Šioje knygoje yra 365 trumpi pasakojimai – lygiai tiek, kiek metuose dienų. Jie – lyg mažytės išminties piliulės, todėl perskaityti reikėtų ne vienu prisėdimu. Per dieną pakanka „išgerti“ vieną piliulę. Leiskite, kad ji „ištirptų“ jūsų mintyse. Kažkurios istorijos skaitytojui gali būti pažįstamos iš populiarios autoriaus knygų serijos „Trumpi pasakojimai sielai“, tačiau papildytos naujomis bei sugrupuotos pagal temas jos sutviska visomis vaivorykštės spalvomis. Kiekvienas pasakojimas – tarsi skrynelė: atverkite ją, suraskite joje tą kartais labai pavydžiai saugomą sėklą ir leiskite jai sudygti jūsų sielos dirvoje. Perskaitęs pasakojimą nė vienas neliks toks, koks buvo prieš tai. Bruno Ferrero dirba religinės pedagogikos srityje. Jis yra įvairių auklėjamųjų knygų bei pasisekimo sulaukusios pasakojimų rinkinių serijos autorius.
Turiu šią knygą savo bibliotekoje. Pats retai ją atsiverčiu, bet esu davęs paskaityti porai žmonių, kurie buvo krizinėse situacijose. Sakė, kad padėjo... Tiesa, kai kam tokiose situacijose duodu ir Hašeko "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykius" – kartais irgi padeda.
Leggere apre mondi. Ma quali mondi scegliamo di aprire?
Con questo libro ci si apre a un mondo in cui c'è spazio per la meditazione, la riflessione sullo sguardo che offriamo al prossimo e a noi stessi, c'è capacità e voglia di mettersi in discussione.
Alcuni racconti sono perle, altri fin troppo didascalici, ma tutti possono darci un attimo di illuminazione.
Dall'ultimo racconto, "Il narratore": 《Continuo a raccontare. Un tempo era per cambiare il mondo...》. Tacque, poi il suo sguardo si illuminò. E disse ancora:《Oggi racconto perché il mondo non cambi me》.
Милі історії, що вертяться довкола біблійних сюжетів. Глибоких емоцій вони в мене не викликали, дні легшими не робили, але інколи виводили на цікаві думки. Шкода лише, що нема прив’язки сюжетів до пір року. І під кінець набридло читати по схемі, брала вже кілька оповідань на день, аби швидше справитися.