansen „Naršymo metas“

Tai knyga šiuolaikiniam žmogui. Tiek tam, kuris rūpinasi savo asmeninio gyvenimo kokybe, tiek tam, kuriam aktualu vaikų, paauglių auklėjimas, mokymosi bei gyvenimo sėkmė. Ypač psichologinė, psichinė bei fizinė sveikata.

Autorius įtaigiai ir suprantamai aiškina, kas įvyksta, kai mūsų evoliuciškai susiformavusios smegenys yra priverstos dirbti šiuolaikinių technologijų pasaulyje, kodėl procesai, anksčiau padėję žmogui išgyventi, dabar kelia depresijos, nerimo, nemigos problemas. Gvildenama viena aktualiausių šiais laikais – dėmesio sukaupimo – problema.

Daug dėmesio skiriama ir naujajai šių laikų manijai – socialiniams tinklams. Kaip jie mus veikia, o gal valdo? Anders Hansen atsako į šiuos klausimus labai išsamiai.

Įdomu paskaityti ir apie tai, kodėl mes mėgstame apkalbas arba esame linkę įsilieti į minią. Šiuos dalykus dažnai vertiname neigiamai, tačiau tai evoliucinė duotybė. Apskritai, įdomu sužinoti apie pirmykščio ir šiuolaikinio žmogaus bei visuomenės panašumus ir skirtumus.

Pati knyga yra pritaikyta XXI amžiaus skaitytojui: tekstai suskirstyti į nedidelius skyrelius pagal temas ir potemes, įterptos estetiškos ir šiuolaikiškos iliustracijos. Vienas iš įdomesnių dalykų – trumpo teksto konkrečia tema įterpimas į skyrelius. Man tai nepatiko, pirma baigdavau skaityti skyrelį ir tik tada grįždavau prie „įdomiojo fakto“.

Apibendrindama pasakyčiau: graži, aktuali ir praktiška knyga.

[Dmitrijus Andrušanecas · Rating 3 out of 5]

Anders Hansen. NARŠYMO METAS.

Na, nekalbant apie tikrai genialiai sukaltas iliustracijas, važiuojam prie turinio. O jo čia yra galybė. Tai toks trumpas, lengvai suprantamas ir perprantamas leidinys, kuriame ieškoma atsakymų į klausimus – kodėl mes (o gal apibendrinkim – mūsų gyvenimas?) ir mūsų smegenys nespėja prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios aplinkos, ypač skaitmenizacijos? ir kaip apsisaugoti/apsaugoti nuo persitempimo/perkaitimo?

Vaistų šioje knygoje nerasit, tikrai. Patarimų – galbūt (kaip pažvelgsi). O narpliojimų ir išvedžiojimų apstu. Pamėginsiu sugundyti jus nuskaityti šioje knygoje esančią medžiagą keliais pavyzdžiai, kurie asmeniškai pasirodo neįtikėtini. Na, tiksliau, žinomi-numanomi, tačiau kasdien neapmąstomi. Kaip, tarkim, mūsų migdolinis kūnas nespėja paskui, kodėl mes bijome labiau ir dažniau gyvačių, vorų, aukščio, nei cigarečių pakelių, rūkymo ar važiavimo automobiliu (ar kita transporto priemone).

Atrodo esu protingas jaunuolis, tačiau nesusimąsčiau, jog socialinių tinklų kūrėjai manipuliuoja „patiktukais“. Jie juos parodo po mūsų nuotraukomis, vaizdo įrašais ar šiaip įrašais ne iš karto, o per tam tikrą laiko dalį. Tarsi ištemptų flirtą su mano smegenimis kuo ilgesniam laikui (tai aš taip pavadinu, tačiau plačiau apie tai 54 puslapyje). O ir mitas, kad gali dirbti gerai kelis darbus vienu metu yra griaunamas. Žinojau, kad taip yra, tačiau buvo nauja sužinoti, kad tam tikras procesas vadinamas dėmesio likučiu (kai smegenys persiorientuoja nuo vieno prie kito).

Juokingiausia, kad ir pats save apgaudinėjau. Dažnai, kai telefonas ir nuolatinis pypsėjimas mane blaško, aš išjungiu garsą, padedu telefono toliau arba kokiu kitu būdu mėginu jį atrišti nuo savęs. Viskas dėl to, kad galėčiau ramiai nudirbti darbus ir skirti savo visą dėmesį kažkam vienam konkrečiam. Deja. Pasirodo, kad ir telefono „ignoravimas“ yra darbas! Pypsėjimų ir pranešimų ignoravimas yra dabar! Žinau, kad po šiuo įrašu yra kitos tinklaraštininkės žinutė, kurią gavau (ir kirba paskaityti), o aš mėginu susitelkti čia, nors dirbu ir ties ignoravimu.

Beje, manau, kad daugelis ir taip numano, tačiau 100 puslapyje galima rasti šiokią tokią statistiką apie Facebooką. Arba tie, kas naudoja „Twitter“, kodėl įjungus programėlę Jums ne akimirksniu rodo įrašus, o matote paukštuką, kuris padidėja ir tik tuomet pasirodo turinys? Paskaitykit apie tai 119 puslapyje. A, pamiršau, ir būtinai pasidarykite Strupo testą!

Rekomenduoju. Tai toks paprastas paviršinis pakrapštymas, lengvai prasklendantis faktinis tekstas, kuris labai neįpareigos judinti smegenų, atlikti sunkių aritmetinių veiksmų ar išjausti visą spalvinę emocijų gamą. Vis tik kartais norėjosi man gilesnės įžvalgos, platesnio aptarimo. Ir kaip kartais pasitaiko – knygos pabaigoje radau patarimų skiltį! Vis dar turiu sau užsibrėžęs nusipirkti normalų-TIKRĄ laikrodį-žadintuvą, prieš miegą visada atsipalaiduoti su knyga ir valanda iki miego jokių ekranų, o 3 kartus per savaite būtinai 45 minutėm išeiti į lauką.

[Joanna Okuniewska · Rating 5 out of 5]

Wspaniała. Mnóstwo ciekawych badań, trafnych spostrzeżeń, połyka się na raz- doskonale skomponowana.

[Johanna Hammarström · Rating 2 out of 5]

Boken är intressant och tar upp en del bra poänger men som någon som lidit av många av problemen i boken är det inte mycket nytt. Stycken om att motion och att hålla sig borta från mobilen magiskt ska lösa sådant som ångest och sömnproblem känns verkligen som önsketänkande.

Författaren avfärdar tankar om att unga som redan mår dåligt/lider av sömnproblem/depression i större utsträckning använder sociala medier som tillflykt utan någon egentlig grund. Samma sak med tanken om att fler vågar söka hjälp vilket han också avfärdar direkt.

Självfallet tror jag (som de flesta) att många skulle må bättre utan konstant mobilanvändning men att påstå att mobiler och Internet är roten till alla problem känns som en enkel "quick fix".

Precis som att be unga med mental ohälsa att lösa allt med motion. Om man har en mental sjukdom kan motion hjälpa men det kommer inte lösa de mentala problemen bara man tränar. Absolut att det kan hjälpa och bidra till en bättre hälsa/välmående men det är inte tillräckligt. Jag tränar yoga regelbundet och jag hade så önskat att alla mina problem kunde lösas när jag gör yoga varje dag men så ser verkligheten inte ut för de flesta av oss. Jag underskattar inte de det hjälper men menar bara att det inte är så enkelt att lösa världens psykiska ohälsa.

För vissa är säkert ett mobilberoende problemet men som någon som studerat medie- och kommunikationsvetenskap tror jag snarare att vår tillgång till Internet är en ny fas för mänskligheten som är mer intressant och användbar än enbart negativ och roten till problem. Precis som med alla framsteg inom media som tidningar, radio och tv är det något att använda som oro och rädsla (vilket författaren också avfärdar), trots att medieforskning alltid visar på att detta är fallet.
Det finns många positiva faktorer med samhällets digitalisering om man ser till mycket annan forskning som denna bok helt ignorerar (men så brukar det vara med det mesta det finns oftast forskning som både stödjer och talar emot).

Partierna om hur hjärnan enligt evolutionen är anpassad för andra problem än de vi möter idag är nog de mest intressanta enligt mig.

[jenkamichiko Jenny · Rating 5 out of 5]

Tack vare Anders Hansens bok ”Skärmhjärnan” och doktor Chatterjees böcker är jag på god väg till balans. (Suveräna boktips för övrigt). ❤️ Kloka och koncisa råd till vuxna, tonåringar och småbarn. Nya rutiner för mig som fungerar redan på kort tid (bara en start):
- Använda väckarklockan igen
- Lämna mobilen ute i hallen på natten
- Nightshift-läge på mobilen mellan kl 21 och 06
- Ingen mobil eller iPad 90 minuter innan läggdags
- Skriva oftare anteckningar för hand, på Post-its
- Mindfulness (minst) 10 minuter varje dag (med appar), runt kl 18.30
- Monotasking
- Cykelträning i vardagsrummet med 2-3 dagars mellanrum
- Undviker ätbart efter kl 20 på vardagar (svåååårt 😣👊🏻)
- Egentid som planeras
- Flygplansläge vid behov
⭐️

[Maja · Rating 3 out of 5]

A bit too repetitive for its length and didn't really delve too deep into the topic it was discussing. Hansen doesn't really bring anything new to the table with this one.

[Lavinia Reads · Rating 5 out of 5]

Dacă vezi asta de pe un telefon mobil, hai să afli cum îți afectează viața un dispozitiv așa mic și ce putem face ca să combatem efectele lui. :)

Cartea vorbește despre efectele ecranelor asupra creierului nostru. Despre stres, anxietate, nevoia de recompensă, amânarea recompensei, concentrare, social media, adaptare, etc.
Anders Hansen folosește un limbaj comun, nu plictisește, ci trage niște semnale de alarmă pe care ar trebui să le luăm în seamă.

Adevărul e chiar sub nasul nostru: da, petrecem mult prea timp pe telefon. da, ne afectează. Hai să conștientizăm cât de mult ne afectează scrollatul și să acționăm :)

Mai multe nu vă pot spune, ține de fiecare de acum. Dar vă las cu 10 idei (fragmente mai degrabă) din carte care să vă atragă atenția. :)
1. Creierul e în mare parte neschimbat, așa că pofta de nou a rămas în om, dar acum ia alte forme decât simpla dorință de a vedea alte locuri. Acum, aceasta duce la o poftă de cunoaștere și informație nouă, furnizată de computerele și telefoanele noastre mobile. Cu fiecare pagină nouă de pe calculator sau de pe telefonul mobil, creierul eliberează dopamină, în consecină ne place să dăm clic mai departe. Și, de fapt, se pare că „ne interesează pagina următoare” mult mai mult decât cea la care tocmai suntem. Mai exact, petrecem mai puțin de patru secunde pe aproape o cincime din toate paginile de internet. Doar pe 4% dintre acestea zăbovim mai mult de zece minute.
2. Dorința puternică de ,,poate e important” ne mână să ridicăm telefonul ,,doar pentru a verifica” dacă s-a întâmplat ceva. Și o facem des. La fiecare zece minute. În fiecare oră de veghe.
3. Creierul are o capacitate incredibilă de a gestiona în paralel un număr imens de procese diferite, dar există un domeniu în care lățimea noastră de bandă mentală este extrem de limitată: concentrarea.
4. Când suntem expuși la multă lumină, producția de melatonină încetinește, iar corpul crede că e ziuă. De aceea dormim prost dacă e prea multă lumină în dormitor. Dacă, din contră, e întuneric, creierul produce mai multă melatonină, iar corpul crede că e seară sau noapte.
5. Cărțile electronice afectează producția de melatonină, care scade semnificativ. Mai mult, secreția de melatonină întârzie cu peste o oră. Mie, unul, o carte electronică îmi amintește de telefonul mobil. Acesta, laolaltă cu alte ecrane, sunt atât de puternic asociate cu informații noi și cu activarea sistemului de recompensă al creierului, încât ne trezesc doar ținându-ne în mână. „Ei na, ecran”, ne păcălește creierul să credem și de aceea ne e greu să ne relaxăm.
6. Organismul absoarbe mai eficient caloriile din sandviciul nocturn și le depozitează în jurul taliei sub formă de grăsime subcutanată.
7. Toată lumea folosește Facebook. Și îl folosim mult. În medie, mai mult de o jumătate de oră pe zi ne uităm la fotografiile celorlalți, citim actualizări, distribuim și adunăm like-uri. Dacă o vom ține în același ritm, când tinerii de douăzeci și ceva de ani de astăzi vor ajunge la vârsta de 80 de ani, ăși vor fi petrecut cinci ani din viață pe rețelele de socializare, dintre care aproape trei ani pe Facebook.
8. social media ne subminează încrederea în noi înșine. Doi dintre trei utilizatori de Facebook și Twitter au răspuns într-un sondaj că se simt insuficienți. Orice ar fi făcut, nu era suficient, pentru că li se transmitea constant informația că există altcineva mai deștept sau mai de succes ca ei.
9. Într-o lume plină de distrageri, atenția ta valorează aur, iar pentru un agent de marketing nu există instrument mai bun ca telefonul tău mobil.
10. Atenția ta este produsul lor (al rețelelor sociale)

Ce spuneți, o puneți pe lista de citit? :)

[Mark Livin · Rating 4 out of 5]

Чотири зірочки – за актуальність теми.

Недостатньо – це те, що я думав під час читання розділів цієї книги.

Здається, автор, який пише про дофамінові пастки, сам дає читачеві інформацію супер-короткими блоками, в які навіть не встигаєш зануритися.

Мабуть, щоб хотілося ще, ще, і ще.

Як на мене, вийшов гібрид між звичним нон-фікшин (джерела, дослідження) та сторітелінгом через власний досвід.

Хоча ні першого, ні другого не було досить, щоб насолодитися.

Думаю, ціль цієї книги не в тому, щоб занурити читача в тему.
Швидше, щоб порушити проблему: «Скільки часу ти проводиш у своєму смартфоні»?

Наступна на черзі – «Тіло. Інструкція з використання».
Думаю, у парі з нею «Інстамозок» стане більш глибшою та актуальнішою.

[Henrik Haapala · Rating 5 out of 5]

About the author:
Anders Hansen is a medical doctor trained at Karolinska Institutet, chief physician in psychiatry and a degree from the Stockholm Stockholm business school. In addition to several books - which have been translated into over twenty languages - he has written over 2000 journalistic articles on medical research and medicine, made a Ted-x talk (2017), and has multiple awards.

This book is about what happens in the brain when we use smartphones and social media.

• Just having a phone in the same room makes you loose concentration and focus.
• The more we use social media the more depressed we are likely to be (very likely causation).
• Steve Jobs didn’t allow his daughter have a phone before 14-years old (he was a low-tech parent).
• It is useless to believe we can stand the allure of something that is design to hook us (Facebook, Twitter, iPhone, Instagram etc.) by creating random dopamine hits.
• When being social (with real people, “IRL”) leave your phone somewhere else (even in another room)
• its a good idea to keep the phone away during sleep in another room preferably.
• It may not come as a surprise for some, but our brain is simply not adapted to the typical modern environment with instant messages, “push notices” and digital information.
• Are we becoming less smart? Some data suggests that we are.
• Physical books and physical writing seems to be the best when it comes to memory (and enjoyment?). The lesson for the student is never to have your phone in the classroom (or some other screen) if you can avoid it. Avoid it at all cost, we are here to learn are we not?
• Consider where the digital information comes from. In most cases (90%?) they are selling you something. Consider also if the “news” you get are screened in some way to be as accurate, unbiased and useful as possible. The alternative is living in “The Matrix”.

My advice is to get all the books by Anders Hansen.

Good day to you all,
Henrik

[Maja · Rating 3 out of 5]

Bardzo nie lubię powoływania się na "badania amerykańskich naukowców" bez przypisów. Jeśli już przytaczane są jakieś dane to bibliografia na końcu książki nie starcza. Ja potrzebuję przypisów z informacjami, gdzie mogę się dowiedzieć jak badanie zostało przeprowadzone (metoda badania, grupa docelowa, warunki, ilość prób itd.). Książka zdecydowanie bardziej "popularno" niż "naukowa", bardzo powierzchownie traktuje temat i za mało w niej-moim zdaniem- własnych przemyśleń autora jako lekarza (jako psychiatra na pewno miałby więcej do powiedzenia na niektóre tematy). Tytuł oraz strategia promocyjna też mylące- to nie jest żaden poradnik (oprócz ostatnich 3-4 stron). Ogólnie temat ciekawy, do połknięcia w 2 godziny.

[Łukasz · Rating 3 out of 5]

Book is fine, maybe except for author's abuse of exclamation marks. I don't know maybe it's a translation thing, I haven't checked! Apparently every fact in this book is so exciting that it must end with an exclamation mark! So treat yourself with a drinking game while reading and drink every time when you see a sentence ending with "!" Take a large bottle.

[Veronika Can · Rating 3 out of 5]

Kol skaičiau knygą vis galvojau, nenoriu tokia būti, nenoriu taip elgtis.. Žymus švedų psichiatras kalba apie mobiliųjų telefonų žalą ir priklausomybę, apie tai kaip reaguoja mūsų smegenys. Nors knygos pradžioje nuobodžiavau, nes rodės viskas ir taip žinoma, bet perskaičius iki galo vis tik įvyko kažkoks supurtymas. Mažiau ekranų ir socialinių tinklų - daugiau ramybės, laimės, kokybiško miego ir daugiau laiko prasmingesnei veiklai. Pateikta nemažai bandymų ir statistikos, faktai dažnai kartojami, ir dar autorius knygos gale pateikia trumputę atmintinę, patarimus, kaip gali sau padėti. Labai patiko knygos apipavidalinimas, žymūs meno kūriniai su telefono intarpu, smagiai žiūrisi :)

🖋️ Smegenims sunku atskirti tikras grėsmes nuo įsivaizduojamų.
🖋️ Rašiklis yra galingesnis už klaviatūrą - komspektuoti ranka naudingiau nei rašyti kompiuteriu.
🖋️ Smegenys nesistengia išmokti to, kas, jų manymu, yra kažkur saugoma.
🖋️ ...jei ant stalo turite pasidėjęs mobiliųjį, bendravimas su kitais jums atrodys kiek nuobodesnis.
🖋️ ...dažnai išsitraukiantys ir tikrinantys mobilųjį žmonės yra labiau linkę į stresą.
🖋️ Miegant smegenys atrenka, ką iš dienos įvykių išsaugoti ir perkelti į ilgalaikę atmintį.
🖋️ Pasyvūs vartotojai, tik žiūrintys kitų nuotraukas ir nekeliantys savų bei nedalyvaujantys diskusijose, regis, jaučiasi prasčiau už aktyviausius.
🖋️ Mobilieji telefonai ir socialinė žiniasklaida išradingai kuriami taip, kad keltų kuo didesnę priklausomybę.
🖋️ Įsidiekite programėlę, rodančią, kaip dažnai paimate telefoną ir kam tada skiriate laiką. Tuomet juodu ant balto matysite, kiek jūsų laiko sunaudoja mobilusis. Supratimas yra pirmas žingsnis į pokyčius.

[Asta · Rating 4 out of 5]

Šiaip labiau 3,5*
Suapvalinu į didesnę pusę dėl aktualios temos.
Įdomu, bet man pritrūko gylio. Nežinau, ar originalo stilius toks, ar čia ir vertimas prisidėjo, bet kartais atrodė, kad mintys per daug supaprastintos. Autorius mini labai daug mokslinių tyrimų, bet gan paviršutiniškai. Ir dar taip, kad apsunkina norinčius pasigilinti.
Pvz., sudomino cituotas tyrimas apie skaitymą prieš miegą - ar ekrane, ar popierinėje knygoje. Autorius rašo, kad vengtini "ne tik išmanieji telefonai, bet ir elektroninės knygos". Kadangi domiuosi mokslu apie miegą, o pati mėgstu savo Kindle paskaitinėti prieš užmigdama, suklusau. Knygos pabaigoje pateikiamas naudotos literatūros sąrašas pagal skyrius, tačiau straipsniai pateikti abėcėline tvarka. Knygoje minėto tyrimo sąraše nepavyko rasti. Googlinau pati. Radau straipsnių, kur lyginamas skaitymas popierinėje knygoje ir iPad'e (ko tikrai nepavadinčiau elektronine knyga).
Teks apie tą "mėlyną šviesą" pasidomėti pačiai. O gal net ir nusipirkti specialius oranžinius akinius :)

[Christine · Rating 4 out of 5]

Треба менше юзати телефон - подумала я, тримаючи в руках телефон. Передчуваю успіх 🙆🏻‍♀️

А якщо серйозно, то було дуже цікаво. Заставляє замислитися.

Найбільше зачепило:

"...вміння практикувати «теорію розуму» – це те, чого ми навчаємося. А для цього нам треба спостерігати за мімікою, рухами й мовою тіла інших. Що ж відбувається в цифровому суспільстві, коли ми замінюємо особисті контакти повідомленнями, твітами і світлинами? Що відбувається, коли ми дедалі більше часу проводимо в ізоляції та витріщаємося в екран протягом трьох чи чотирьох годин на день? Чи не призводить це до того, що нам стає складніше розуміти одне одного? Якщо мозку особливо складно емпатично сприймати чуже психічне страждання, чи може наш цифровий спосіб життя призвести до того, що підліткам буде складніше навчатися емпатії?"

[Bent.viena.puslapi · Rating 4 out of 5]

Nusipirkau šią knygą, nes manau gyvenant šiandieniniame technologijų pasaulyje ir esant 90-ųjų vaikui (mano atveju), įdomu paskaityti apie jų naudą, žalą, ir aplamai daromą įtaką tiek mūsų kūnui, tiek psichologinei būsenai.

💬Knygoje man patiko:
⚜️kad pateikiama nemažai bandymų ir jų rezultatų su skirtingo amžiaus žmonėmis;
⚜️jog yra daug palyginimų su mūsų protėviais prieš tūkstančius metų, siekiant parodyti, kad mūsų smegenys ir kūnas nėra prisitaikę prie tokio greito, perteklinio gyvenimo būdo;
⚜️iliustracijos;
⚜️ patarimų atmintinė, kuri padės mums gyvenant skaitmeniniame amžiuje.

Baigusi skaityti šią knygą nusprendžiau labiau stebėti savo laiką, praleidžiamą prie telefono. Manau šios, bei dar kelių mano neseniai klausytų knygų ("Kodėl mes miegame" ir "Kaip veikia smegenys") derinys, padės man išlaikyti sveiką kūną ir protą. Keletą patarimų jau seniai taikau savo kasdieniniame gyvenime. Žinoma keletą bandysiu praktikuoti naujai.
Mačiau Balto leidykla išleidę dar porą šio psichiatro knygų, kurias tikrai planuoju nusipirkti.

[Wybredna Maruda · Rating 4 out of 5]

Całość: https://www.kulturalniewybredna.pl/20...



Nawet, gdybym była stuprocentowo przekonana o szkodliwym wpływie technologii na nasze życie, trudno byłoby mi się całkowicie od niej odciąć. Wszyscy wokół starają się za pośrednictwem techniki ułatwić nam życie i faktycznie, jeżeli można rozliczyć PIT przez Internet, zamiast stać cały dzień w kolejce, to dla wielu jest to zaoszczędzony czas, a dla niepełnosprawnych być może jedyna możliwość spełnienia obywatelskiego obowiązku. Jednocześnie nagle okazuje się, że z ów technologii zrezygnować nie da się nawet dobrowolnie, na jeden dzień, bo wielu koniecznych do funkcjonowania czynności, przez te ułatwienia, nie możemy już wykonać bez użycia komputera czy smartfona. O uzależnieniach od gier i nerwowemu spoglądaniu na facebookowe powiadomienia co dziesięć minut nie wspominając. A więc jak zadbać o swój mózg w dobie nowych technologii?

Nie wiem, czy zdajecie sobie z tego sprawę, ale nad tworzeniem reklam, stron internetowych czy aplikacji często pracują nie tylko informatycy, ale i psycholodzy. To właśnie osoby najlepiej zaznajomione ze sposobem funkcjonowania ludzkiego mózgu podejmują najbardziej efektywne działania z zakresu reklamy i marketingu, niejednokrotnie tworząc treści wykorzystując furtki w umyśle, z których istnienia nie zdajemy sobie sprawy. To, że Facebook hamuje część powiadomień, by aktywować je stopniowo, nie jest przypadkowe. Podobnie jak czas oczekiwania na uruchomienie Twittera, idealnie wymierzony, by uruchomić odpowiednią część naszego mózgu. A nie zastanawiało Was nigdy, dlaczego odświeżanie Snapchata przypomina grę na jednorękim bandycie?

Tych ciekawostek dowiedziałam się czytając książkę "Wyloguj swój mózg" (Anders Hansen, Wydawnictwo Znak). Autor, szwedzki psychiatra, dzieli się w niej swoją wiedzą i doświadczeniami z pacjentami, skupiając się na zmianach, jakie zachodzą w naszym społeczeństwie na wskutek wszechobecnej i wciąż rozwijającej się technologii. Robi to starając się unikać, na ile to możliwe, naukowego języka, który dla wielu wydałby się bełkotem, zamiast tego poszukując porównań czy odniesień do naszego codziennego życia, by czytelnikowi łatwiej było zrozumieć funkcjonowanie naszego mózgu. Oprócz wyjaśnienia zagrywek, jakich używają twórcy różnych aplikacji i podkreślenia irytacji, jaką odczuwamy, gdy stracimy z oczu nasz telefon komórkowy (niczym uzależniony), autor opowiada także o tym, jak szybko zmienia się nasz świat oraz że organizm ludzki nie miał czasu się do tego przystosować. Wciąż rządzą nim emocje i zwyczaje naszych przodków, natomiast współczesne życie wygląda już na tyle inaczej, że działania, które setki lat temu pomagały nam przetrwać, teraz wręcz nas krzywdzą, chociażby doprowadzając do depresji. To także wątek powstawania rasizmu i zaniku empatii, stopniowych zmian w standardach piękna czy presji bycia na bieżąco ze wszystkimi informacjami (FOMO). To odpowiedź na pytanie, dlaczego na brak serduszek na instagramie reagujemy tak samo, jak nasi przodkowie na widok lwa. Przekonamy się również, że wielozadaniowość, do której wielu z nas dąży i która wydaje się wręcz niezbędna do funkcjonowania w dzisiejszym cyfrowym świecie, wbrew pozorom nie przynosi nam zbyt wiele pożytku, wpływając negatywnie na pamięć czy koncentrację, w efekcie czego pracę wykonujemy gorzej lub dłużej.

Myślę, że "Wyloguj swój mózg" trafi bardziej do osób, które wcześniej nie interesowały się manipulacją człowiekiem przez media, psychologią i marketingiem, które nigdy nad tym nie myślały i, być może, nie wierzą w to wszystko, o czym wspomniałam wyżej i chcą mieć wstęp do tematu – może nawet trochę bardziej "popularno-" niż "naukowy". Poszczególne wątki są potraktowane dość pobieżnie, jednak wystarczająco, by zainteresować i zachęcić czytelnika do ewentualnego pogłębienia wiedzy w bardziej zaawansowanej i profesjonalnej literaturze lub w badaniach naukowych. Szkoda jedynie, że przytaczając poszczególne wyniki badań i eksperymenty, autor nie zdecydował się na bezpośrednie odnośniki. Na koniec książki umieszczono bibliografię, jednak, nie oszukujmy się, z tej długiej listy nie będzie łatwo odnaleźć ten jeden, konkretny tytuł, z którego prawdopodobnie będzie pochodził interesujący nas opis badania.

Całość: https://www.kulturalniewybredna.pl/20...

[Intelektualios Moterų klubas · Rating 5 out of 5]

Skaitau antrą šio autoriaus knygą ir tiesiog negaliu juo atsidžiaugti. Tobulai paprastai, aiškiai, įtaigiai parašytos tiesos kurios padeda suprasti kaip veikia mūsų smegenys, kaip jas veikia išoriniai stimulai ir t.t. Privaloma paskaiyti visiems paaugliams nuo ~13 metų iki begalybės. Dar man begalo patinka knygos iliustracijos ❤️

[Ugnė · Rating 4 out of 5]

Kaip skaitmeninimas koreliuoja su depresija, baimėmis, savęs vertinimu, empatijos stoka, miegu, koncentruotumu. Labai paprastai išdėstyta mokslo populiarinimo knyga, kurioje trumpai paaiškinta ir prie ko mūsų smegenys yra pritaikytos per ilgus evoliucijos metus, kas visiškai skiriasi nuo to, kaip gyvename šiandien. Remiantis tyrimais atskleidžiami priežastiniai ryšiai. Taip pat apie tai, kaip krenta mūsų IQ ir kiek reikia sportuoti ne tam, kad būtum atletiškas ir pliaže pasimaivytum, o kad gerai funkcionuotų smegenys. Visgi man 190 psl. neužteko, norėjosi plačiau.

[Fantastiškų KŽL · Rating 3 out of 5]

3.5
https://wp.me/pLvKr-54r

[Maria ⚜️ · Rating 3 out of 5]

Liczyłam, że będzie to dawka nowych informacji, ale pomyliłam się. Mimo wszystko książka napisana jest prostym i przystępnym językiem.

[Arnoldas Rutkauskas · Rating 2 out of 5]

Knyga parašyta paprastu, kiekvienam įkandamu ir lengvai suprantamu stiliumi, nors ir rašė ją psichiatras. Daugiausiai dėmesio skiriama jau minėtų įrenginių įtakai mūsų dėmesio atitraukimui, koncentracijos suprastėjimui. Pavyzdžiui, remiantis konkrečiais atliktais tyrimais ir studijomis parodoma, kaip vien tik mobiliojo turėjimas pasidėjus tame pačiame kambaryje itin žymiai pablogina miego kokybę.

Taip pat gilinamasi į socialinės žiniasklaidos įtaką mūsų emociniam gyvenimui, stresui, baimei, nuotaikoms, depresijai bei kitiems rimtiems psichologiniams sutrikimams. Pasitelkiama ir analogija su praeities medžiotojais rinkėjais, analizuojama socialinių tinklų įtaka mokymosi procesui.

Vis dėlto, man šioje knygoje kažko trūko. Gal ji šiek tiek per pigi. Gal parašyta per daug populiariu ir nuvalkiotu stiliumi. Gal kiek per daug kartojimųsi ir pritempinėjimų.

Tai duodu 2,5/5. Bet šiaip kaip toks paviršutiniškas pakrapštymas, kas ten dedasi mūsų smegenyse, kurios dopaminą susirenka iš 3000 prisilietimų prie išmaniojo per parą, tai visai nieko.

[Yuliya Yurchuk · Rating 4 out of 5]

Андерс Хансен працює психіатром. Для своєї книжки він зібрав масу інформації про вплив інтернету та ґаджетів на наші мізки і виклав цю всю інформацію у дуже доступній формі. Взагалі дослідники вже давно помітили, що є якась кореляція між нашими звичками використання ґаджетів і психічними розладами, тому багато дослідників стараються відповісти на запитання, чи викликають ґаджети психічні розлади чи навпаки люди, у яких є психічні розлади більше схильні до використання ґаджетів у непомірній кількості.
Книжка мені дуже сподобался, я про неї детально написала у блозі, кому цікаво, то ласкаво прошу сюди: https://wordpress.com/post/readingmou...

[Pille Kruus · Rating 4 out of 5]

Mitte-tõreleval toonil meeldetuletus, et meie ürgne aju ei tule alati toime uudse keskkonnaga ehk siis miks tekib nii kergesti sõltuvus ekraanidest, miks on liigutamine ajule hea, miks tasub rangelt piirata laste ekraaniaega jne jne Ehkki teema on tõsine, suudab Hansen sellest kirjutada mänglevalt. Inspireerivalt! Soovitan!

[Agne · Rating 4 out of 5]

Mėgstu knygas, kurios paskatina padėti telefoną į šoną ir primena dėl ko verta tai padaryti.

[Sandra Koka (pielasit_sirdi) · Rating 4 out of 5]

Vienkārši, it kā vispārzināmi, bet atkārtošanās iedod impulsu, kas liek savākties. (Vismaz uz brīdi).

Piedevām- grāmata oriģināli izdota 2019.gadā, līdz ar to tajā laikā šī informācija būtu vēl acis atverošāka.

Nekas nav mainījis, es teiktu, paliek arvien sliktāk, bet šeit ir tādi akcenti, kas liek saprast, tā neesi tikai tu un tava problēma, tas ir kā tu esi uzbūvēts un uzķūnēts, vienkārši padodoties dabīgajiem impulsiem.

Kā redzams, es šo rakstu internetā, nevis ar roku blociņā, kaut kur savā slepenajāplauktā. Un daudz kur es šajā grāmatā saredzēju sevi.

Neskatoties uz to, ka daudz lasu fiziskas grāmatas (un daudzos pētījumos tiek akcentēts, ka ekrāni ir ekrāni, arī, ja tajos lasām grāmatas), man paliek arvien grūtāk koncentrēties ilgstoši. Pat, ja sākotnēji apspiežu vēlmi pasniegties pēc telefona, es par to ik pa laikam iedomājos. Jau gadu man ir ieradums izslēgt telefonu pirms nakts pavisam un aiznest prom pavisam, kas izslēdz nākamajā rītā telefona iečekošanu gultā. Bet uhhh, es esmu telefonatkarīgā. Un ir lietas, kas daudz ko izskaidro.


Grāmata speciāli sarakstīta ļoti vienkārši, īsi teikumi, nodaļas, viegli uztverams teksts. Viss kā kā vajag, lai tie, kuri nespēj koncentrēties gariem tekstiem, spētu saņemt šo nepieciešamo informāciju.

[simona.citeste · Rating 4 out of 5]

A fost o lectură interesantă dar nu a adus neapărat informații noi, mai ales dacă ai citit și Creierul deprimat.

Mi s-a părut o abordare foarte bună a modului în care tehnologia și-a făcut loc în viața noastră și explică concret ce efecte produc ecranele creierului nostru și de ce simțim anumite lucruri atunci când le folosim.

[二六 侯 · Rating 4 out of 5]

原來我們的大腦結構是為了適應原始人生活……
瑞典精神科醫師從生理和人類學的角度來解釋人為何會手機成癮、手機成癮對人體的壞處及如何改善。
幽默的是在火車上讀這本書時，周圍的乘客全都在滑手機。

P.S.中譯本是從日譯本轉來的二手翻譯。

[Stella · Rating 2 out of 5]

Helt ok, inget nytt

[Bibliotekstanten · Rating 4 out of 5]

I våras kom boken Skärmhjärnan med undertiteln Hur en hjärna i osynk med sin tid kan göra oss stressade deprimerade och ångestfyllda. Jag köpte in ett gäng till ett av arbetslagen, och eftersom inte alla kom och hämtade sin bok direkt hann jag läsa typ hälften. Nu när det blivit sommarlov och böckerna är tillbaka har jag hunnit med andra hälften.

Anders Hansen är läkare från Karolinska Institutet och överläkare i psykiatri (plus civilekonom från Handelshögskolan). Han har skrivit mycket om hur bra motion är för våra hjärnor och gled sedan in i vår tids nya fenomen smartphones vilket resulterade i boken Skärmhjärnan.

Hansen inleder med att beskriva våra hjärnor. Hur de är utvecklade över tid i en värld där det mesta var farligt och mat svårt att få tag på och så vidare. Att bli distraherade var viktigt för att upptäcka faror och att äta mycket kalorier var viktigt för att inte svälta. Massa helt "naturliga saker" som kroppen utvecklat för att vi ska klara oss i en ganska hård värld är idag oss till stor nackdel. För våra hjärnor är de samma som för 10000 år sedan, men i en värld av snabba klick och kalorier.

Sen tittar Hansen på stress och ångest, bristen på fokus, skärmens inverkan på sömn och psykisk hälsa och hur skärmar påverkar våra barn med mera.

Jag gillar Hansen! Jag tycker han nyanserar saker och sällan säger SÅ HÄR ÄR DET! Samtidigt lutar han ju åt åsikten att det finns en stark koppling mellan dagens dåliga mående och telefoner. Han har lite samma resonemang som Ann Fernholm hade i Ett sötare blod. Alltså det finns inga bevis på någonting än och det kommer att dröja, men i väntan på dem skulle nog jag begränsa mitt surfade/dra ner på sockret eftersom mycket lutar åt att...

Sjukt glad att jag inte har några egna barn! För fy att läsa den här med ungar att ta ansvar för. Personligen är jag ju inte supermycket på sociala medier och tycker bara det låter bisarrt att folk kollar telefonen på natten, men nog fipplar jag med den mer än vad jag egentligen "vill" eller hur jag nu ska säga. Och kids! Tänker bara på eleverna på skolan. De har telefonen i handen precis hela tiden.

Jag tänker att många skulle gilla denna lättillgängliga populärvetenskapliga bok och oavsett om man älskar eller hatar smarta telefoner tänker jag att Skärmhjärnan kan vara intressant.