Karas visuomet ateina netikėtai. Jis sukrečia, supurto. Jis žudo ir luošina. Kartu sutelkia ir skatina tikėjimą šviesesniu rytojumi. Karas keičia kovojančius žmones, tautas, retkarčiais – visą pasaulį.
Šis karo „anatomo" dienoraštis skirtas tiems, kurie ieško ginkluotės, karo taktikos aprašymų ir strateginės analizės užuomazgų. Aštri autoriaus plunksna perteikia ir stingdantį nerimo jausmą, ir bundančią viltį, ir karo sėkmės džiaugsmą.
• Koks yra karas Ukrainoje? Kokiomis priemonėmis kariauja ukrainiečiai ir rusai?
• Iš kur kyla Rusijos agresija ir gyvuliškas žiaurumas?
• Kas lemia šiuolaikinio karo sėkmę? Dronų gausa? Artilerijos smūgiai? Valia priešintis?
• Kaip ir kokiomis rusų klaidomis ukrainiečiai pasinaudojo planuodami karo veiksmus?
• Kokia klasta ir praradimai gresia mums, jei neįvertinsime savo priešo ir jį nuvertinsime?
Kertiniai karo mėnesiai, įvykis po įvykio. Istorinės analogijos, mūšių aprašymai, šių dienų karybos praktikos bei gudrybės, tiesioginės sąsajos su dabarties Lietuva ir jos saugumo situacija naujausioje bestselerių „Karo anatomija" ir „Karo žmonės" autoriaus Giedriaus Petkevičiaus knygoje "Kruvinos saulėgrąžos. Rusijos-Ukrainos karo dienoraštis"
Skaičiau šią knygą tik todėl, kad pivertė draugė😀 Asmeniškai manęs karas Ukrainoje nelabai domina, labiau domiuoso Antruoju Pasauliniu karu ir Holokaustu, bet nuoširdžiai sakant, pati pradžia su visais ginkluočių aprašymais pasirodė vien sausi faktai, visa tai sunkiai ir lėtai skaitėsi, tačiau nors ir banaliai skamba, kuo toliau, tuo buvo įdomiau. Patiko, kad buvo šiek tiek užkabinta Antrojo Pasaulinio karo tema, beje, citata " istorija yra gyvenimo mokytoja" visiškai pataikė ir į mano mastymą, nuo čia knyga pradėjo vis labiau dominti. Aisku, kai kurie skyriai buvo skaitomi tik tam, kad turėjau viską skaityt, bet tuos įdomiuosius skyrius tikrai perskaičiau su malonumu. Apibendrinant, mano skoniui knyga kiek per sausa, bet gerą pusę knygos galiu įvertinti gerai🙂
Šią knygą rekomenduočiau aplenkti bet kam, kas bent minimaliai domėjosi karo ar karinės technikos tematika, žiūrėjo su tuo susijusią dokumentiką arba seka karo Ukrainoje naujienas.
Pirmus 2/3-ius knygos galima neskaičius praversti, nebent skaitytojui reikia paaiškinimo, kad savaeigė artilerija yra "metalinė dėžė ant ratų". Tai verčia susimąstyti, kokiai auditorijai buvo skirta ši knyga, nes penkiamečiai vaikai turėtų iš plastilino lipdyti drambliukus, o ne skaityti apie karą.
Knygos gale pateikiama šiek tiek nuoseklios ir su tema susijusios informacijos, bet tai bendro įspūdžio jau nebepataiso.