M. K. Čiurlionis: Lietuvių tapytojas ir muzikas – pirma Lietuvoje parašyta mokslinė studija apie šį daugeriopo talento menininką. Kai kuriais aspektais ji ligi šiol nepralenkta.
Man labai patinka M.K. Čiurlionio kūryba ir šią knygą nusipirkau Nacionalinio M.K. Čiurlionio muziejaus parduotuvėje prieš keletą metų. Knygos autorius, kuris su tokiu susižavėjimu, taip gražiai ir smulkiai rašo apie šio genijaus kūrybinį kelią ir tapybos darbus, tikrai padėjo man geriau suprasti jo magišką meną. Kitą vertus, žymių žmonių biografijų knygose visada norisi girdėti pagrindinio personažo - rašytojo, dailininko ir t.t. - balsą iš laiškų, dienoraščių, kitų žmonių prisiminimų apie jį. Taip galima geriau jį/ją pažinti kaip asmenybę. Šito man šitoje biografijoje labai trūko.
Įsimylėjau Vorobjovą. Kartais tvyro toks nesuvoktas manymas, kad kuo toliau, tuo geriau būna rašoma apie ką nors, ne va progresas. Nė velnio! Skaitant Vorobjovą yra akivaizdu, kad yra talentingi, sutelktai tą talentą ištobulinę žmonės, kurie rašo taip, kad nei žodžio nepridėsi, nei raidės nenuimsi. Ir paradoksas: nors jis rašo čia apie XX a. pradžios publiką, meninikų laikysenas, realijas, viskas tinka ir mūsų XXI a. II-III deš. Auksas. Ir apie Čiurlionį viskas labai įdomu, gerai papasakota. Taktas pavyzdinis. Į mokyklos programą traukti tokias knygas. Must.
Taip, daiktas nusimeta savo individualumą ir susitraukia tiesiog į ženklą, bet tas medžiagos atsisakymas bei nuolankus pasidavimas kosmoso didybei ir yra tikrasis daikto būties patvirtinimas, ir „visa, ko laukta kasdien, čia išsipildo“