What do you think?
Rate this book
Algirdo Juliaus Greimo ir Aleksandros Kašubienės laiškai 1988-1992
- GenresPhilosophyBiography
240 pages, Paperback
First published January 1, 2008
2 people are currently reading
105 people want to read
About the author
Algirdas Julien Greimas
69 books29 followersGreimas Algirdas Julius [1917 III 9 Tuloje (Rusija) – 1992 II 27 Paryžiuje, palaidotas Kaune], kalbininkas, semiotikas, mitologijos tyrinėtojas, eseistas. Baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, studijavo teisę VDU (1934-1935) ir kalbotyrą Grenoblio (1936-1939) universitete.
II pasaulinio karo metais gyvendamas Lietuvoje įsitraukė į antinacinį sąjūdį. Karo metų patirtį po daugiau nei keturiasdešimties metų Greimas apibūdins kaip nulėmusią ir jo intelektualinę biografiją. Interviu Paryžiaus dienraščiui Le Quotidien de Paris jis teigė: „Mano intelektualinis kelias iš dalies paaiškinamas mano kilme ir tais įvykiais, kuriems atsivėrė mano jaunystės Lietuva; būti semiotiku – tai kelti prasmės klausimą. Karas, jo absurdiškumas skatino susirūpinti prasme tų baisybių, kurios vyko prieš jūsų akis. Tai ir buvo manasis psichologinis fonas“.
1944 m. Greimas grįžo į Prancūziją. 1948 m. Sorbonoje apgynė daktaro disertaciją Mada 1830-aisiais (išspausdinta 2000). Dėstė Aleksandrijos, Ankaros, Stambulo, Poitiers universitetuose. Nuo 1965 m. Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla. Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų parašė prancūziškai, o mitologijos studijas ir eseistiką lietuviškai.
Stambiausi leksikografiniai darbai – Senosios prancūzų kalbos žodynas (1968), Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas: Renesansas (1992, su T. M. Keane). Sukūrė bendrąją reikšmės teoriją, kurią išdėstė prancūzų k. rašytose knygose Struktūrinė semantika (1966), Apie prasmę (1970),Maupassant’as. Teksto semiotika: Praktinės pratybos (1976), Semiotika ir visuomenės mokslai (1976), Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas(1, 1979, su J. Courtés, 2, 1986, kartu su kitais autoriais), Apie prasmę II (1983), Apie netobulumą (1987), Pasijų semiotika (1991, su J. Fontanille). Elementariųjų reikšmės sistemų aprašymą Greimas susiejo su naratyvine sintakse, tinkančia įvairioms “kalboms” analizuoti. Pagal jo teoriją, sąmoninga ir nesąmoninga žmogaus veikla yra nuolatinis jam vertingų objektų įgijimas ar netekimas, vertės objektų mainai sąlygoja pažintinio, etinio ir estetinio prado sąryšį gyvenime.
Nuo naratyvumo teorijos tyrinėtojas ėjo prie modalumų, vėliau prie intersubjektyvumo problemų, nuo kategorinėmis priešpriešomis grindžiamų struktūrų – prie aspektualumo, tensyvumo, tapsmo analizės. Semiotiškai interpretavo pasijų apraiškas ir estetinį žmogaus santykį su pasauliu, analizavo įvairių tautų rašytojų kūrinius, Evangelijos paraboles, moralinę laikyseną, tikėjimo nuostatas. Naudodamasis prancūzų mitologų G. Dumézilio, C. Lévi-Strausso, M. Detienne’o tyrinėjimais, Greimas sukūrė lietuvių mitologijos rekonstrukcijos metodą, taikytą studijose Apie dievus ir žmones (1979), Tautos atminties beieškant (1990), rankraštyje likusiuose Gedimino sapno ir Palemono mitų nagrinėjimuose.
Mitą Greimas laiko figūratyvine visuomenės ideologijos forma, pasakojimu, atsakančiu į esminius žmogaus būties klausimus. Sudarė antologiją Mitologija šiandien (kartu su Keane, 1996). Lietuvių išeivijos spaudoje, o nuo 1989 m. ir Lietuvoje Greimas spausdino publicistiką ir literatūrinę eseistiką, kartu su S. Žuku parašė knygą Lietuva Pabaltijy: Istorijos ir kultūros bruožai (liet. ir pranc. k., 1993). Greimo semiotika plėtojama daugelyje Europos šalių, Lotynų Amerikoje, Kanadoje.
II pasaulinio karo metais gyvendamas Lietuvoje įsitraukė į antinacinį sąjūdį. Karo metų patirtį po daugiau nei keturiasdešimties metų Greimas apibūdins kaip nulėmusią ir jo intelektualinę biografiją. Interviu Paryžiaus dienraščiui Le Quotidien de Paris jis teigė: „Mano intelektualinis kelias iš dalies paaiškinamas mano kilme ir tais įvykiais, kuriems atsivėrė mano jaunystės Lietuva; būti semiotiku – tai kelti prasmės klausimą. Karas, jo absurdiškumas skatino susirūpinti prasme tų baisybių, kurios vyko prieš jūsų akis. Tai ir buvo manasis psichologinis fonas“.
1944 m. Greimas grįžo į Prancūziją. 1948 m. Sorbonoje apgynė daktaro disertaciją Mada 1830-aisiais (išspausdinta 2000). Dėstė Aleksandrijos, Ankaros, Stambulo, Poitiers universitetuose. Nuo 1965 m. Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla. Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų parašė prancūziškai, o mitologijos studijas ir eseistiką lietuviškai.
Stambiausi leksikografiniai darbai – Senosios prancūzų kalbos žodynas (1968), Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas: Renesansas (1992, su T. M. Keane). Sukūrė bendrąją reikšmės teoriją, kurią išdėstė prancūzų k. rašytose knygose Struktūrinė semantika (1966), Apie prasmę (1970),Maupassant’as. Teksto semiotika: Praktinės pratybos (1976), Semiotika ir visuomenės mokslai (1976), Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas(1, 1979, su J. Courtés, 2, 1986, kartu su kitais autoriais), Apie prasmę II (1983), Apie netobulumą (1987), Pasijų semiotika (1991, su J. Fontanille). Elementariųjų reikšmės sistemų aprašymą Greimas susiejo su naratyvine sintakse, tinkančia įvairioms “kalboms” analizuoti. Pagal jo teoriją, sąmoninga ir nesąmoninga žmogaus veikla yra nuolatinis jam vertingų objektų įgijimas ar netekimas, vertės objektų mainai sąlygoja pažintinio, etinio ir estetinio prado sąryšį gyvenime.
Nuo naratyvumo teorijos tyrinėtojas ėjo prie modalumų, vėliau prie intersubjektyvumo problemų, nuo kategorinėmis priešpriešomis grindžiamų struktūrų – prie aspektualumo, tensyvumo, tapsmo analizės. Semiotiškai interpretavo pasijų apraiškas ir estetinį žmogaus santykį su pasauliu, analizavo įvairių tautų rašytojų kūrinius, Evangelijos paraboles, moralinę laikyseną, tikėjimo nuostatas. Naudodamasis prancūzų mitologų G. Dumézilio, C. Lévi-Strausso, M. Detienne’o tyrinėjimais, Greimas sukūrė lietuvių mitologijos rekonstrukcijos metodą, taikytą studijose Apie dievus ir žmones (1979), Tautos atminties beieškant (1990), rankraštyje likusiuose Gedimino sapno ir Palemono mitų nagrinėjimuose.
Mitą Greimas laiko figūratyvine visuomenės ideologijos forma, pasakojimu, atsakančiu į esminius žmogaus būties klausimus. Sudarė antologiją Mitologija šiandien (kartu su Keane, 1996). Lietuvių išeivijos spaudoje, o nuo 1989 m. ir Lietuvoje Greimas spausdino publicistiką ir literatūrinę eseistiką, kartu su S. Žuku parašė knygą Lietuva Pabaltijy: Istorijos ir kultūros bruožai (liet. ir pranc. k., 1993). Greimo semiotika plėtojama daugelyje Europos šalių, Lotynų Amerikoje, Kanadoje.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 5 of 5 reviews
January 8, 2023
Kažkurioje "Sex and the City" serijoje Carrie Bradshaw skaitė fiktyvią knygą "Love Letters of Great Men". Tai geriau būtų skaičiusi šiuos tikrus Greimo ir Aleksandros Kašubienės laiškus. Tai nėra meilės laiškai, ar bent ne visai meilės laiškai. Dviejų brandžių asmenybių pokalbis gyvenimo saulėlydyje po dešimtmečių pertraukos. Keistai intymus intelektinis apsikeitimas, kai veikiausiai nebėra ko susiturėti apnuoginti sielą, nes gyvenimo pabaiga alsuoja horizonte.
April 19, 2025
Labai stebėjausi, kaip gera skaityt tokią gryną lietuvių kalbą su šen bei ten pasitaikančiom vokiškom/prancūziškom svetimybėm.
Suprantu, kodėl knyga randama tik bibliotekose/draugų lentynose.
Suprantu, kodėl knyga randama tik bibliotekose/draugų lentynose.
August 31, 2021
"Nakties nėra. Diena ateis. Ir juokas angelo."
Nepaisant to, kad tikrai pasitaikė laiškų ištraukų, kurias teko po keletą kartų perskaityti ir tai vistiek nereiškė, kad visiškai jas supratau, galų gale tai nuostabi dviejų intelektualių ir kūrybingų žmonių artumo ir bendrystės istorija, kuri balansuoja ant neišsipildžiusios, neišgyventos, bet nepamirštos meilės ribos, kuomet atrodo, kad trūksta vienintelės quizzo.
"-Laikas prisipažinti: nuo jaunystės savo dūšioj išnešiojau Tau vienam skirtą vietą. Kontaktui atsinaujinus reikėjo tik atstumti užrūdijusį skląstį ir atpažinti suklestėjusias spalvas. Pireš dievus lenkiu galvą, kad niekam iš to skriaudos nėra.
Tad apkabinu, glaudžiu ir glaudžiuosi, ir laikau Tave širdyje kaip balandį -"
Nepaisant to, kad tikrai pasitaikė laiškų ištraukų, kurias teko po keletą kartų perskaityti ir tai vistiek nereiškė, kad visiškai jas supratau, galų gale tai nuostabi dviejų intelektualių ir kūrybingų žmonių artumo ir bendrystės istorija, kuri balansuoja ant neišsipildžiusios, neišgyventos, bet nepamirštos meilės ribos, kuomet atrodo, kad trūksta vienintelės quizzo.
"-Laikas prisipažinti: nuo jaunystės savo dūšioj išnešiojau Tau vienam skirtą vietą. Kontaktui atsinaujinus reikėjo tik atstumti užrūdijusį skląstį ir atpažinti suklestėjusias spalvas. Pireš dievus lenkiu galvą, kad niekam iš to skriaudos nėra.
Tad apkabinu, glaudžiu ir glaudžiuosi, ir laikau Tave širdyje kaip balandį -"
September 14, 2024
Kartais žmonėms nutinka toks artimumas, kuriam nusakyti nežinau tinkamo žodžio. Kaip dviejų rankų, maudančių kūdikį. Tai nepriklauso nuo amžiaus ir lyties. To negali sukurti. Tai nesitęsia be pertraukų. Bet gali pasikartoti. Ir tai geriausia, kas žmonėms nutinka. Šioje laiškų knygoje esame įsileisti į tokį artimumą. Ir atrodo, kad daugelis tame pasišildė, nes man tekęs bibliotekos egzempliorius yra smarkiai suskaitytas ir pieštukais pribraukytas.
Be to artumo, kuris nėra statiškas, vystosi, patiria išbadymų ir atsinaujina, laiškuose apstu įdomių minčių, nes kalbasi daug išgyvenę ir nuveikę, daug apmąstę žmonės, turintys puikų humoro jausmą, ir neužsidėję visažinio kepurių.
A.J.G. (1989-03-26): "Atrodo - o gal tai tik dar viena mano iliuzija - kad visą gyvenimą norėjau galėti duoti, bet arba nemokėjau, arba neturėjau, ką duoti. Ir dabar, šie keli žodžiai, kuriuos gal išdrįsiu pasiųsti - tai ne auka, o greičiau tavęs išnaudojimas, tau naštos - jei tai įskaitysi kaip naštą - uždėjimas. Nemokėjau gyventi, nemokėsiu turbūt ir numirti. Pavydžiu Henrikui Radauskui -
Nakties nėra. Diena ateis.
Ir juokas angelo. -
kuris papasakojo anekdotą, atsisėdo į tuščios kino salės fotelį ir numirė."
A.K. (1989-04-09): "Kaip Tu manęs prašei, kad Tavęs nesigailėčiau, taip aš dabar Tavęs prašau nemanyti, jog Tu privalai man ką tai duoti, lyg aš to laukčiau. Guldai save, koks esi tuo metu, kai rašai laišką, ir to pakanka. Tu negali man būti našta, nes (1) nesijaučiu už Tavo būsenas atsakominga ir (2) netikiu, kad iš šono kas gali padėti. Mudu gi dalinamės tuo, ką jau esame išgyvenę, arba stengiamės suvokti. Tad ir tegalim - kaip veidrodžiai - vienas kitą reflektuoti, tikėdamiesi, kad atspindžio neiškreipsim, nesudrumsim."
Be to artumo, kuris nėra statiškas, vystosi, patiria išbadymų ir atsinaujina, laiškuose apstu įdomių minčių, nes kalbasi daug išgyvenę ir nuveikę, daug apmąstę žmonės, turintys puikų humoro jausmą, ir neužsidėję visažinio kepurių.
A.J.G. (1989-03-26): "Atrodo - o gal tai tik dar viena mano iliuzija - kad visą gyvenimą norėjau galėti duoti, bet arba nemokėjau, arba neturėjau, ką duoti. Ir dabar, šie keli žodžiai, kuriuos gal išdrįsiu pasiųsti - tai ne auka, o greičiau tavęs išnaudojimas, tau naštos - jei tai įskaitysi kaip naštą - uždėjimas. Nemokėjau gyventi, nemokėsiu turbūt ir numirti. Pavydžiu Henrikui Radauskui -
Nakties nėra. Diena ateis.
Ir juokas angelo. -
kuris papasakojo anekdotą, atsisėdo į tuščios kino salės fotelį ir numirė."
A.K. (1989-04-09): "Kaip Tu manęs prašei, kad Tavęs nesigailėčiau, taip aš dabar Tavęs prašau nemanyti, jog Tu privalai man ką tai duoti, lyg aš to laukčiau. Guldai save, koks esi tuo metu, kai rašai laišką, ir to pakanka. Tu negali man būti našta, nes (1) nesijaučiu už Tavo būsenas atsakominga ir (2) netikiu, kad iš šono kas gali padėti. Mudu gi dalinamės tuo, ką jau esame išgyvenę, arba stengiamės suvokti. Tad ir tegalim - kaip veidrodžiai - vienas kitą reflektuoti, tikėdamiesi, kad atspindžio neiškreipsim, nesudrumsim."
December 15, 2024
Dviejų intelektualų susirašinėjimas apie gyvenimo tarpukario Lietuvoje prisiminimus, pamąstymai apie filosofinius klausimus. Verta skaityti, jei įdomios knygos, kuriose laiškų forma pasakojamos istorijos, svarstomi įdomūs gyvenimo klausimai.
Displaying 1 - 5 of 5 reviews