„Preparatas M“ – tai ilgamečio liaudies teatro režisieriaus Antano Naraškevičiaus palikimas.
Knygą sudaro trijų pasaulinio garso rašytojų kūriniai: rusų rašytojo M. Bulgakovo apysaka "Morfijus", amerikiečio F. K. Diko romanas "Užtemimas" ir šveicarų autoriaus F. Glauzerio apybraiža "Morfijus". Visus juos sieja bendra tema – tai narkomanų dienoraščiai, išpažintys.
Visi autoriai – narkomanai – rašo apie savo kankinančias pastangas išsivaduoti iš narkotikų poveikio arba ieško būdų kovoti su jų plitimu.
Trys istorijos, kurias sieja bendra tema - narkotikai. Mikhail Bulgakov "Morfinas" - 3/5. Trumpa istorija, kurioje jaunas gydytojas po truputį tampa narkomanu. Philip K. Dick "Užtemimas" (a.k.a. "A Scanner Darkly") - 4/5. Iš pradžių skaitėsi sunkiai, bet paskui įtraukė. Tai fantastinė istorija, nors fantastikos čia nėra labai daug. Friedrich Glauser "Morfinas" - 2/5. Trumpa autoriaus autobiografija.
Knygoje trys apsakymai, bet tik pirmasis pasirodė vertesnis dėmesio, tiesa, modernių ir šiuolaikinių istorijų šalininkams galbūt irgi nepatiktų, nes persismelkęs rusiška dvasia, stilius panašus į daugumą "Drasiųjų Kelių" romanų. Jei neteko skaityti daug knygų apie narkotikus ir priklausomybes, gal ir pasirodys įdomu, bet man taip nenutiko. Mažai emocijų, pirmas ir antras pasakojimai eina daugiau forma "Tą dieną susileidau tiek ir tiek tirpalo, gera, einu miegoti". Įvykiai išsirutulioja žaibo greičiu, kažkokios intrigos ar analizės nėra visiškai. Antroji istorija iš pradžių panaši į fantastikos kūrinį, ji skaitėsi sunkiausiai, nors stiliumi tikrai skiriasi nuo kitų dviejų. Tiesiog neįtraukė, gal buvo pernelyg daug veikėjų ir maišaties, o veiksmas vietomis pernelyg perdėtas. Manau, pilnai įsijausti man trukdė tai, kad jau teko skaityti daugybę knygų apie priklausomybes ir nenorom imu jas lyginti, o ši akivaizdžiai nusileidžia daugeliui kitų, pagrindinis jos privalumas, kad pasakoja apie priklausomybę morfijui, o tokių knygų rasti sunkiau.