What do you think?
Rate this book
Plaštakių sindromas
Vaiva Rykštaitė ( tikrasis vardas leidyklai žinomas) debiutuoja šiuolaikiniu romanu jaunimui.
Visa esmė paprasta: maistas, miegas, malonumai, darbas, poilsis ir gyvenimo prasmės paieškos. Mano tėvai tai apibūdintų: pusryčiai su juoda kava, vakare miegot po panoramos, nekenčiu savo boso (tokie žmonės neturėtų vadovaut), seksas šeštadieniais, kartais sekmadieniais (rytą) ir būtinai per šventes. Atostogos Lietuvos pajūryje, palydimos fraze: "Kitąmet važiuosim į Turkiją..." Studentai (mes, mes!) papasakotų: valgau net jei pasibaigęs galiojimo laikas ir būtinai valgau svečiuose, kava kava kava, alkoholis, atostogos, plotas, seksas (kartais, nepastovus ir nesaugus), savaitgalis, pirmadienis, antradienis, egzaminas, egzaminas, sesija (jau?!), atostogos. Dėstytojas irgi žmogus. Mes – studentai. Mes – jūsų ateitis. Mes nemiegam per naktis ir diskutuojam apie meilę. Kas tai? Sąmoningas apsisprendimas, cheminė reakcija ar žaibas iš dangaus? Mes daug rūkom ir dar daugiau geriam. O prisigėrę šokam sirtakį, kol kaimynai iškviečia policiją. Mes niekada neturim pinigų, bet kai turim – niekam negailim. Mes ruošiamės egzaminui paskutinę naktį ir duodam tuščius pažadus. Sau. Atėję į svečius daug valgom, nes namie tarakonai iš bado jau pasikorė. Mes labai norim daug dirbti ir uždirbti daug pinigų. Tik nežinia, ką dirbti ir kaip jų uždirbti. Mes norim išgelbėt pasaulį nuo karo, vėžio ir aids, bet pamirštam nusipirkti prezervatyvų. Mes mokame paruošti po dvylika patiekalų iš ryžių, kiaušinių ir bulvių. Penktadienio vakarą sugebam pragerti mėnesio pajamas. O paskui gebam stebuklingai išgyventi iki kitos stipendijos ar algos. Kas trečias iš mūsų yra buvęs JAV, Airijoje ar Anglijoje. Kaimynai mūsų kaži kodėl nemėgsta. Šiaip mes laimingi. Ir mylim gyvenimą. Ponios ir ponai, mes – jūsų ateitis.
Visa esmė paprasta: maistas, miegas, malonumai, darbas, poilsis ir gyvenimo prasmės paieškos. Mano tėvai tai apibūdintų: pusryčiai su juoda kava, vakare miegot po panoramos, nekenčiu savo boso (tokie žmonės neturėtų vadovaut), seksas šeštadieniais, kartais sekmadieniais (rytą) ir būtinai per šventes. Atostogos Lietuvos pajūryje, palydimos fraze: "Kitąmet važiuosim į Turkiją..." Studentai (mes, mes!) papasakotų: valgau net jei pasibaigęs galiojimo laikas ir būtinai valgau svečiuose, kava kava kava, alkoholis, atostogos, plotas, seksas (kartais, nepastovus ir nesaugus), savaitgalis, pirmadienis, antradienis, egzaminas, egzaminas, sesija (jau?!), atostogos. Dėstytojas irgi žmogus. Mes – studentai. Mes – jūsų ateitis. Mes nemiegam per naktis ir diskutuojam apie meilę. Kas tai? Sąmoningas apsisprendimas, cheminė reakcija ar žaibas iš dangaus? Mes daug rūkom ir dar daugiau geriam. O prisigėrę šokam sirtakį, kol kaimynai iškviečia policiją. Mes niekada neturim pinigų, bet kai turim – niekam negailim. Mes ruošiamės egzaminui paskutinę naktį ir duodam tuščius pažadus. Sau. Atėję į svečius daug valgom, nes namie tarakonai iš bado jau pasikorė. Mes labai norim daug dirbti ir uždirbti daug pinigų. Tik nežinia, ką dirbti ir kaip jų uždirbti. Mes norim išgelbėt pasaulį nuo karo, vėžio ir aids, bet pamirštam nusipirkti prezervatyvų. Mes mokame paruošti po dvylika patiekalų iš ryžių, kiaušinių ir bulvių. Penktadienio vakarą sugebam pragerti mėnesio pajamas. O paskui gebam stebuklingai išgyventi iki kitos stipendijos ar algos. Kas trečias iš mūsų yra buvęs JAV, Airijoje ar Anglijoje. Kaimynai mūsų kaži kodėl nemėgsta. Šiaip mes laimingi. Ir mylim gyvenimą. Ponios ir ponai, mes – jūsų ateitis.
304 pages, Paperback
Published January 1, 2009
98 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 8 of 8 reviews
May 8, 2021
Ah... Kokia knyga... Net nežinau nuo ko pradėti, bet norisi pradėti nuo to, kaip sužinojau apie autorę ir kaip nusprendžiau pradėti skaityti jos knygas, nes manau, kad tai turėjo įtakos, kodėl man ši knyga, na taiiiip patiko.
Gyvenu jau 9 metus užsienyje, mokiausi anglų kalba ir naudoju ją kasdienybėje, tad nelabai domėjausi lietuvių autoriais ir knygomis ir visai atsitiktinai 'atradau' Vaivą Rykštaitę Instagrame, nežinodama, kad ji yra rašytoja. Pradėjusi sekti Vaivą pažindinausi su jos gyvenimu (tiek kiek galima pažindintis per soc. tinklus) ir klausiausi jos pasakojimų apie įdomius gyvenimo nuotykius ir atsiminimus jai vis paminint vieną ar kitą savo rašytą knygą. Nemeluosiu, suintrigavo ir net labai, o ypač sukėlė smalsumą jos kita knyga "Viena Indijoje", bet kadangi autorė pati minėjo ne kartą, kad beveik visose, jei ne visose, knygose remiasi savo išgyvenimais, patyrimais, nusprendžiau, kad reikia pradėti skaityti nuo pirmos jos parašytos knygos. Taigi, "Plaštakės sindromas" yra pirma autorės knyga ir pirma mano skaityta autorės knyga. Taip pat, pirma mano skaityta lietuvių autoriaus knyga po labai daug metų.
Jei trumpai, tai ši knyga apie meilę, o jei ne trumpai, tai apie tiek daug dalykų, kurie iki kaulų gelmių gerai pažįstami betkuriam jaunam žmogui, kuris buvo bent kartą įsimylėjęs. Man ši knyga buvo tokia atgaiva, toks grįžimas į praeitį, į Lietuvą, į jaunystę, į mokyklos laikus, į tuos pirmus vaikiškus įsimylėjimus, į tuos visus pirmus kartus. Kiekvieną pirmą kartą išgyvenau kartu su knygos veikėja, atsimindama savo, įsimylėjau iš naujo sutiktus vyrus, kartu su ja jaučiau gėdą ir keikiau kiekvieną nelaimėlį, kuris įžeidė Vaivą ir mane mano pačios atsiminimuose. O tai buvo smagu!
Buvo labai gera skaityti apie keptą duoną, "Damų" likerį, atsiminti, kad buvo toks žurnalas mergaitėms, kuriame galėjai rasti pačių keisčiausių klausimų, kuriuos užduodavo trylikametės (palaižiau vaikino liežuvi, ar galėjau pastoti?), kad seniau ir aš eidavau į "plotus" ir kad savo pirmąją "nulinę" liemenėlę irgi pirkau turguje. Aprašytas modelio gyvenimas, taip pat buvo labai pažįstamas, ir kur modelio karjera galėjo nuvesti, jei būčiau toliau ja ėjusi, Tik man neteko ragauti studentiško gyvenimo Lietuvoje, tad tolimesni aprašyti įvykiai nesirezonavo taip labai, bet leido įsivaizduoti, kaip tos pažintys galėjo maždaug atrodyti, jei būčiau likusi mokytis Lietuvoje.
Knyga be galo šmaikšti ("Tada šikau toliau negu matau ir pūškavau vakarais darydama atsilenkimus"), daug detalių pateikta su humoru, tad buvo gera ir lengva skaityti. Bet buvo paliestos ir jautresnės temos, kurias nevisada mėgstame gvildenti, tokios kaip valgymo sutrikimai, feminizmas - be jokių pamokymų, neišsigąskit, bet su klausimais, kuriuos galime bandyti patys sau atsakyti.
Manau, turiu tik du pastebėjimus, dėl kurių nedaviau penkių balų. Pirmas, kuris man labiausiai "užkliuvo"tai knygos viduryje esanti viena, labai stipri scena, kurioje man labai trūko išplėtoto jausmo. Trūko daugiau aprašymo apie tai kas vyko po to, ką tuo metu ir po to jautė veikėjai, atrodė, kad ta scena turėjo būti svarbiausias/įsimintiniausias įvykis veikėjų gyvenime, bet kitos scenos buvo daug labiau sureikšmintos ir išplėtotos. Per gerai visi veikėjai su tuo įvykiu susidorojo psichologiškai, ir man tiesiog knietėjo giliau pasikapstyti tame visame 'aftermath'. Na ir kitas, dėl kurio pati nesu tikra ar sutinku su savimi, tai kad tikėjausi gal kiek kitokios pabaigos. O tiksliau, tikėjausi - pabaigbos, bet nesu tikra kad ji buvo, bet dėl to, labai nektrauju į rankas paimti sekančią rašytojos knygą "Kostiumų drama".
Negalvojau parašyti, tokio ilgo atsiliepimo, bet užplūdo tokie geri jausmai ją pabaigus. Ir nežinau ar todėl, kad esu pati emigrantė ir buvo be galo gera grįžti per knygą į Lietuvą, ar todėl, kad visos patirtys ir pirmi kartai buvo iki skausmo artimi, bet jei esi emigrantas išsiilgęs Lietuvos ir gero Lietuviško žodžių žaismo, tai manau, kad ši knyga, Tau tikrai patiks :).
Gyvenu jau 9 metus užsienyje, mokiausi anglų kalba ir naudoju ją kasdienybėje, tad nelabai domėjausi lietuvių autoriais ir knygomis ir visai atsitiktinai 'atradau' Vaivą Rykštaitę Instagrame, nežinodama, kad ji yra rašytoja. Pradėjusi sekti Vaivą pažindinausi su jos gyvenimu (tiek kiek galima pažindintis per soc. tinklus) ir klausiausi jos pasakojimų apie įdomius gyvenimo nuotykius ir atsiminimus jai vis paminint vieną ar kitą savo rašytą knygą. Nemeluosiu, suintrigavo ir net labai, o ypač sukėlė smalsumą jos kita knyga "Viena Indijoje", bet kadangi autorė pati minėjo ne kartą, kad beveik visose, jei ne visose, knygose remiasi savo išgyvenimais, patyrimais, nusprendžiau, kad reikia pradėti skaityti nuo pirmos jos parašytos knygos. Taigi, "Plaštakės sindromas" yra pirma autorės knyga ir pirma mano skaityta autorės knyga. Taip pat, pirma mano skaityta lietuvių autoriaus knyga po labai daug metų.
Jei trumpai, tai ši knyga apie meilę, o jei ne trumpai, tai apie tiek daug dalykų, kurie iki kaulų gelmių gerai pažįstami betkuriam jaunam žmogui, kuris buvo bent kartą įsimylėjęs. Man ši knyga buvo tokia atgaiva, toks grįžimas į praeitį, į Lietuvą, į jaunystę, į mokyklos laikus, į tuos pirmus vaikiškus įsimylėjimus, į tuos visus pirmus kartus. Kiekvieną pirmą kartą išgyvenau kartu su knygos veikėja, atsimindama savo, įsimylėjau iš naujo sutiktus vyrus, kartu su ja jaučiau gėdą ir keikiau kiekvieną nelaimėlį, kuris įžeidė Vaivą ir mane mano pačios atsiminimuose. O tai buvo smagu!
Buvo labai gera skaityti apie keptą duoną, "Damų" likerį, atsiminti, kad buvo toks žurnalas mergaitėms, kuriame galėjai rasti pačių keisčiausių klausimų, kuriuos užduodavo trylikametės (palaižiau vaikino liežuvi, ar galėjau pastoti?), kad seniau ir aš eidavau į "plotus" ir kad savo pirmąją "nulinę" liemenėlę irgi pirkau turguje. Aprašytas modelio gyvenimas, taip pat buvo labai pažįstamas, ir kur modelio karjera galėjo nuvesti, jei būčiau toliau ja ėjusi, Tik man neteko ragauti studentiško gyvenimo Lietuvoje, tad tolimesni aprašyti įvykiai nesirezonavo taip labai, bet leido įsivaizduoti, kaip tos pažintys galėjo maždaug atrodyti, jei būčiau likusi mokytis Lietuvoje.
Knyga be galo šmaikšti ("Tada šikau toliau negu matau ir pūškavau vakarais darydama atsilenkimus"), daug detalių pateikta su humoru, tad buvo gera ir lengva skaityti. Bet buvo paliestos ir jautresnės temos, kurias nevisada mėgstame gvildenti, tokios kaip valgymo sutrikimai, feminizmas - be jokių pamokymų, neišsigąskit, bet su klausimais, kuriuos galime bandyti patys sau atsakyti.
Manau, turiu tik du pastebėjimus, dėl kurių nedaviau penkių balų. Pirmas, kuris man labiausiai "užkliuvo"tai knygos viduryje esanti viena, labai stipri scena, kurioje man labai trūko išplėtoto jausmo. Trūko daugiau aprašymo apie tai kas vyko po to, ką tuo metu ir po to jautė veikėjai, atrodė, kad ta scena turėjo būti svarbiausias/įsimintiniausias įvykis veikėjų gyvenime, bet kitos scenos buvo daug labiau sureikšmintos ir išplėtotos. Per gerai visi veikėjai su tuo įvykiu susidorojo psichologiškai, ir man tiesiog knietėjo giliau pasikapstyti tame visame 'aftermath'. Na ir kitas, dėl kurio pati nesu tikra ar sutinku su savimi, tai kad tikėjausi gal kiek kitokios pabaigos. O tiksliau, tikėjausi - pabaigbos, bet nesu tikra kad ji buvo, bet dėl to, labai nektrauju į rankas paimti sekančią rašytojos knygą "Kostiumų drama".
Negalvojau parašyti, tokio ilgo atsiliepimo, bet užplūdo tokie geri jausmai ją pabaigus. Ir nežinau ar todėl, kad esu pati emigrantė ir buvo be galo gera grįžti per knygą į Lietuvą, ar todėl, kad visos patirtys ir pirmi kartai buvo iki skausmo artimi, bet jei esi emigrantas išsiilgęs Lietuvos ir gero Lietuviško žodžių žaismo, tai manau, kad ši knyga, Tau tikrai patiks :).
August 31, 2021
Vaiva Rykštaitė ir jos "Plaštakių sindromas". Pati jau keliomis pakopomis perkopiau 30. Bet skaitant šią knygą atrodė kad sėdžiu su drauge prie kavos ir prisiminimais grįžtam abi į paauglystę. Pirma meilė, čia jau TAS ir iki gyvenimo galo... Ir taip su kiekviena nauja simpatija, įsimylėjimas po įsimylėjimo. Ir vis ne tas. Mano studentavimo vakarėliai nebuvo tokie audringi kaip knygoje, bet prisiminti tikrai yra ką. Šita knyga kaip laiko mašina. Skaitai apie Vaivos nuotykius ir nuolat mintyse tai įsivaizduojamai draugei prie kavos sakai: ir man taip panašiai buvo, žinok mano vienas buvęs labai panašus į tavo šitą. Širdį suspaudžia prisiminus skausmingas santykių pabaigas. Ir kažkur ten apačioje pasijunta tos plaštakės prisiminus visus gražiausius momentus. Ačiū Vaiva už tokį gerą pokalbį prie kavos.
September 17, 2021
Ojojojoj... Kokia nostalgijos pilna Knyga. Skaitant apie auksinio jaunimo laikus (pamenu kad save taip vadinom), net galėjau justi Exito vakarėlių virpulius, o dar tie preparćiai ir afteriai, o kur dar draugės manekenės ir draugų mirtys. OoouCH, verčiant puslapį po puslapio dažnai uźklupdavo déjà vu.. Been There, Seen That.
March 15, 2023
// we’re too young to care
Jei manai, jog gerai pažįsti Vaivos kūryba,
tai aš tik paklausčiau - ar tikrai?!
ir čia man į rankas įkrenta šitas stebuklas - dutūsktančiaikažkelinti metai ( o dieve, prisiminiau savo pirmuosius naujuosius metus be tėvų)… ir tada prasideda visas linksmumas, toks lengvas de javu jausmas. Kažkur būta, kažkas veikta…
Vaivos čia labai daug. Ji atsiveria visomis spalvomis - jauna, naivi bei nuoširdi. Ir dar daugiau pirmų kartų - seksas, seksas su drauge, dar daugiau sekso. Alkoholis ir narkotikai. Tūsai, daug tūsų. Pirmoji meilė. Pirmieji drugelio plazdenimai pilve. Dar daugiau drugelių. Dar daugiau meilių. Pirmas, antras, trečias… pasimečiau, o kas ta meilė?
Po teisybei sakant, neįsivaizduoju kuom šiais laikais gyvena jaunimas, bet mano laikais taip ir buvo 🫣😀 Ačiū, tau Vaiva už tą grįžimą atgal.
Jei manai, jog gerai pažįsti Vaivos kūryba,
tai aš tik paklausčiau - ar tikrai?!
ir čia man į rankas įkrenta šitas stebuklas - dutūsktančiaikažkelinti metai ( o dieve, prisiminiau savo pirmuosius naujuosius metus be tėvų)… ir tada prasideda visas linksmumas, toks lengvas de javu jausmas. Kažkur būta, kažkas veikta…
Vaivos čia labai daug. Ji atsiveria visomis spalvomis - jauna, naivi bei nuoširdi. Ir dar daugiau pirmų kartų - seksas, seksas su drauge, dar daugiau sekso. Alkoholis ir narkotikai. Tūsai, daug tūsų. Pirmoji meilė. Pirmieji drugelio plazdenimai pilve. Dar daugiau drugelių. Dar daugiau meilių. Pirmas, antras, trečias… pasimečiau, o kas ta meilė?
Po teisybei sakant, neįsivaizduoju kuom šiais laikais gyvena jaunimas, bet mano laikais taip ir buvo 🫣😀 Ačiū, tau Vaiva už tą grįžimą atgal.
November 13, 2023
Kaip jaunystėje klausant nusitūsinusios draugės ,kuri ištisai zyztų apie savo gyvenimą, ką Rykštaitė moka tai suteikti jausmus . Tik šį kartą atrodo istorija atrodo be pradžios ir be pabaigos, kaip kažkas būtų apkalbėjęs pažįstamą draugę, pletkas geras, bet tai ne romanas.
January 16, 2021
Tuštesnės knygos nepamenu, labai apgadino Rykštaitės įvaizdį mano akyse, nerekomenduoju.
November 17, 2022
Skaičiau knygą vien dėl autorės. Jei ne jos būtų rašyta - manau būtų mažiau patikę. Gera istorija, daug kas kažkuria dalimi galime ir savo jaunystę ten atpažinti :)
May 16, 2024
Pirmoji, bet paskutinė perskaityta (nors dar liko pora vaikiškų). Patiko, patiko, patiko... Lengva ir tuo pačiu sunki, žaisminga ir rimta..
Displaying 1 - 8 of 8 reviews