A lo largo de la historia, la gente ha definido la homosexualidad de muchas como un pecado terrible, un don divino, una enfermedad mental o una alteración de la naturaleza humana. Desde que se acuñó la palabra «homosexual» en 1869, académicos y científicos de distintas disciplinas han intentado comprender el fenómeno de las relaciones íntimas con personas del propio sexo. En esta obra, el psiquiatra Francis Mondimore explora el complejo paisaje de la orientación sexual, explica cómo se ha entendido y definido la homosexualidad desde la antigüedad hasta ahora, y resume los últimos descubrimientos de la biología, la historia, la psicología y la antropología. Asimismo, Mondimore revisa la investigación biológica actual sobre el carácter de la orientación sexual, examina los recientes descubrimientos científicos sobre la función hereditaria y hormonal, y discute nuestra actual comprensión de la bisexualidad. También se centra en el proceso por el cual los individuos llegan a identificarse a sí mismos como homosexuales, en la sensibilidad de los niños respecto a su propia identidad sexual, y en las consecuencias psicológicas del estigma homosexual en los adolescentes. Para terminar, la obra analiza la discriminación antihomosexual y la aparición del movimiento de orgullo gay.
Puiki knyga, kurioje pasakojama apie homoseksualumą iš įvairių perspektyvų. Joje Autorius bando trumpai aptarti požiūrį į homoseksualumą senovės Graikijoje, ikikolumbinėje Amerikoje ar XXa. Europoje. Taip pat aprašomi homoseksualų smegenų tyrimai, genetika, paveldimumas arba kokią įtaką homoseksualumo susiformavimui daro auklėjimas. Knygoje pasakojama, kaip atsitiko, kad homoseksualumas buvo suvokiamas kaip psichinė liga, nors tam niekada nebuvo jokių pagrįstų mokslinių įrodymų. Galiausiai aptariami pirmieji homoseksualų išsivadavimo žingsniai po Antrojo pasaulinio karo iki maždaug 2000 metų: kaip jie apsigindavo teismuose, kaip kūrėsi homseksualams skirta spauda ar masinio susibūrimo vietos, kaip jie pamažu įveikia stigmatizavimą, savęs niekinimą ir siekia visuotinio pripažinimo visuomenėje. Knyga ugdo humanistinį požiūrį į "kitokius" žmones ir skatina atsikratyti išankstinio nusistatymo. Galutinių atsakymų, kodėl žmogus yra homoseksualus, nei šioje, nei kitose knygose nerasite. Į homoseksualumą reikia žvelgti iš įvairių perspektyvų nieko niekada neatmetant. Svarbūs yra ir smegenų tyrimai, ir paveldimumas, ir auklėjimas, ir visuomenėje, kurioje vystosi homoseksualo tapatybė. Ir man atrodo neveltui išsakyta Herberto Spencerio mintis knygos pradžioje, kuria reikėtų vadovautis skaitant visą darbą: " Yra vienas principas, užkertantis kelią žinojimui, atmetantis visus argumentus ir paverčiantis žmogų amžinu neišmanėliu,- pirma paniekinti, o paskui aiškintis".
O dabar norėčiau išskirti tam tikras vietas, kuriose apibūdinami esminiai dalykai. Visų pirma pradėsiu nuo Freudo ir kaip jo požiūris į homoseksualumą skyrėsi nuo vėlesnių psichoanalitikų ("froidininkų!")požiūrio į jį: P.89-90. "Freudo aprašymais apienetekusius pusiausvyros homoseksualus, ateidavusius pas jį pagalbos, vėliau pasinaudojo kiti teoretikai, siekdami paremti teiginį, jog polinkis į homoseksualizmą liudija apie psichinius sutrikimus. Freudas buvo kitokios nuomonės. Ją išdėstė laiške vienai amerikietei, kuria jam buvo rašiusi apie savo sūnų homoseksualą: "Iš jūsų laiško suprantu, kad jūsų sūnus - homoseksualas. Didelį įspūdį man daro tai, kad jūs pati šio žodžio neminite. Norėčiau paklausti, kodėl jo vengiate? Aišku, homoseksualizmas nėra privalumas, tačiau nereikia jo gėdytis. Tai nėra blogis ar išsigimimas ir negali būti laikomas liga.. Mes manome, kad jis yra seksualinės funkcijos atmaina, kurią sukelia tam tikras vystymosi sustabdymas. Senovėje ir šiais laikais daug garbingų asmenų buvo homoseksualai, kai kurie iš jų yra labai įžymūs(Platinas, Michelangelo, Leonardo da Vinci ir kiti). Labai neteisinga homoseksualizmą laikyti nusikaltimu ir žiauriai už jį bausti. Jeigu netikite manimi, perskaitykite Havelocko Elliso knygas. Manau, jog prašydama mano pagalbos, tikitės, kad galiu išgydyti jūsų sūnaus homoseksualumą ir padaryti jį normaliu, heteroseksualiu žmogumi. Apskritai galiu jums atsakyti, kad negaliu to prižadėti.[...] Analizė jūsų sūnui būtų naudinga kita prasme. Jeigu jis jaučiasi nelaimingas, nervingas, draskomas konfliktų, šalinasi žmonių, tai po analizės seansų jis gali atgauti pusiausvyrą, minčių ramybę ir darbingumą abiem atvejais- liktų homoseksualus ar pasikeistų". Taip teigė Freudas 1935m., tačiau tuo nesirėmė vėlesni psichoanalitikai, kurie Freudo idėjas ir paprasčiausius samprotaavimus suprato pernelyg tiesiogiai. Mondimore tęsia: P.90. "Šis dabar dažnai cituojamas laiškas neiškilo paviršiun iki 1951 metų, kai "anoniminis korespondentas" ranka perrašytą 1935 metų balandžio 9 dieną rašyto laiško kopiją nusiuntė į medicinos žurnalą, o šis jį išspausdino kaip istorinį epizodą. Freudas buvo įsitikinęs, jog homoseksualizmo "pašalinti" ir jo pakeisti heteroseksualumu neįmanoma. Apie smegenis ir hormonus: P.134. "...vyrų ir moterų lyties organai išsivysto iš tų pačių embrioninių audinių; dėl hormonų poveikio vaisiaus vystymosi metu pradeda formuotis vyriški arba moteriški lyties organai; laboratoriniai bandymai su gyvūnais rodo, kad hormonų kiekis paveikia smegenis ir kad seksualinė suaugusio individo elgsena tam tikru mastu priklauso nuo hormonų veiklos prenatalinio vystymosi metu". P.146. " Gėjai ir lesbietės nuo heteroseksualių žmonių skiriasi taip nedaug, kad jų skirtumus buvo įmanoma atskleisti tik sudėtingais ir labai tiksliais tyrimais. Retų medicininių sutrikimų tyrinėjimas rodo, kad nenormalus hormonų kiekis paveikia ne tik seksualinę elgseną, bet sukelia kitų nenormalių hormoninių reiškinių ir turi įtakos nenormalių lyties organų bei kūno proporcijų formavimuisi". Apie paveldimumą: P.158. "Remdamiesi ankstesnių mokslininkų patirtimi, Hameris ir jo kolegos ištyrė homoseksualių asmenų šeimos aprašymus ir pastebėjo, kad gėjų genealogijoje gėjų yra buvę ir anksčiau. Ištyrę gėjų šeimas, mokslininkai nustatė, kad 13,5 procento tiriamų gėjų broliai taip pat yra gėjai, be to, šie asmenys neretai turi dėdę arba pusbrolį gėjų iš motinos pusės( maždaug 7,5 procento tiriamųjų iš motinos pusės turi dėdę arba pusbrolį, kuris yra gėjus). Toks dėsningumas pastebėtas ne visose šeimose, tačiau keliose šeimose homoseksualizmo paveldimumas per motinos liniją buvo akivaizdus".
As someone who reads the scholarly tomes, Mondimore does a great job of translating the scholarly tomes into a succinct and enjoyable read. Boswell is still my sentimental fav; Greenberg challenges some of Boswell’s historical claims, and Mondimore reconciles both.
My favorite chapter is the one on Alfred Kinsey and Evelyn Hooker, who, respectively, as a biologist and a behavioral scientist, took one look at the data psychiatrists presented on homosexuality and said “WTF is this methodology?!” The entire basis for classifying homosexuality as mental illness was a botched combo of Degeneracy Theory, Freud out of context, and anecdotal evidence taken from inmates in asylums for the criminally insane. (!!!) Appalled, they each set about dismantling that argument, did so thoroughly and resoundingly, and helped change the course of history.
The other thing I want to bop over people’s heads: Greek and Hebrew don’t have a word that we could translate as ‘homosexuality’—they had a one-sex model and categorized sexual acts completely differently—so any time you see that word (say, in scripture *cough cough*) it’s always a mistranslation.
This was published in 1993, so it could stand to be updated, especially regarding the B and T in LGBT. If I was a publisher, I’d commission those updates and release a new edition, because it’s an otherwise handy resource, especially when there’s still so much misinformation and prejudice to correct.
I didn't need most of this book, but what I did read word-for-word was clear and easy to understand. Very accessible, and I actually found myself reading passages that didn't have anything to do with the information I needed because they were interesting.
Este libro trata de hacer un resumen de lo que representa el estudio de la homosexualidad, incluyendo perspectivas históricas, sociológicas, psicológicas, biológicas, médicas, psiquiátricas y políticas. El libro fue editado y escrito en los 90's así que se siente ya algo atrasado, sin embargo hace un recuento de personajes LGBT que no había escuchado en otros textos.
Es un buen libro introductorio para alguien interesado en el tema. ___________________________ English
This book tries to be a summary for what it's the studies around homosexuality, incluiding historical, biological, sociological, psychological, medical and political perspectives. This book was published in the 90's so it does feels old but it mentions some LGBT characters that I have never heard before.
It's a nice introduction for someone interested in this topic.
I've read it to get educated on nature/nurture debate, plus maybe to get some info on how different cultures treat the same-sex relationships. got some info that I wanted but wanted more. meanwhile, the book is very heavy on 19-20th century European theories of homosexuality, perversion etc. (Freud and so on) which I wasn't particularly interested in. So not the balance between biology/culture vs. Euro-history I was looking for.
Kitap eski olduğu için bazı bilgiler güncel değil. Mesela Rorschach testi artık kullanılmayan, hiç bir şeyi olcemedigi ortaya çıkmış bir testtir. (Eğer terapistiniz size bu testten yapıyorsa oradan hemen kaçın ve paranızı boşa harcamayın.) Eşcinselliğin evrimsel açıklamasına dair de hiç bir bilgi yok kitapta. Keşke güncel evrimsel biyoloji ve evrimsel psikoloji açıklamaları ile dolu yeni bir "eşcinselliğin doğal tarihi" kitabı yayınlansa da halkın bu konudaki bilgisizliği bir nebze de olsa giderilebilse. Bu konudaki Türkçe kaynak eksikliğinin giderilmesine ön ayak olmak maksadıyla altyazisini Türkçe'ye çevirdiğim 1 saatlik bir konferansı şuraya bırakıyorum: