What do you think?
Rate this book
Dienoraščio fragmentai 2001-2009 ir papildymai 1940-2000
„Kartais galvoju (ir vis dažniau), kad aš gyvenu kaip per anksti atėjęs į vaidinimą – laike, kuris neturi jokios apčiuopiamos ar suvokiamos reikšmės, kurio vienintelis imperatyvas yra būsimasis vaidinimas, t. y. mirtis.“
„Sandros gimimo diena. Pavasario intensyvumo kulminacija. Tūkstantąjį kartą (tad aš čia kartojuos) apėmęs nenugalimas noras rėkte rėkti, kad gyvenimas nėra mokykla, kad gyvenant nieko neišmokstama ir nepasimokoma, kad sakyti „gyveni ir mokaisi“ yra didžiausia nesąmonė etc., etc. Tūkstančius metų mokomasi, – ir vis blogyn!“
„Tai diena, kada nieko neįvyksta, diena be istorijos, kuri ir lieka beveik niekieno nepastebėta. Kad kiek, ir aš pats vakare jau būčiau primiršęs, kad rytą gerokai pasnigo (nors sniegas yra mano mėgiamiausias gamtos spektaklis). Taip mes pamirštam, kad dar ir iš viso gyvenam.“
„Gyveno kartą karalius... Buvo kadaise daugelis pasaulių, kuriuose aš gyvenau pakaitomis arba tuo pačiu metu. Namų pasaulis, sodų pasaulis, kelių ir takų pasaulis; paupių ir pamiškių pasaulis... Anderseno ir brolių Grimmų pasaulis; Chateaubriand’o, Lamartine’o, Baudelaire’o ir Valéry pasaulis; Claude Lorrain, Georges de La Tour ir Tiziano pasaulis; Heraklito, Marko Aurelijaus, Kanto ir Kierkegaardo pasaulis; Prousto ir impresionistų pasaulis... Liko tik vienas pasaulis, mano pasaulis, kuriame aš vienas gyvenu. Beldžiuosi į kas atsilieps? Parmos žibuoklės.“
„Popiet tysodamas su knyga lovoje dešimttūkstantąjį kartą galvojau apie stebuklingąsias Nemeikščių ir Utenos vasaras, tuščias vidudienių gatves, vėsų šulinio vandenį ir į rentinį atsitrenkusio kibiro žvangėjimą. Viešpatie, jeigu man reiktų dar kartą gyventi, apgyvendink mane Nemeikščiuose arba, ten nesant vietos, Utenoje, ir aš Tau būsiu astronominiais matavimais dėkingas per amžius amžinuosius!“
„Sandros gimimo diena. Pavasario intensyvumo kulminacija. Tūkstantąjį kartą (tad aš čia kartojuos) apėmęs nenugalimas noras rėkte rėkti, kad gyvenimas nėra mokykla, kad gyvenant nieko neišmokstama ir nepasimokoma, kad sakyti „gyveni ir mokaisi“ yra didžiausia nesąmonė etc., etc. Tūkstančius metų mokomasi, – ir vis blogyn!“
„Tai diena, kada nieko neįvyksta, diena be istorijos, kuri ir lieka beveik niekieno nepastebėta. Kad kiek, ir aš pats vakare jau būčiau primiršęs, kad rytą gerokai pasnigo (nors sniegas yra mano mėgiamiausias gamtos spektaklis). Taip mes pamirštam, kad dar ir iš viso gyvenam.“
„Gyveno kartą karalius... Buvo kadaise daugelis pasaulių, kuriuose aš gyvenau pakaitomis arba tuo pačiu metu. Namų pasaulis, sodų pasaulis, kelių ir takų pasaulis; paupių ir pamiškių pasaulis... Anderseno ir brolių Grimmų pasaulis; Chateaubriand’o, Lamartine’o, Baudelaire’o ir Valéry pasaulis; Claude Lorrain, Georges de La Tour ir Tiziano pasaulis; Heraklito, Marko Aurelijaus, Kanto ir Kierkegaardo pasaulis; Prousto ir impresionistų pasaulis... Liko tik vienas pasaulis, mano pasaulis, kuriame aš vienas gyvenu. Beldžiuosi į kas atsilieps? Parmos žibuoklės.“
„Popiet tysodamas su knyga lovoje dešimttūkstantąjį kartą galvojau apie stebuklingąsias Nemeikščių ir Utenos vasaras, tuščias vidudienių gatves, vėsų šulinio vandenį ir į rentinį atsitrenkusio kibiro žvangėjimą. Viešpatie, jeigu man reiktų dar kartą gyventi, apgyvendink mane Nemeikščiuose arba, ten nesant vietos, Utenoje, ir aš Tau būsiu astronominiais matavimais dėkingas per amžius amžinuosius!“
540 pages, Unknown Binding
First published January 1, 2009
4 people are currently reading
163 people want to read
About the author
Alfonsas Nyka-Niliūnas
19 books47 followersAlfonsas Nyka-Niliūnas (tikroji pavardė Alfonsas Čipkus, 1919 m. liepos 15 d. Nemeikščiuose, Utenos apskritis – 2015 m. sausio 20 d. Baltimorėje, JAV) – vienas didžiausių, moderniausių XX a. lietuvių poetų, vertėjas, literatūros kritikas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, VDU garbės daktaras.
Buvo „Aidų“ redakcijoje, vienas „Literatūros lankų“ redaktorių.
Alfonsas Čipkus pasirinko Alfonso Nykos-Niliūno pavardę. Kiti slapyvardžiai: Leonas Miškinas, Andrius Sietynas, H. B. S. ir kt.
Pirmieji eilėraščiai parašyti 1937 m., spausdinti studentiškoje spaudoje.
Pirmoji knyga „Praradimo simfonijos“ išėjo 1946 m. Tiubingene. Buvo išspausdinti ir kiti poezijos rinkiniai: „Orfėjaus medis“ (1953 m.), „Balandžio vigilijos“ (1957 m.), „Vyno stebuklas“ (1974 m.), „Žiemos teologija“ (1985 m.).
Pasižymėjo kaip puikus vertėjas. Vertė iš prancūzų (Ch. Baudelaire, A. Rimbaud, P. Claudel, H. Michaux), vokiečių (Stefan George), anglų (T. S. Eliot) ir italų (Giacomo Leopardi) poezijos. Išvertė V. Šekspyro „Hamletą“. Iš poetų svarbiausias buvo Ch. Baudelaire, o iš filosofų – M. Heidegeris.
Drauge su Kaziu Bradūnu, Juozu Kėkštu, Henriku Nagiu dalyvavo išleidžiant poezijos antologiją „Žemė“. Pirmą kartą ji išleista 1951 m. Joje buvo įtraukta 1944 m. tragiškai žuvusio Vytauto Mačernio kūryba.
Be poezijos ir vertimų reiškėsi ir kritikoje. Rašė straipsnius, recenzijas, esė. Žemininkų iniciatyva 1952 m. buvo pradėti leisti „Literatūros lankai“ – vienintelis tik literatūrai skirtas išeivijos žurnalas. Šio žurnalo stiprioji pusė buvo kritika.
Nuo XX a. septintojo dešimtmečio pabaigos beveik nesireiškė kritikoje.
Savotišku bestseleriu Lietuvoje tapo Čikagoje išleisti jo „Dienoraščio fragmentai“ du tomai (1: 1938–1970, 1998; 2: 1970–1998, 1999 m.). Tai nėra tipiškas dienoraštis, leidžiantis skaitytojui sekti biografinių autoriaus įvykių eiga. Greičiau tai unikali intelektualinė ir egzistencinė istorija. Istoriniai įvykiai (Antrasis pasaulinis karas, pasitraukimas iš gimtojo krašto), juolab kiti asmeniniai įvykiai čia dažniausiai tėra kultūrinės, literatūrinės refleksijos, filosofinės žmogiškosios situacijos fonas.
1997 m. A. Nykai-Niliūnui paskirta Lietuvos nacionalinė premija.
. Nykai-Niliūnui būdingi du eilėraščio modeliai – simfoniškas, pagrįstas sąskambiais, ir kalbinis, išaugantis iš kalbos principų ir jų taikymo būčiai. [1] Skaitant A. Nykos-Niliūno poeziją chronologine tvarka jaučiamas intensyvus ieškojimas ir palaipsniui artėjimas prie tiesos. Autorius siekia pažinti tikrovę, nes tikrovė – paslaptis. Jo kūrybos žmogus, visapusiškai išgyvendamas, atskleidžia tą paslaptį protu, emocijomis, vaizduote. iškilusias problemas sprendžia remdamasis filosofija, jis įjungiamas į pažinimo veiksmą, praplečiami jo išgyvenimai. Taip pasireiškė poeto modernizmas. Pats A. Nyka-Niliūnas ieško tiesos per save. Jis veržiasi pasiekti tą sąmonės gelmių pirminį tašką, kur žvilgsnį pasitinka tyros krištolinės formos – daiktai, supą mus tikrovėje, tačiau čia išsivadavę iš medžiagos kalėjimo [2] ir prabylantys į mus autentiška kalba. Poetui būtis yra tarsi užkerėta, neišsprendžiama mįslė, todėl jo kūryboje sutinkame kaskart vis neaiškesnes, detališkesnes ir sunkiau suprantamas eiles.
Niliūno poeziją kritikai dažnai vadina filosofine ar idėjine. Tai atkreipia dėmesį į poeto intelektualinę nuotaiką ir atskiria nuo lyrikų. A. Nyka-Niliūnas artimas kitiems žemininkams savo kūrybiniu giminingumu, kuris iškyla iš santykio su savo pirmtakų karta.
A. Nyka-Niliūnas yra filosofiškas poetas, bet jo filosofija įausta į sudėtingą vaizdą. [1] Kūrybą „nelengva suprasti, nes, poeto įsitikinimu, nieko nesakyti utilitaristine prasme yra vienintelis būdas poezijai ką nors pasakyti“.
Buvo „Aidų“ redakcijoje, vienas „Literatūros lankų“ redaktorių.
Alfonsas Čipkus pasirinko Alfonso Nykos-Niliūno pavardę. Kiti slapyvardžiai: Leonas Miškinas, Andrius Sietynas, H. B. S. ir kt.
Pirmieji eilėraščiai parašyti 1937 m., spausdinti studentiškoje spaudoje.
Pirmoji knyga „Praradimo simfonijos“ išėjo 1946 m. Tiubingene. Buvo išspausdinti ir kiti poezijos rinkiniai: „Orfėjaus medis“ (1953 m.), „Balandžio vigilijos“ (1957 m.), „Vyno stebuklas“ (1974 m.), „Žiemos teologija“ (1985 m.).
Pasižymėjo kaip puikus vertėjas. Vertė iš prancūzų (Ch. Baudelaire, A. Rimbaud, P. Claudel, H. Michaux), vokiečių (Stefan George), anglų (T. S. Eliot) ir italų (Giacomo Leopardi) poezijos. Išvertė V. Šekspyro „Hamletą“. Iš poetų svarbiausias buvo Ch. Baudelaire, o iš filosofų – M. Heidegeris.
Drauge su Kaziu Bradūnu, Juozu Kėkštu, Henriku Nagiu dalyvavo išleidžiant poezijos antologiją „Žemė“. Pirmą kartą ji išleista 1951 m. Joje buvo įtraukta 1944 m. tragiškai žuvusio Vytauto Mačernio kūryba.
Be poezijos ir vertimų reiškėsi ir kritikoje. Rašė straipsnius, recenzijas, esė. Žemininkų iniciatyva 1952 m. buvo pradėti leisti „Literatūros lankai“ – vienintelis tik literatūrai skirtas išeivijos žurnalas. Šio žurnalo stiprioji pusė buvo kritika.
Nuo XX a. septintojo dešimtmečio pabaigos beveik nesireiškė kritikoje.
Savotišku bestseleriu Lietuvoje tapo Čikagoje išleisti jo „Dienoraščio fragmentai“ du tomai (1: 1938–1970, 1998; 2: 1970–1998, 1999 m.). Tai nėra tipiškas dienoraštis, leidžiantis skaitytojui sekti biografinių autoriaus įvykių eiga. Greičiau tai unikali intelektualinė ir egzistencinė istorija. Istoriniai įvykiai (Antrasis pasaulinis karas, pasitraukimas iš gimtojo krašto), juolab kiti asmeniniai įvykiai čia dažniausiai tėra kultūrinės, literatūrinės refleksijos, filosofinės žmogiškosios situacijos fonas.
1997 m. A. Nykai-Niliūnui paskirta Lietuvos nacionalinė premija.
. Nykai-Niliūnui būdingi du eilėraščio modeliai – simfoniškas, pagrįstas sąskambiais, ir kalbinis, išaugantis iš kalbos principų ir jų taikymo būčiai. [1] Skaitant A. Nykos-Niliūno poeziją chronologine tvarka jaučiamas intensyvus ieškojimas ir palaipsniui artėjimas prie tiesos. Autorius siekia pažinti tikrovę, nes tikrovė – paslaptis. Jo kūrybos žmogus, visapusiškai išgyvendamas, atskleidžia tą paslaptį protu, emocijomis, vaizduote. iškilusias problemas sprendžia remdamasis filosofija, jis įjungiamas į pažinimo veiksmą, praplečiami jo išgyvenimai. Taip pasireiškė poeto modernizmas. Pats A. Nyka-Niliūnas ieško tiesos per save. Jis veržiasi pasiekti tą sąmonės gelmių pirminį tašką, kur žvilgsnį pasitinka tyros krištolinės formos – daiktai, supą mus tikrovėje, tačiau čia išsivadavę iš medžiagos kalėjimo [2] ir prabylantys į mus autentiška kalba. Poetui būtis yra tarsi užkerėta, neišsprendžiama mįslė, todėl jo kūryboje sutinkame kaskart vis neaiškesnes, detališkesnes ir sunkiau suprantamas eiles.
Niliūno poeziją kritikai dažnai vadina filosofine ar idėjine. Tai atkreipia dėmesį į poeto intelektualinę nuotaiką ir atskiria nuo lyrikų. A. Nyka-Niliūnas artimas kitiems žemininkams savo kūrybiniu giminingumu, kuris iškyla iš santykio su savo pirmtakų karta.
A. Nyka-Niliūnas yra filosofiškas poetas, bet jo filosofija įausta į sudėtingą vaizdą. [1] Kūrybą „nelengva suprasti, nes, poeto įsitikinimu, nieko nesakyti utilitaristine prasme yra vienintelis būdas poezijai ką nors pasakyti“.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 5 of 5 reviews
April 16, 2019
verti puslapius ir randi ne tik autorių, bet ir save
December 24, 2014
Ne iš tų, kurias galima perskaityt vienu ypu. Bet kaskart prisėdus, pakyli su mintimis.
June 3, 2019
čia tokia knyga, kurią labai labai lėtai skaitai (3 metus mano atveju) ir jauti, kad kalbiesi su sakiniais, grįžti prie tam tikrų eilučių, kai nežinai, ką ir kodėl darai.
savotiškas šventraštis.
buvo gražus dialogas, o dabar:
"vasaros teologija: bristi aukšta žole vienam."
savotiškas šventraštis.
buvo gražus dialogas, o dabar:
"vasaros teologija: bristi aukšta žole vienam."
September 20, 2023
Reminiscencija. Mes tada ilgai žiūrėjome viens kitam į akis, nežinodami, kad gyvenam ir kada.
Dėl vieno vienintelio vėjo pūsterėjimo į smilkinį vasarą ir nykaus sausos žolės šiurenimo vėlyvą rudenį būtų galima gyventi tūkstantį metų.
Šiandien staiga užklupusi šalta mintis, kad nei saulėtekis, nei saulėleidis nebedalyvauja mano gyvenime, išgąsdino, prislėgė ir nuliūdino. Kad aš nebesiklausau vėjo, nebesuprantu jo kalbos...
Dabar man pasaulis atrodo baigtas, išmoktas ir padėtas į lentyną.
Dėl vieno vienintelio vėjo pūsterėjimo į smilkinį vasarą ir nykaus sausos žolės šiurenimo vėlyvą rudenį būtų galima gyventi tūkstantį metų.
Šiandien staiga užklupusi šalta mintis, kad nei saulėtekis, nei saulėleidis nebedalyvauja mano gyvenime, išgąsdino, prislėgė ir nuliūdino. Kad aš nebesiklausau vėjo, nebesuprantu jo kalbos...
Dabar man pasaulis atrodo baigtas, išmoktas ir padėtas į lentyną.
April 17, 2020
most lucid approach to life
Displaying 1 - 5 of 5 reviews