"Ko tu iš manęs tikiesi?" - tai liūdna su sarkazmo pipiriukais pagardinta istorija apie gyvenimą senelių namuose, kai nebelieka nieko, kai esi per silpnas būti savarankiškas ir net paglostyti mylimą moterį - tau per sunku. Kokie gali būti lūkesčiai iš tavęs, kai pats iš savęs jau nieko nebesitiki, tik egzistuoji pilnas pykčio, sarkazmo, slepi po šiais jausmais savo pažeidžiamumą ir neišsipildžiusią svajonę... Bet įvyksta tai, ko nesitiki, tave aplanko brandi meilė, kai sutinki Eleną, tai ne jaunystės susižavėjimas, tai visai kas kita, sunkiai suvokiama, tu vėl atrandi prasmę gyventi...
Tai plona, bet turtinga knygutė, pilna emocinių, psichologinių įžvalgų, stiprių, skirtingų charakterių, absurdiškų juokingų situacijų, sarkastiškų juokelių, be veidmainystės ir manipuliacijų, absurdiškų nutikimų ir senatvinio beviltiškumo. Tiesa - atvira, tik tokia ji tikra. Kai esi senas, nebėra prasmės apsimetinėti, rodyti netikrus jausmus:
... "Senatvė turi tą privalumą, jei užmiegi vidury pokalbio, niekas nenustemba. O, jei taip būtų buvę ir jaunystėje, kai sutikdavau kokį be paliovos tauškiantį pusgalvį. Kaip būtų buvę patogu užmigti tam pusgalviui kalbant, staiga, ir pusgalvis būtų priverstas išeiti, tyliai, lyg tai būtų pats natūraliausias dalykas pasaulyje. Tada būčiau pramerkęs vieną akį, įsitikinęs, kad pusgalvis tikrai dingo, ir būčiau išėjęs pats. Kiek nesąmonių būčiau negirdėjęs!"...